Rusijos maro tyrimų instituto darbuotojos mirtis: 4 svarbiausi klausimai

Jaunos Rusijos maro tyrimų instituto laborantės mirtis sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Pasirodžius pranešimams, kad 28 metų moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru, iš Rusijos imta reikalauti paaiškinimų, o JAV prezidentas dėl to ruošiasi skambinti Rusijos prezidentui. LRT.lt atsako į keturis svarbiausius klausimus apie šią istoriją.

Kas įvyko Irkutsko srityje?

Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“ praėjusį penktadienį pranešė apie Irkutsko srityje veikiančio maro tyrimų instituto darbuotojos mirtį. Portalo duomenimis, 28 metų Darija Šipilova galėjo užsikrėsti plaučių maru po to, kai laboratorijoje sudužo mėgintuvėlis.

Kitos žiniasklaidos priemonės taip pat netrukus ėmė skelbti apie galimą jos mirties ryšį su laboratorijoje įvykusiu nelaimingu atsitikimu, o kaimyninės Buriatijos respublikos vadovas Aleksejus Cidenovas irgi užsiminė, kad tai galėjo būti plaučių maro atvejis.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Christianas Lindmeieris atkreipė dėmesį, kad D. Šipilova dirbo „institute, tiriančiame pavojingus patogenus, įskaitant marą, Sibiro dalyje, kur maro natūraliai pasitaiko tarp laukinių gyvūnų“.

Po moters mirties daugiau nei 200 su ja kontaktų galėjusių turėti žmonių buvo karantinuoti. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie antrą galimą užsikrėtimo atvejį, o vėliau nepatvirtintais duomenimis imta skelbti ir apie antrą mirties atvejį.

Visgi mirusios moters motina Svetlana Šipilova, pati dirbanti medicinos srityje, Rusijos žiniasklaidos leidiniui „Glubina“ atmetė pranešimus, kad jos dukra esą užsikrėtė sudaužius mėgintuvėlį.

„Net ne visi medicinos specialistai supranta, kad tokio mėgintuvėlio neįmanoma sudaužyti, – teigė ji. – Net jei jį mestum į sieną. Tik mėgėjas galėtų pasakyti kažką panašaus.“

„Jie tiesiog leido mano dukrai mirti“, – žurnalistams sakė D. Šipilovos motina.

Ar plaučių maras pagydomas?

Mirtiną plaučių maro infekciją sukelia Yersinia pestis bakterija, paprastai aptinkama smulkiuose žinduoliuose ir jų blusose, o tokie atvejai kasmet registruojami visame pasaulyje.

Remiantis PSO ataskaita, 2019–2025 m. dešimtyje šalių buvo užregistruota beveik 4 tūkst. maro atvejų ir 423 mirtys.

PSO duomenimis, itin užkrečiamas plaučių maras išsivysto tuomet, kai bakterijos pažeidžia plaučius. Ši ligos forma „gali sukelti dideles epidemijas, nes tarp žmonių plinta per kvėpavimo takų daleles“.

Plaučių maras gali pasireikšti karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, kosuliu, krūtinės skausmu ir greitai progresuojančiu kvėpavimo sutrikimu.

Negydoma liga gali būti mirtina per 18–24 valandas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo.

Tačiau, Jungtinių Tautų sveikatos agentūros teigimu, įprasti antibiotikai gali sėkmingai išgydyti šią ligą, jei gydymas pradedamas pakankamai anksti.

PSO antradienį nurodė, kad su šia situacija susijusi rizika Irkutsko srityje vertinama kaip vidutinė arba maža, visoje Rusijoje – kaip maža, o Europoje – kaip labai maža.

Ką sako Rusija?

Žinia apie Rusijos maro tyrimų instituto darbuotojos mirtį su nerimu nusirito per pasaulį, tačiau Maskva ėmė menkinti pasirodžiusius pranešimus. Kai kurie jų net apskritai dingo – pavyzdžiui, anot portalo „Liudi Baikala“, vienas didžiausių Rusijos federalinių televizijos kanalų „REN TV“ ištrynė visus penkis savo įrašus apie marą Irkutsko srityje.

