Ispanija pranešė, kad jūros pasienyje tarp jos Šiaurės Afrikos teritorijos Seutos ir kaimyninio Maroko įrengs 500 metrų ilgio apsauginę užtvarą.
Šis sprendimas priimtas po to, kai anksčiau šią savaitę į anklavą įsiveržė nuo 50 tūkst. iki 60 tūkst. migrantų.
Ispanijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 67. Kai kurie iš jų nuskendo, o kiti žuvo per spūstį, kilusią bandant įveikti bangolaužio užtvarą.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas griežtai sukritikavo kai kurių kitų Europos Sąjungos (ES) lyderių reakciją į įvykius Seutoje. Jo teigimu, raginimai sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno erdvėje yra „paskatinti išankstinio nusistatymo, melagingų naujienų, nežinojimo arba politinių interesų“.
Šeštadienio rytą kelis išsekusius migrantus, kurie atplaukė iki Seutos Tarachalio paplūdimio, pasitiko kariai ir palydėjo juos atgal per sieną. Ispanijos vidaus reikalų ministerija teigia, kad didžioji dalis į teritoriją patekusių asmenų jau grįžo į Maroką.
„Esame negailestingi tiems, kurie pažeidžia įstatymus“, – šeštadienį žurnalistams Seutoje sakė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska.
Paklaustas, kaip galėjo įvykti toks masinis sienos pralaužimas, atsižvelgiant į griežtą apsaugą abiejose sienos pusėse, ir ar Marokas kelia grėsmę Seutai, F. Grande-Marlaska gynė Rabatą.
„Šie įvykiai reikalauja Ispanijos ir Maroko įvertinimo“, – sakė jis.
Tačiau būtent bendradarbiavimas su kaimynais leido Ispanijai „pakeisti situaciją per 24 valandas“, pabrėžė ministras.
„Marokas nėra grėsmė nei Seutai, nei likusiai Ispanijos daliai. Tai patikimas partneris“, – pridūrė F. Grande-Marlaska.
Antradienį rengiamas virtualus ES ministrų susitikimas dėl migrantų antplūdžio Seutoje
Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį surengs derybas vaizdo ryšiu, kuriose aptars migrantų antplūdį Seutoje, šeštadienį pranešė pareigūnai.
„Kaip pirmininkaujanti šalis, Airija antradienį sušauks ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį (...) padėčiai Seutoje aptarti“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas.
Maroko NVO ragina ištirti migrantų antplūdžio į Seutą priežastis
Šeštadienį Maroko žmogaus teisių organizacija paragino pradėti nepriklausomą tyrimą dėl priežasčių, lėmusių dešimčių tūkstančių migrantų antplūdį į Ispanijos eksklavą Seutą šią savaitę.
Pastarosiomis dienomis į Seutą atvyko net 60 tūkst. migrantų, dauguma jų – apiplaukę nedidelį pasienio postą, išsikišusį į Viduržemio jūrą. Šis beprecedentis antplūdis Ispanijoje sukėlė tarptautinę krizę.
Pasak Ispanijos valdžios institucijų, masinis įsiveržimas į šią nedidelę Ispanijos teritoriją pareikalavo mažiausiai 67 gyvybių ir sukėlė susidūrimus su Maroko policija ties bendra siena.
Tačiau šeštadienį Ispanijos vidaus reikalų ministras teigė, kad beveik visi įsiveržę asmenys jau išvyko.
Maroko Žmogaus teisių asociacija savo pareiškime paragino „pradėti rimtą ir nepriklausomą tyrimą, siekiant visiškai išsiaiškinti aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė šį masinį išvykimą, ir nustatyti, kas už tai atsakingas“.
Ji taip pat pasmerkė „nerimą keliančią pareigūnų ir institucijų tylą“, nes šie iki šiol viešai nereagavo į krizę.
Organizacija teigė, kad tai „prisidėjo prie plačios mobilizacijos atmosferos susidarymo“ tarp žmonių, plūstančių į šalies šiaurę ir bandančių patekti į teritoriją.
Nevyriausybinė organizacija pareiškė, kad Maroko valstybę laiko „visiškai atsakinga“ už šį antplūdį, kurį kursto „visuomenės pasipiktinimas dėl nesėkmingos politikos“ šalyje.
ES sprendžia migrantų krizę Ispanijos anklave Šiaurės Afrikoje
Prancūzija ir Italija šeštadienį sugriežtino sienų kontrolę, kai apie 60 tūkst. žmonių persikėlė į Ispanijos anklavą Šiaurės Afrikoje. Tai sukėlė vieną didžiausių pastarųjų metų migrantų krizių Europos Sąjungoje (ES).
Migrantai į Seutą atvyko iš Maroko, žurnalistams sakė anklavo regiono prezidentas Juanas Jesusas Vivasas, tačiau iki penktadienio vakaro pareigūnai pranešė, kad daugiau nei 48 tūkst. iš jų jau grįžo.
Norėdami patekti į Seutą, daugelis plaukė aplink nedidelį pasienio barjerą, išsikišusį į Viduržemio jūrą. Mažiausiai 34 žmonės žuvo bandydami tai padaryti.
