Nors būtų drąsu sakyti, kad įtampa tarp JAV ir sąjungininkų Europoje yra visiškai atslūgusi, tačiau šios savaitės NATO viršūnių susitikimas Turkijos sostinėje Ankaroje pasitinkamas daug ramiau. Lietuva jame norėtų išgirsti apie NATO oro policijos pakėlimą į aukštesnį oro gynybos lygį ir galutinai sulaukti patvirtinimo, jog JAV rotacinės pajėgos ir toliau bus mūsų šalyje.
Dar birželį JAV Kongrese valstybės sekretoriaus Marco Rubio ištarti žodžiai, kad „NATO viršūnių susitikimas yra bene svarbiausias susitikimas NATO istorijoje“, turėjo kelti nerimą, turint omeny Donaldo Trumpo kaltinimus sąjungininkams dėl nenoro prisidėti prie karo prieš Iraną ar kitų temų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- JAV, nors ir mažins savo buvimą Europoje, neturi planų trauktis iš Aljanso, tačiau reikalaus iš sąjungininkų didesnio indėlio į gynybos finansavimą ir „NATO 3.0“ kūrimą.
- Numatoma trumpa deklaracija, kurioje bus pakartoti kolektyvinės gynybos įsipareigojimai ir 5-ojo straipsnio svarba.
- NATO lyderiai patvirtins 70 mlrd. JAV dolerių finansinį paketą Ukrainai, nepaisant D. Trumpo dviprasmiško požiūrio.
- Baltijos šalys yra palankioje padėtyje dėl didelių gynybos išlaidų, o Lietuva sieks oro policijos misijos pakėlimo į oro gynybos lygį ir aiškumo dėl JAV rotacinių pajėgų.
Vis dėlto JAV karo sekretoriaus Pete’o Hegsetho kalba per tą patį mėnesį vykusį NATO ministrų susitikimą, nors ir buvo tradiciškai aštri, bet įnešė tam tikro aiškumo: Vašingtonas neturi planų trauktis iš Aljanso, bet mažins savo buvimą perduodamas atsakomybes sąjungininkams ir kartu prižiūrėdamas, kaip jiems sekasi laikytis gynybos finansavimo įsipareigojimų bei kurti „NATO 3.0“. Dar daugiau ramybės įnešė NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte’ės, dar vadinamo „Trumpo užkalbėtoju“, vizitas Vašingtone, kur jis pristatė JAV prezidentui milžinišką papildomų NATO gynybos išlaidų bangą, skambiai pavadindamas tai „Trumpo trilijonu“.
„Dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad rizikos yra išaugusios, nes prezidento Trumpo kritika sąjungininkams, tokiems kaip Ispanija, Italija, buvo gerokai paaštrėjusi ir tai apėmė ne tik prezidento asmenybę, bet ir labai platų su administracija susijusių asmenų spektrą. Tai tikrai kelė nerimą, – praėjusią savaitę NATO būstinėje, Briuselyje, LRT teigė Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. – Dabar ši situacija atrodo kur kas stabilesnė ir tai, ką girdime apie būsimąją deklaraciją, labai primena tai, ką matėme praėjusiais metais Hagoje, pakartojant tuos pačius kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, NATO 5-ojo straipsnio svarbą ir panašiai.“
Čia, Ankaroje, tikiuosi, kad šalys pateiks aiškius, konkrečius ir patikimus planus, kaip pasiekti tą 5 proc. tikslą.
Markas Rutte
Trumpa deklaracija
Ypač trumpoje NATO viršūnių deklaracijoje (D. Trumpas nemėgsta ilgų tekstų) Aljanso įsipareigojimų laikymasis turėtų būti svarbiausias klausimas.
„Čia, Ankaroje, tikiuosi, kad šalys pateiks aiškius, konkrečius ir patikimus planus, kaip pasiekti tą 5 proc. tikslą (sutartą pernai per NATO Hagos susitikimą – red. past.). O tai, ką matome iki šiol, daro didelį įspūdį“, – prieš viršūnių susitikimą surengtoje konferencijoje Ankaroje kalbėjo M. Rutte.
Taip pat susitikime bus skiriamas didelis dėmesys investicijų pavertimu realiais pajėgumais, t.y. gynybos pramonės stiprinimui. Antradienį, prieš prasidedant viršūnių susitikimui, Ankaroje vyks Gynybos pramonės forumas.
NATO sąjungininkai ir mūsų partneriai privalo užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia.
Markas Rutte
„NATO viršūnių susitikimo Gynybos pramonės forumas, kuris įvyks rytoj, bus platforma, kur mes parodysime, kaip dirbame su pramone, kad pasiektume pajėgumus, būtinus patikimam atgrasymui ir gynybai. Paskelbsime dešimtis milijardų vertės susitarimų“, – aiškino NATO generalinis sekretorius.
Nors D. Trumpo požiūris į Ukrainą išlieka dviprasmiškas, vis dėlto NATO lyderiai taip pat turėtų patvirtinti 70 mlrd. eurų finansinį paketą Ukrainai, įskaitant 30 mlrd. eurų paskolą ES karinei paramai 2026 m. Beje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi dalyvaus NATO susitikime bei numatytas ir jo atskiras susitikimas su JAV prezidentu.
