Per protestus šalyje savaitgalį kilus rimtoms riaušėms, Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu paskelbė apie vietines komendanto valandas. Prefektams jis nurodė įvesti komendanto valandą jau pirmadienio vakarą.
Po vyriausybės krizinio posėdžio S. Lecornu pareiškė, kad komendanto valanda bus taikoma „iš dalies“ ir „labai ribotose teritorijose“. Pasak jo, popietę bus paskelbta vietos valdžios institucijų priimtų sprendimų apžvalga.
Prefektai yra aukščiausi Prancūzijos centrinės valdžios atstovai regionuose.
Savaitgalį visoje Prancūzijoje vykusius protestus prieš dideles pragyvenimo išlaidas lydėjo riaušės ir plėšikavimas. Prasidėjus naujai savaitei padėtis tebebuvo įtempta, taip pat ir Paryžiuje.
Ministras pirmininkas teigė, kad „chaosas“ apėmė tik miestų centrus, o padėtis „įvairiose vietovėse labai skiriasi“.
„Vienas iš šios komendanto valandos tikslų – apsaugoti žmones, taip pat turtą, ypač parduotuves“, – sakė S. Lecornu.
Pasak jo, valdžios institucijos susiduria su specifinio pobūdžio nusikalstama veika – plėšikavimu ir pavogtų prekių perpardavinėjimu.
S. Lecornu neatmetė galimybės paskelbti nepaprastąją padėtį, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu tokia griežta priemonė nebūtų tinkama, o konkrečiose teritorijose taikoma komendanto valanda geriau atitiktų susiklosčiusią padėtį.
Paryžiuje protestuotojai pirmadienį užblokavo įėjimą į Luvrą, Prancūzijos pareigūnams skubant numalšinti visuomenės nepasitenkinimą, kuris pakurstė masines demonstracijas dėl pragyvenimo išlaidų, savaitgalį peraugusias į vienus didžiausių pastarųjų metų gatvės smurto protrūkių.
Prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė atlikti saugumo auditą, šalies vidaus reikalų ministrui pripažinus, kad per savaitgalio neramumus policija kai kur „prarado kontrolę“.
Savaitgalio mitingus organizavęs „geltonųjų liemenių“ judėjimas nesustojo ir paragino šeštadienį surengti naują protestų bangą.
Italija, Ispanija ir Portugalija, kur pyktis dėl kylančių kainų taip pat sukėlė protestus, nerimastingai stebi įvykių raidą po to, kai savaitgalį Milane kilo mažesnio masto susirėmimai, o Ispanijos miestuose nesiliovė protestai dėl būsto kainų.
Visoje Prancūzijoje protestuoti prieš kylančias pragyvenimo išlaidas susirinko apie pusę milijono žmonių – tai buvo keturias savaites vykusių protestų, prasidėjusių vidurinių mokyklų moksleiviams reikalaujant geresnių sąlygų mokyklose, kulminacija.
Tai, kas prasidėjo kaip taikios demonstracijos, kai kur virto smurtu: kaukėtos grupuotės protestų pakraščiuose puolė teisėsaugos pareigūnus, įsiveržė į rotušes bei kitus visuomeninius pastatus, daugelį jų padegė, plėšė parduotuves, gatvėse padeginėjo automobilius, dviračius ir paspirtukus.
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas pirmadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo sulaikyti daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių ir sužeista beveik 1 tūkst. saugumo pajėgų narių. Protestuotojai taip pat nukentėjo – vienam demonstrantui policijos minios valdymo granata nutraukė ranką.
„Šeštadienį kai kuriuose didžiuosiuose miestuose buvo neįmanoma pažvelgti parduotuvių savininkams į akis po to, kai buvo apiplėšti šimtai parduotuvių, ir pasakyti jiems, kad nepraradome kontrolės“, – sakė L. Nunezas.
E. Macronas atmetė L. Nunezo atsistatydinimą, nors ir pripažino saugumo bei žvalgybos nesėkmes reaguojant į neramumus, nepaisant to, kad šeštadienį visoje šalyje buvo dislokuota apie 60 tūkst. teisėsaugos pareigūnų.
Teisingumo ministras Geraldas Darmaninas pirmadienį nurodė, kad visoje šalyje per savaitgalį į policijos areštines buvo pristatyta daugiau nei 2,33 tūkst. žmonių, iš kurių 70 proc. – pilnamečiai.
Skaičiuojama, kad savaitgalio smurtas visoje Prancūzijoje paveikė daugiau nei 2 tūkst. parduotuvių, o žala siekia šimtus milijonų eurų, teigia prekybos rūmų prezidentas Alainas Di Crescenzo.
Sekmadienio vakarą kreipdamasis į tautą, E. Macronas pasmerkė nevaldomą smurtą ir pareiškė, kad vietos valdžios institucijos artimiausiomis dienomis prireikus galės uždrausti tam tikrus mitingus.
