LRT trumpai. Kas žinoma apie JAV ir Irano susitarimą?

JAV ir Iranas pasiekė susitarimą, kuris po beveik keturis mėnesius trunkančių kovų gali tapti pirmu žingsniu siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Dokumentą oficialiai ketinama pasirašyti penktadienį Šveicarijos mieste Ženevoje. LRT trumpai apžvelgia, kas žinoma apie susitarimą.

Sekmadienį paskelbtas susitarimas pratęs trapias paliaubas dar 60 dienų, leis palaipsniui atverti Hormuzo sąsiaurį ir pradėti derybas dėl platesnio konflikto sprendimo. Susitarimo memorandumas pasiektas po intensyvių regiono tarpininkų diplomatinių pastangų.

Tikslios susitarimo detalės nebuvo paviešintos, tačiau iš Vakarų ir Irano žiniasklaidoje skelbiamų pranešimų aiškėja pagrindiniai jo punktai.

Hormuzo sąsiaurio atvėrimas

Sekmadienį, minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad susitarimas su Iranu – baigtas.

Vienas svarbiausių šio susitarimo rezultatų – laipsniškas Hormuzo sąsiaurio atvėrimas. Šį strategiškai svarbų kelią, kuriuo buvo eksportuojama apie 20 proc. pasaulio naftos, Iranas blokuoja nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis pradėjo karinę kampaniją prieš šalį. Dėl to smarkiai išaugo pasaulinės energijos kainos.

Hormuzo sąsiaurio blokada turėjo pasaulinį ekonominį poveikį – nuo išaugusių degalų kainų, kurios skatino infliaciją JAV ir daugelyje kitų šalių, iki sutrikusių tiekimo grandinių prekėms, tokioms kaip trąšos, kurios yra itin svarbios maisto gamybai regionuose, esančiuose toli už Artimųjų Rytų ribų.

Po žinių apie susitarimą naftos kainos sumažėjo: „Brent“ rūšies nafta atpigo apie 4 proc. iki maždaug 84 JAV dolerių (72 eurų) už barelį. Karo metu jos kaina buvo daugiausia pakilusi iki maždaug 120 JAV dolerių (103 eurų).

Pasak JAV prezidento, laivyba Hormuzo sąsiauriu bus palaipsniui atnaujinama nuo penktadienio.

„Penktadienį pasirašius susitarimą ir pradėjus minų šalinimo darbus, nafta vėl tekės abiem kryptimis – tiek regiono, tiek viso pasaulio labui!“ – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas.

Pagal susitarimą Iranas įsipareigojo išminuoti Hormuzo sąsiaurį ir per paliaubas netaikyti mokesčių juo plaukiantiems laivams. JAV savo ruožtu panaikins balandį įvestą jūrų blokadą laivams, vykstantiems į Irano uostus ir iš jų, teigė JAV prezidentas. Tačiau Irano naujienų agentūra „Fars“ pirmadienį paskelbė, kad Teheranas prieš pat susitarimo su JAV paskelbimą įtraukė punktą dėl mokesčių už jūrų paslaugas, kuris, Irano teigimu, patvirtina jo ir Omano suverenitetą Hormuzo sąsiauryje.

Abi pusės taip pat turės nutraukti karinius veiksmus: Iranas – išpuolius prieš komercinius laivus Hormuzo sąsiauryje, o JAV – smūgius Irano pakrantės taikiniams ir šalies naftą gabenantiems tanklaiviams tarptautiniuose vandenyse.

Vis dėlto ekspertai įspėja, kad prireiks laiko, kol laivybos bendrovės įsitikins šio maršruto saugumu, o komercinių laivų draudimo kainos pasieks prieškarinį lygį.

„Atlantic Council“ vyresnysis ekspertas Nate`as Swansonas, iki praėjusių metų dirbęs su Irano klausimais JAV Valstybės departamente ir Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje, teigia, kad sąsiaurio atvėrimo mechanizmai dar nėra iki galo suderinti.

„Taip, matysime išaugusį laivų eismą, tačiau dabartinė padėtis tebėra trapi“, – „Bloomberg“ sakė jis.

Irano branduolinė programa ir sankcijos

Pagal susitarimą Iranas turėtų dar kartą įsipareigoti nekurti branduolinių ginklų, o JAV – pradėti švelninti ekonomines sankcijas.