Rusijos sveikatos apsaugos agentūra „Rospotrebnadzor“ trečiadienį ėmė tvirtinti, kad nemato „jokio epidemijos pavojaus“.

„Jau užbaigta daugiau nei 90 proc. kontaktinių asmenų medicininė stebėsena. Nebuvo nustatyta jokių su infekcine patologija susijusių sveikatos sutrikimų“, – nurodyta Rusijos institucijos pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad D. Šipilova buvo pasiskiepijusi ir todėl turėjo „imunitetą nuo pavojingų infekcijų, su kuriomis ji dirbo“. Tačiau agentūra nepatikslino, nei kas sukėlė plaučių uždegimą, dėl kurio ji mirė, nei kaip ji susirgo.

Galiausiai pasisakyti buvo priversta ir Maskva – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad dauguma žiniasklaidos pranešimų esą yra „melagingi“. Jis taip pat, regis, savo pareiškimu atmetė informaciją apie neva antrą mirties atvejį.

„Didžioji dauguma to, ką žiniasklaida skelbia apie šią situaciją, yra melaginga informacija“, – tikino jis.

Kaip reaguoja pasaulis?

Nuo pasaulį izoliacijoje sukausčiusios COVID-19 pandemijos pasaulio sveikatos institucijos itin atidžiai stebi neaiškios kilmės plaučių uždegimo atvejus, tačiau iš Rusijos pasirodžiusi informacija sulaukė ne tik didelio šių institucijų, bet ir pasaulio lyderių dėmesio.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija iš karto pranešė stebinti situaciją Rusijoje ir paragino šalį pateikti daugiau informacijos. D. Trumpas nurodė, kad dėl situacijos labai greitai kalbės telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nors Kremlius vėliau pažymėjo, kad pokalbio laikas dar nėra patvirtintas.

Vašingtonas ėmėsi ir kitų diplomatinių veiksmų: anot „The Wall Street Journal“, JAV nusiuntė Rusijai oficialų diplomatinį raštą, kuriame prašė pateikti daugiau informacijos apie moters mirtį ir priminė Kremliui, kad pagal tarptautinę teisę jis privalo laiku dalytis informacija apie ligų protrūkius.

Neįprasta situacija paskatino kalbas apie galimus Rusijos bandymus kurti biologinį ginklą, kadangi šalis, JAV valstybės departamento vertinimu, pažeisdama Biologinių ginklų konvenciją, iki šiol vykdo puolamųjų biologinių ginklų programą.

Visgi D. Trumpas trečiadienį patikino, kad JAV nemano, jog Rusijos maro tyrimų instituto laborantės mirtis būtų susijusi su biologiniu ginklu.

Europos Sąjunga ir PSO taip pat paskubino Maskvą pateikti daugiau informacijos apie 28 metų laborantės mirtį.

PSO pažymėjo, kad, neturėdama išsamios informacijos apie šį įvykį, organizacija negali atlikti išsamaus rizikos vertinimo. O PSO pasirengimo epidemijoms ir pandemijoms bei jų prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove net nurodė, kad organizacija iki šiol nesupranta, kaip mirusi rusė užsikrėtė.

Todėl kreipimusi į Rusiją PSO pirmiausia siekia išsiaiškinti, kuo moteris sirgo, o tuomet nustatyti, nuo ko ji galėjo užsikrėsti.

„Jei plaučių maro tikimybė yra atmesta, nuo ko ji iš tikrųjų mirė?“ – klausė M. Van Kerkhove.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat pareiškė siekiantis gauti daugiau paaiškinimų dėl pranešimų apie antrąjį darbuotoją, sergantį pneumonija, kurios priežastis nenustatyta.