„NATO sąjungininkai ir mūsų partneriai privalo užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia. Ir pasakysiu aiškiai, visi sąjungininkai turi prisidėti, kad parama Ukrainai būtų tiekiama, nes Ukrainos saugumas yra labai artimai susijęs su mūsų pačių“, – teigė M. Rutte.
L. Kojala optimistiškai žvelgė į NATO susitikimą Ankaroje: „Jeigu NATO viršūnių susitikimas praeis be didelių fejerverkų, manau, mes tuo džiaugsimės.“
Tiesa, nereikia nuvertinti D. Trumpo „nenuspėjamos lyderystės“: toliau tęsiasi žodinis konfliktas su buvusia simpatija, Italijos premjere Giorgia Meloni, o susitikimo Ankaroje išvakarėse JAV prezidentas vėl ėmėsi spausti sąjungininkus dėl išlaidų gynybai.
„Absurdiška, kad Jungtinės Valstijos ir toliau vienos kelyje; kai santykiai nėra abipusiai. Jie mūsų nepalaikė“, – rašė D. Trumpas „Truth Social“ tinkle.
Baltijos valstybės šiuo atžvilgiu yra palankioje padėtyje. Akivaizdu, kad visose trijose valstybėse gynybos išlaidos yra didelės, o jos rimtai vertina savo pajėgumų tikslus. Taigi, bent jau šiuo atžvilgiu Baltijos valstybėms tai turėtų būti geras viršūnių susitikimas.
Tony Lawrence'as
Išties, trys šalys – Čekija, Slovėnija ir Albanija pernai nepasiekė 2 proc. BVP finansavimo gynybai, nors ir įsipareigojo. Beje, praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje įtvirtinta, kad kitas Aljanso viršūnių susitikimas įvyks Albanijoje, bet vis daugiau ženklų, kad kitais metais jo gali ir nebūti.
„Kai kalbame apie dabartinę JAV administraciją, niekada negali būti niekuo tikras – galima tik viltis“, – komentavo Briuselio geopolitikos instituto (BIG) vyresnioji Europos saugumo ekspertė Claude-France Arnould.
Kita vertus, Tony Lawrence'as iš Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro LRT tvirtino, kad Baltijos valstybėms nėra ko bijoti D. Trumpo įniršio.
„Daugiausia bus kalbama apie tai, kiek gerai sąjungininkai praėjusiais metais įvykdė Hagos išlaidų tikslus, ir apie pajėgumų stiprinimą. Baltijos valstybės šiuo atžvilgiu yra palankioje padėtyje. Akivaizdu, kad visose trijose valstybėse gynybos išlaidos yra didelės, o jos rimtai vertina savo pajėgumų tikslus. Taigi, bent jau šiuo atžvilgiu Baltijos valstybėms tai turėtų būti geras viršūnių susitikimas“, – praėjusią savaitę NATO būstinėje, Briuselyje, prognozavo ekspertas.
Bus postūmis?
Vis dėlto bent Lietuva, kurią atstovaus prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio bei krašto apsaugos ministrai, Ankarai ruošė savo dienotvarkę. Joje du esminiai klausimai – NATO oro policijos misijos pakelimas į naują lygį ir aiškumas dėl JAV rotacinių pajėgų likimo Lietuvoje.
„Oro policijos misija – matyt, kad būtų apčiuopiamas rezultatas. Girdime tai kaip Lietuvos tikslą jau ne vienerius metus. Iki šiol nepavyko peržengti savotiškų Rubikono. Galbūt šitas viršūnių susitikimas bus toks, kuris privers adekvačiai vertinti situaciją – vien oro policijos, akivaizdu, jog nepakanka. Dabartinių įvykių kontekste reikia kalbėti apie oro gynybą“, – kalbėjo L. Kojala.
Turbūt nebūtinai jau Ankaroje bus tie galutiniai sprendimai, kurie, tikėsimės ne tik kad sustiprins esamą amerikiečių buvimą, bet gal ir išplės.
Linas Kojala
Trumpoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje šis klausimas neturėtų būti paminėtas, tačiau vilties dėl postūmio – neprarandama. Lygiai taip pat NATO dokumentuose nenusimato formalus JAV karių rotacijos Lietuvoje paminėjimas.
„Kalbant apie amerikiečių karius, vis tik tą turime traktuoti ne kaip NATO sprendimą, net jeigu tai tiesiogiai susiję su NATO, net jeigu tai tiesiogiai apima ir NATO vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą, kuris yra ir amerikiečių pajėgų Europoje vadas. Tai yra dalykas, kurį turi galutinai patvirtinti Vašingtonas. O ten girdime vis dar vyksta tas peržiūros procesas vertinant pajėgas ir jų išdėstymą Europoje. Turbūt nebūtinai jau Ankaroje bus tie galutiniai sprendimai, kurie, tikėsimės ne tik kad sustiprins esamą amerikiečių buvimą, bet gal ir išplės“, – teigė L. Kojala.
Antradienio vakarą NATO viršūnių susitikimas prasidės nuo Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir jo žmonos priėmimo bei oficialios vakarienės. Lyderių darbo sesija Ankaroje numatyta trečiadienį vėlyvą rytą ir turėtų trukti dvi valandas. Tada seks spaudos konferencijos, svarbiausios kurių – M. Rutte’ės ir D. Trumpo. Tikimasi, kad įvyki nušvies apie du tūkstančius atvykusių žurnalistų, nors dalis Turkijos prezidentui nepalankios žiniasklaidos negavo akreditacijų į renginį.
