Smurto krečiamoje Sinaloa valstijoje, esančioje šiaurės vakarų Meksikoje, per šeimų lankymo valandas kalėjime kilo kruvinos riaušės, ketvirtadienį pranešė valstijos pareigūnai.
Smurtas prasiveržė ketvirtadienio rytą Masatlano uostamiesčio „El Castillo“ įkalinimo įstaigoje.
Sinaloa viešojo saugumo sekretoriatas socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad per incidentą žuvo devyni kaliniai ir vienas lankytojas, o 16 sužeistų kalinių buvo išvežti medikų priežiūrai.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad per susirėmimą kaliniai naudojo šaunamuosius ginklus.
Pareigūnai kol kas nepatikslino mirčių aplinkybių.
Po susirėmimo į kalėjimą tvarkos atkurti įžengė kariuomenės, Nacionalinės gvardijos, karinio jūrų laivyno ir valstijos saugumo pajėgų nariai.
Meksikos federalinis saugumo kabinetas pranešė, kad kalėjimas, kuriame laikoma 1,8 tūkst. nuteistųjų, dabar yra „kontroliuojamas“.
Analitikų teigimu, perpildymas, kurį iš dalies lemia ikiteisminis suėmimas, tūkstančius kalinių paliekantis už grotų be nuosprendžio, kartu su kalėjimų darbuotojų trūkumu kursto korupciją bei smurtą įkalinimo įstaigose.
Praėjusių metų gegužę Sinaloa sostinės Kuljakano kalėjime kilus riaušėms žuvo septyni kaliniai, dar vienas buvo sužeistas.
Meksikoje iš viso yra 276 kalėjimai, iš jų 14 federalinių įkalinimo įstaigų ir 249 valstijų kalėjimai. Oficialiais duomenimis, vasarį kalinių skaičius šalyje siekė 261 388.
Smurtas Sinaloa valstijoje prasiveržė 2024 metų rugsėjį, kilus vidinei kovai dėl valdžios tarp dviejų Sinaloa kartelio frakcijų.
Joje susirėmė nuteisto buvusio narkobarono Joaquíno Guzmano pravarde „El Chapo“ sūnūs, žinomi kaip „Los Chapitos“, ir kito sulaikyto buvusio kartelio vadeivos Ismaelio Zambados pravarde „El Mayo“ pasekėjai.
Ketvirtadienio riaušės kilo Meksikos vyriausybei patiriant Donaldo Trumpo administracijos spaudimą griežtai kovoti su narkotikų karteliais.
