Pietų Korėjos kariuomenė antradienį įspėjo dėl griežto atsako į bet kokias tolesnes Šiaurės Korėjos provokacijas bei pabrėžė, kad Pchenjano bandymai kaltinti Seulą įtampos eskalavimu yra nepriimtini.
Šiaurės Korėja atmeta pareiškimus, esą ji yra atsakinga už praėjusį mėnesį Demilitarizuotojoje zonoje (DMZ) nugriaudėjusį sprogimą, sužeidusį tris Pietų Korėjos karius, ir pašaipiai atmetė raginimus atsiprašyti. DMZ – smarkiai užminuota buferinė zona – skiria abi Korėjas nuo 1953-iųjų paliaubų.
Pchenjanas pirmadienį pareiškė, kad padėtis palei bendrą abiejų šalių sieną yra rimta, ir teigė svarstantis regione dislokuoti papildomų „taktinių smūgių priemonių“.
Šiaurės Korėja taip pat pasmerkė Pietų Korėjos pajėgų veiksmus, teigdama, kad spalio 1–17 dienomis buvo atlikta beveik 1 tūkst. „provokacinių“ transliacijų per garsiakalbius ir paleista daugybė įspėjamųjų šūvių.
Nepatikslinęs įvykių skaičiaus, Seulas antradienį pranešė, kad garsiakalbius ir įspėjamuosius šūvius naudojo kaip „teisėtas gynybines priemones, siekdamas užkirsti kelią Šiaurės Korėjos kariams kirsti MDL (Karinės demarkacijos liniją) ir atstumti ją jau kirtusius karius“.
MDL yra abiejų šalių siena, einanti per DMZ.
Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Jin Yong-sungas apkaltino Pchenjaną „nepagrįstai verčiant kaltę už didėjančią karinę įtampą mūsų kariuomenei“.
„Nepriimtina, kad Šiaurės Korėja vakar mūsų teisėtas operatyvines priemones pavadino „provokacija“, – sakoma Jin Yong-sungo pareiškime.
Jin Yong-sungas nurodė kariuomenei „reaguoti ryžtingai“, jei Šiaurės Korėja pasinaudotų Seulo veiksmais kaip pretekstu agresijai, o Gynybos ministerija įspėjo, kad už tai grės „ryžtingas nubaudimas“.
„Farso kulminacija“
Pastaraisiais metais Šiaurės ir Pietų Korėjos santykius apsunkino virtinė incidentų pasienyje.
2024 metais Šiaurės Korėja į pietus paleido tūkstančius balionų su šiukšlėmis, tvirtindama, kad tai buvo kerštas už Pietų Korėjos aktyvistų paleistus balionus su prieš Pchenjaną nukreiptais lankstinukais.
Pietų Korėja vėliau pirmą kartą per šešerius metus atnaujino transliacijas per garsiakalbius pasienyje, leisdama K-pop muziką ir tarptautines naujienas, o Šiaurės Korėja per sieną pradėjo skleisti keistus garsus, keliančius nerimą Pietų Korėjos gyventojams.
Seulas kaltina Pchenjaną „akivaizdžiu Paliaubų susitarimo pažeidimu“ dėl sprogimo, sužeidusio Pietų Korėjos karius DMZ, o Seulo civilinė vadovybė paragino Šiaurės Korėją grįžti prie dialogo.
Pchenjanas išjuokė Pietų Korėjos prezidento Lee Jae Myungo iniciatyvą, o įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio sesuo Kim Yo Jong pavadino tai „farso (...) kulminacija“.
Pietų Korėjos gynybos ministras Kang Shin-chulas praėjusį mėnesį pareiškė, kad šalies kariuomenė „turi įvairių būtinų priemonių ir mes jas įgyvendinsime etapais“, atsakydama į incidentą dėl minos DMZ, tačiau detalių neatskleidė.
Pastaruoju metu Šiaurės Korėja taip pat išbandė nemažai ginklų, įskaitant „naujo tipo“ didelio tikslumo torpedų sistemą ir vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą, kuriose, kaip teigiama, pritaikytos dirbtinio intelekto technologijos.