Vis dėlto jis susilaikė nuo drastiškų priemonių, tokių kaip nepaprastoji padėtis ar komendanto valanda, paskelbimo.
Marselio miesto institucijos pirmadienį pranešė, kad vieši susibūrimai bus draudžiami nuo vidurdienio iki 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.
Užblokuotas Luvras
Visuomenės nepasitenkinimas pirmadienį nerodė jokių atoslūgio ženklų – demonstrantai užblokavo įėjimą į lankomiausią pasaulyje muziejų – Paryžiaus Luvrą.
„Didžiuojamės galėdami pranešti, kad blokuojame didžiausią pasaulio muziejų“, – rašoma prie muziejaus iškabintame lankstinuke, o vadovybė ir profesinės sąjungos teigė, kad protestui vadovavo Luvro mokyklos („Ecole du Louvre“) moksleiviai.
Kylančios kainos pakurstė pyktį Prancūzijoje, kur nuo kovo dyzelinas pabrango beveik 40 proc., benzinas – 25 proc., o maisto kainos nuo 2021-ųjų išaugo 25 procentais.
Neramumai Prancūzijoje įsiplieskė likus vos keliems mėnesiams iki svarbių prezidento rinkimų, kuriuose centristas E. Macronas nebegali dalyvauti, o „Nacionalinio sambūrio“ kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen užima aukštas pozicijas apklausose.
Ministrai dėl smurto kaltino „ultrakairiąsias“ grupuotes, o M. Le Pen tvirtino, kad jos varžovo kovoje dėl prezidento posto, kraštutinių kairiųjų atstovo Jeano-Luco Melenchono partija „įteisino smurtą“.
Kairieji kaltina E. Macroną ignoruojant protestuotojų reikalavimus, o dešinieji ragina jį laikytis griežtesnės pozicijos.
Visoje Europoje augant pragyvenimo išlaidoms, kitose šalyse kilo mažesnės demonstracijos.
Savaitgalį Milane demonstracijos dėl pragyvenimo išlaidų metu kilo susirėmimai, o meras Giuseppe Sala perspėjo: „Esu labai sunerimęs, nes tai naujas reiškinys, kuris kyla ir iš tarptautinės padėties, todėl maitina pats save.“
Ispanijoje šimtai palapinių nuo rugsėjo užėmė centrinę Madrido „Puerta del Sol“ aikštę, kai 87-erių moters iškeldinimas iš jos būsto, kuriame praleido visą gyvenimą, sukėlė protestus visoje šalyje, kur būsto kainos itin sparčiai auga.
Dešimtys palapinių taip pat išdygo pagrindiniuose Portugalijos miestuose Lisabonoje ir Porte, protestuotojams reikalaujant veiksmų dėl kylančių būsto kainų.
ES ragina Prancūziją apsaugoti teisę į taikius protestus
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijoje teisė į taikius protestus turi būti apsaugota, kartu pasmerkdama savaitgalį visoje šalyje kilusius padegimus, plėšikavimus bei išpuolius kaip nepriimtinus.
„Tie, kurie protestuoja taikiai, neturi būti tapatinami su smurtautojais, – sakė ES atstovas spaudai Markusas Lammertas. – Padegimai, plėšikavimai ir išpuoliai prieš žmones ar viešuosius pastatus yra nepriimtini.“
Europos Komisija, ES skaitmeninės erdvės priežiūros institucija, savo ruožtu sakė palaikanti glaudžius ryšius su Prancūzijos žiniasklaidos reguliuotoju ARCOM, kad užtikrintų, jog socialiniai tinklai ir vaizdo įrašų dalijimosi platformos laikytųsi skaitmeninio turinio taisyklių, skirtų kovoti su manipuliavimu informacija ir smurto kurstymu.
„Kai interneto platformos sužino arba įtaria, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, jos turi aktyviai veikti ir apie tai informuoti nacionalines institucijas“, – teigė ES atstovas Thomas Regnier.
EK yra „pasirengusi padėti ir paremti nacionalines institucijas“, žurnalistams sakė T. Regnier.
po posėdžio krizei aptarti žurnalistams sakė S. Lecornu.
Macronas pasmerkė tuos, kurie „siekė sugriauti Respubliką“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį išreiškė visuomenės „pyktį“ ir „gėdą“ dėl riaušių ir plėšikavimų, kilusių per visoje šalyje vykusius protestus prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastas sąlygas mokyklose. Buvo sulaikyta mažiausiai 2 400 žmonių.
E. Macronas, kaip ir kiti vyriausybės pareigūnai, dėl didelės dalies smurto apkaltino kraštutinių kairiųjų aktyvistus, pareikšdamas, kad jie puolė policijos pareigūnus ir viešuosius pastatus, siekdami sukelti chaosą.