Irano naujienų agentūra „Mehr“ skelbė, kad JAV prieš derybas atlaisvins dalį įšaldytų Irano lėšų. Agentūros teigimu, per 60 dienų derybų laikotarpį gali būti atlaisvinta iki 24 mlrd. JAV dolerių (apie 22,4 mlrd. eurų) vertės turto.

Per šį laikotarpį šalys turėtų derėtis dėl Irano branduolinės programos ateities, įskaitant daugiau kaip 9 tūkst. kilogramų prisodrinto urano atsargų.

Tikimasi, kad Iranas sumažins šalyje esančio prisodrinto urano koncentraciją. Procesą prižiūrėtų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Didžiausią nerimą Vakarams kelia apie 440 kilogramų Irano urano, kuris yra prisodrintas beveik iki branduoliniams ginklams reikalingo lygio.

Skeptikai įspėja dėl neišspręstų klausimų

D. Trumpas teigia, kad susitarimas gali tapti ilgalaikės taikos pradžia, tačiau ekspertai perspėja, jog kol kas tai gali būti tik laikinas atokvėpis. Pasak jų, svarbiausi klausimai – Irano branduolinė programa, balistinės raketos ir ekonominių nuolaidų mastas – lieka neišspręsti.

Pagal susitarimą JAV leis Iranui parduoti naftą 60 dienų paliaubų laikotarpiu, tačiau platesnis sankcijų švelninimas priklausys nuo pažangos derybose.

„Susitarimą sudėliojome taip, kad, stiprėjant pasitikėjimui ir Iranui vykdant įsipareigojimus, jis gautų ekonominių lengvatų“, – „Financial Times“ sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Brukingso instituto užsienio politikos tyrimų direktorius Michaelas O`Hanlonas abejoja, ar šalims pavyks greitai pasiekti ilgalaikį susitarimą.

„Neatmestina, kad jiems gali pavykti pasiekti laikiną susitarimą dėl [Hormuzo] sąsiaurio atvėrimo, – „Bloomberg“ sakė ekspertas. – Tačiau platesnis, visapusiškas susitarimas šiuo metu nėra tikėtinas.“

Neapibrėžtumą didina ilgametis JAV bei Irano tarpusavio nepasitikėjimas. Vašingtonas įtaria, kad Teheranas gali siekti atkurti branduolinę programą, o Iranas kaltina JAV ankstesniais išpuoliais derybų metu.

„Susiduriame su priešais, kurie nepraleis nė vienos progos smogti Islamo Respublikai“, – sakė Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi. Pasak jo, net ir pasiekus galutinį susitarimą Iranas išliks pasirengęs galimoms grėsmėms.

Tuo tarpu D. Trumpo sąjungininkas ir ilgametis Irano kritikas senatorius Lindsey Grahamas pareiškė atidžiai stebėsiantis derybas bei pridūrė nerimaujantis, kad Iranas susitarimą gali suprasti kitaip nei JAV derybininkai.

Ką tai reiškia regionui?

Susitarimu siekiama sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose ir sustabdyti karą visuose frontuose, įskaitant Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susirėmimus Libane.

Pasak aukšto rango JAV pareigūno, kurį cituoja „Financial Times“, Vašingtonas yra įsitikinęs, kad visos pusės – Izraelis, Persijos įlankos šalys, JAV ir Iranas – palaikys susitarimą ir padės užtikrinti jo laikymąsi.

Tačiau jis pabrėžė, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo to, ar Iranas vykdys savo įsipareigojimus. Pasak pareigūno, Izraelis ir kitos šalys išlaikys teisę reaguoti, jei Teheranas nesilaikys susitarimo sąlygų.

Izraelis oficialiai susitarimo nepasirašys, nors ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu prieš susitarimą ne kartą kalbėjosi su D. Trumpu.

Kraštutinių dešiniųjų Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras pirmadienį pasmerkė JAV ir Irano susitarimą ir pareiškė, kad šalis nėra juo saistoma.

„Trumpo susitarimas mūsų neįpareigoja (...) mes nesame šio susitarimo šalis. Jis neužtikrina mūsų saugumo“, – teigė I. Ben Gviras. Tai buvo pirmoji Izraelio pareigūno reakcija į pasiektą susitarimą.

„Mes neturime tenkintis niekuo mažiau nei „Hezbollah“ išardymu. Mes neturime pasitraukti nė per colį iš teritorijos, kurią mūsų kariai užėmė ir išvalė nuo teroristinės infrastruktūros“, – pridūrė jis.