Netylant įvairiems svarstymams, kad Rusija galėtų bandyti patikrinti NATO užpuldama Baltijos valstybes, NATO žvalgyba tvirtai teigia, kad Maskva šiuo metu neturi pajėgumų. Vis dėlto Rusija ir toliau kitomis priemonėmis turėtų bandyti Vakarų vienybę bei pasiryžimą padėti Ukrainai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nors nuogąstaujama dėl Rusijos agresijos, NATO pareigūnas teigia, kad Rusija šiuo metu neturi karinių pajėgumų dideliam NATO išbandymui, išskyrus Ukrainą.
- NATO žvalgyba nerimauja dėl galimų intensyvesnių Kremliaus hibridinių atakų ir sabotažo, siekiant susilpninti paramą Ukrainai ir didinti Aljanso įtrūkius.
- Rusija naudoja branduolinį gąsdinimą, nes neturi kitų galimybių paveikti NATO veiksmus.
- JAV sumažino savo karinių pajėgumų, skirtų NATO, indėlį, todėl Europos sąjungininkės, įskaitant Kanadą, imasi veiksmų, kad kompensuotų šį trūkumą.
2030-aisiais, po kelerių metų ar net dar greičiau – vos ne kiekvieną mėnesį pasirodo įvairių prognozių, kad Ukrainoje įstrigęs senstantis Vladimiras Putinas gali bandyti pulti kurią nors NATO šalį. Esą Baltijos šalių puolimas nukreiptų dėmesį nuo nesėkmių Ukrainos fronte ir gal net sunaikintų Šiaurės Atlanto aljansą.
Šiuo metu esu visiškai įsitikinęs, kad Rusija neturi karinių pajėgų ar kitų pajėgumų kitur nei Ukrainoje, kurie būtų tinkami kokiam nors dideliam NATO išbandymui.
NATO pareigūnas
„Kai kalbame apie Rusiją, tą „sužeisto žvėries“ scenarijų (esą Ukrainoje pergalės nepasiekianti Rusija gali bandyti imtis agresijos kitur – red. past.), manau, mes visi išties nerimaujame dėl to. Kiekvienas visada turėtų nerimauti dėl bet kokios eskalavimo dinamikos“, – praėjusią savaitę prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselio žurnalistams teigė aukštas Aljanso karinis pareigūnas.
Jis iškart pridūrė: „Tačiau pasakysiu tiek: šiuo metu esu visiškai įsitikinęs, kad Rusija neturi karinių pajėgų ar kitų pajėgumų kitur nei Ukrainoje, kurie būtų tinkami kokiam nors dideliam NATO išbandymui.“
NATO pareigūnas taip pat pabrėžė, kad Aljanso šalių puolimas būtų pragaištingas V. Putinui.
„Esu įsitikinęs, kad V. Putinas tai žino ir supranta, jog esame nepaprastai vieningi, kai kalbama apie mūsų įsipareigojimą pagal 5-ąjį straipsnį, ir mato mūsų pasiryžimą ginti kiekvieną mūsų teritorijos colį“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu nematome požymių, kad Baltarusijoje būtų Rusijos branduolinių ginklų, bet pagrindinė logistinė infrastruktūra tikrai yra paruošta tam, kad Rusija, jei to pageidautų, galėtų ten greitai dislokuoti branduolinius ginklus.
NATO pareigūnas
Vis dėlto tai neapsaugo Aljanso narių nuo hibridinių atakų ar sabotažo atvejų: pasikėsinimų, Rusijos disidentų žudymo, išpuolių prieš infrastruktūrą ir kitų. Tai kelia nerimą NATO žvalgybai, ir neatmestina, kad Kremlius gali intensyvinti tokius savo veiksmus.
„Sakyčiau, yra du pagrindiniai tikslai. Pirmasis neatidėliotinas – susilpninti paramą Ukrainai (...). Antrasis tikslas yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju. Tai smulkūs Aljanso įtrūkiai, kuriuos jie (rusai – red. past.) gali bandyti išnaudoti“, – teigė NATO pareigūnas.
Kartu Aljansas įdėmiai stebi padėtį Baltarusijoje. Nors Aliaksandras Lukašenka giriasi, kad priglaudė Rusijos branduolinius ginklus, minimo pareigūno teigimu, „šiuo metu nematome požymių, kad Baltarusijoje būtų Rusijos branduolinių ginklų, bet pagrindinė logistinė infrastruktūra tikrai yra paruošta tam, kad Rusija, jei to pageidautų, galėtų ten greitai dislokuoti branduolinius ginklus.“
Pasak NATO atstovo, neseniai įvykusios Rusijos ir Baltarusijos branduolinės pratybos kelia susirūpinimą, nes „bent jau popieriuje atrodė įspūdingo masto“.
„Tačiau visa tai tik dar kartą rodo, kad Rusija griebiasi branduolinio gąsdinimo ar kalbų apie branduolines grėsmes, nes iš esmės jai nebeliko daugelio kitų galimybių, kaip paveikti tai, ką mes darome“, – teigė NATO pareigūnas. Jo įsitikinimu, net jei Rusija dislokuotų branduolinius ginklus Baltarusijoje, tai neturėtų jokio realaus poveikio grėsmės NATO atžvilgiu vaizdui: „Mes vis tiek esame visiškai pajėgūs apsiginti.“
Kitas Aljanso pareigūnas teigė, kad NATO pasirengimui gintis didelio poveikio nepadarė net JAV sprendimai skirti kur kas mažiau pagrindinių karinių pajėgumų NATO pajėgų modeliui (Force Model, NFM), pagal kurį kiekviena Aljanso narė nurodo nacionalines pajėgas, kurios yra perduodamos NATO vyriausiojo vado Europoje (SACEUR) žiniai. Gegužės mėnesį pranešta, kad JAV strateginių bombonešių skaičius bus sumažintas perpus, naikintuvų – trečdaliu. JAV karinis laivynas taip pat skirs NATO mažiau eskadrinių minininkų, o povandeninių laivų išvis nebenorima suteikti. Be to, europiečiai esą patys turėtų pasirūpinti ir žvalgybiniais dronais.
Ne viską galima visiškai pakeisti, tačiau Europos sąjungininkai jau prisiėmė nemažai įsipareigojimų.
NATO pareigūnas
„Atsižvelgdami į vienu metu vykstančių konfliktų ar kylančių įtampų riziką, jie (amerikiečiai – red. past.) mums pranešė, kad visi sąjungininkai skirs mažiau garantuotų pajėgų NFM. Todėl jie pakvietė Europos sąjungininkus, įskaitant Kanadą, imtis veiksmų ir kompensuoti tas pajėgas – tai šiuo metu ir daroma. (...) Ne viską galima visiškai pakeisti, tačiau Europos sąjungininkai jau prisiėmė nemažai įsipareigojimų, o mes dabar ir toliau dirbsime su sąjungininkais, siekdami užtikrinti, kad tai nepakenktų NATO planų, veiklos ir misijų patikimumui“, – kalbėjo šis pareigūnas ir paminėjo pavyzdį: iki šiol dalis Europos šalių turėjo naujausius amerikietiškus kovos lėktuvus F-35, bet jie nebuvo priskirti NFM – dabar situacija pasikeitė.