„Tie, kurie plėšikavo, turės atlyginti padarytą žalą, o tie, kurie siekė sugriauti Respubliką, turės atsakyti už savo veiksmus“, – per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė E. Macronas.
Jis pasmerkė „nežabotą smurtą“, kurį vykdė „radikalių kraštutinių kairiųjų grupuočių maištininkai, prie kurių prisijungė daugybė nusikaltėlių“.
Anksčiau E. Macronas surengė neeilinį pasitarimą su aukšto rango vyriausybės pareigūnais, kitą dieną po to, kai kaukėtų asmenų grupės keliuose miestuose sukėlė gaisrus ir užpuolė rotušes.
Prezidentas sakė nurodęs prefektams bendradarbiauti su merais, kad artimiausiomis savaitėmis būtų apsaugoti viešieji pastatai ir verslo įmonės, prireikus ir uždraudžiant protestus.
Centrinės Prancūzijos Limožo mieste liepsnos apėmė XIX a. statytą rotušę. Įgriuvo jos stogas, o pats pastatas buvo beveik visiškai sunaikintas.
Apres plusieurs heures, la mairie de Limoges s’est effondrée. C’est épouvantable. Quelle époque épouvantable. https://t.co/hJOcys9YvH
— Pierre Charron (@marinpetrus) October 17, 2026
Sekmadienį Paryžiuje vėl kilo neramumai
Sekmadienį Paryžiuje, Respublikos aikštėje, vėl susirinko šimtai protestuotojų, o teritorijoje buvo sutelktos gausios policijos pajėgos. Rajone protarpiais kylant įtampai, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, kai nedidelės žmonių grupės mėgino padegti dviračius ir šiukšlių konteinerius.
„Teisė protestuoti yra pamatinė. Tačiau sąmoningai ir organizuotai sėti sumaištį smurtu – ne“, – socialiniame tinkle „X“ rašė vidaus reikalų ministras Laurent`as Nunezas, paminėdamas šimtų įmonių apiplėšimą visoje šalyje.
Valdžios institucijų vertinimu, šeštadienio eitynėse dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių, o organizatorių teigimu – 800 tūkst. Demonstrantai atsiliepė į profesinės sąjungos, studentų organizacijų ir aktyvistų raginimus. Šie siekė atgaivinti „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kilusį 2018 m. protestuojant prieš socialinę neteisybę.
Masinius protestus Prancūzijoje dažnai lydi smurtas, kurį taikių eitynių pakraščiuose vykdo nedidelės grupės ir dėl kurio kyla susirėmimų su policija. Sekmadienį paskelbtas sulaikytųjų skaičius panašus į tą, kuris buvo 2018 m. gruodį, kai per vieną „geltonųjų liemenių“ protestų dieną visoje šalyje buvo sulaikyta beveik 2 tūkst. žmonių.
Paryžiaus policija pranešė, kad vienas žmogus mirė nuo širdies smūgio, tačiau daugiau detalių nepateikė. Paryžiaus prokuratūra nurodė atliekanti tyrimą.
Vidaus reikalų ministras: policija kai kur „prarado protestų kontrolę“
Prancūzijos vidaus reikalų ministras L. Nunezas pirmadienį pripažino, kad savaitgalį šalies miestuose kilus smurtiniams protestams policija kai kur „prarado kontrolę“.
Ministras pareiškė, jog rengiantis protestams „pritrūko numatymo į priekį“, ir pridūrė, kad prezidentui E. Macronui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, „nes jaučiausi atsakingas už viską, kas įvyko“.
Vis dėlto E. Macronas ministro atsistatydinimo nepriėmė.
Vokietija ragina savo piliečius elgtis „apdairiai“
Po smurtinių riaušių Prancūzijoje Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino kaimyninėje šalyje esančius savo piliečius elgtis „apdairiai“.
„Negalima atmesti galimybės, kad ateinančiomis dienomis vyks naujos demonstracijos ir galbūt kils riaušės“, – sakoma sekmadienio vakarą atnaujintose Vokietijos užsienio reikalų ministerijos kelionių ir saugumo rekomendacijose dėl Prancūzijos.
„Elkitės apdairiai ir, jei įmanoma, venkite demonstracijų“, – teigiama jose.
Vokietijos piliečiai taip pat paraginti būtinai laikytis „vietos saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo pajėgų nurodymų“.
„Atkreipkite dėmesį į tai, kad dėl naujausių teisės aktų pakeitimų gali grėsti piniginės baudos ir reikalavimai atlyginti žalą, jei, gavę nurodymą, nepasitrauksite iš nesankcionuotų ir smurtinių demonstracijų“, – teigiama rekomendacijose.