Staigus migrantų antplūdis sukėlė tarptautinę krizę.
Prancūzija sugriežtino patikras pasienyje su Ispanija ir pranešė, kad iki šeštadienio penkeriopai padidins policijos pajėgas – iki 334 pareigūnų ir žandarų.
Italija paskelbė sustabdžiusi Šengeno susitarimą su Ispanija, leidžiantį bevizį judėjimą tarp sienų.
Italijos pareigūnai teigė, kad sustabdymas įsigalios šeštadienį ir galios vieną mėnesį.
Kelios Europos šalys pasiūlė sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno laisvo judėjimo zonoje, nors Ispanijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad zonos vientisumas yra garantuotas.
Anapus Atlanto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudojo situacija savo griežtai imigracijos politikai stumti.
„Prekeivių žmonėmis mafijos“
Madridas skubiai pasiuntė karius, papildomas policijos pajėgas, dronus, narus ir valtis į šį postą, kurį valdo jau šimtmečius, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir jo vidaus reikalų ministras jame apsilankė penktadienį.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį AFP žurnalistai stebėjo Seutos paplūdimiuose ir gatvėse klaidžiojančias jaunų žmonių grupes. Dešimtys vyrų miegojo ant smėlio.
Vietovėje buvo sutelktos gausios policijos ir kariuomenės pajėgos, o kai kurie jaunuoliai buvo matomi apsisukantys ir sakantys pareigūnams „viso gero“ prieš pasukdami Maroko link.
Mieste buvo uždarytos parduotuvės, atšauktos kasmetinės šventės.
„Tai katastrofa“, – sakė vietos taksi vairuotojas ir Seutos gyventojas Mohammedas.
„Žinoma, mes juos užjaučiame – jų šalyje padėtis baisi ir visa kita, bet tai nėra būdas patekti į vietą, taip pat tai nėra būdas gyventi“, – kalbėjo jis.
Ankstesni migrantų antplūdžiai kildavo tvyrant įtampai tarp Ispanijos ir Maroko.
P. Sanchezas liepos 20-ąją lankėsi Alžyre – tai buvo pirmasis toks Ispanijos vyriausybės vadovo vizitas per ketverius metus, pažymėjęs santykių su Maroko varžovu Alžyru atšilimą.
Tačiau neaišku, ar yra koks nors ryšys tarp šio vizito ir pastarojo migrantų antplūdžio.
Seutoje P. Sanchezas dėl antplūdžio apkaltino prekeivius žmonėmis, kurie skleidė gandus apie praėjusį mėnesį priimtą Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad jūra atvykę neteisėti migrantai negali būti nedelsiant grąžinami.
„Iš mūsų pokalbių su Maroko pareigūnais paaiškėjo, kad prekeivių žmonėmis mafijos savanaudiškai interpretavo Aukščiausiojo Teismo sprendimą“, – sakė jis.
Diplomatinės pasekmės
Baimė, kad minios pateks į ES valstybes nares, sukėlė diplomatinių pasekmių.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen vaizdus Seutoje pavadino nepriimtinais.
„Negalime leisti niekam atvykti į mūsų (Europos) Sąjungą nesilaikant mūsų taisyklių“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.
Suomija ir Danija penktadienį parėmė Italijos veiksmus, o Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pareikalavo, kad Marokas „nedelsiant priimtų atgal neteisėtus migrantus“.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė esančios pasirengusios padėti Ispanijai susidoroti su staigiu antplūdžiu, nors Prancūzija ir sugriežtino sienų kontrolę.
Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro teigė svarstantis galimybę sugriežtinti sienų patikrą, tačiau sakė nematantis poreikio sustabdyti Ispanijos narystę Šengeno zonoje.
Tuo tarpu D. Trumpas perspėjo: „Tai atrodo kaip šimtų tūkstančių žmonių invazija į šalį, ir tas pats nutiks mums, jei respublikonai nebus išrinkti, tik dar blogiau, daug didesniu mastu.“
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas bandė išsklaidyti baimes, sakydamas, kad „neįmanoma nukeliauti iš Seutos ir Melilijos į pusiasalį neprisistačius policijos patikros punkte“, turėdamas omenyje du Ispanijos anklavus Šiaurės Afrikoje.
„Gana šios tyčinės painiavos“, – pabrėžė jis.
Viena po kitos sekančios krizės
Seuta, 18,5 kv. km teritorija, ir netoliese esantis Melilijos anklavas yra vienintelės dvi Europos sausumos sienos su Afrika.
Maroko pareigūnai dar nepateikė oficialaus pareiškimo dėl migrantų srauto.
Per panašų antplūdį 2021 metais daugiau nei 10 tūkst. migrantų per dvi dienas pasiekė Seutą iš kaimyninio Maroko, kilus diplomatiniam ginčui tarp dviejų šalių.
Ginčas kilo po to, kai Ispanija nusprendė priimti gydymui „Polisario“ fronto lyderį, kurio partizanai kovojo ilgą karą su Rabatu dėl Vakarų Sacharos regiono nepriklausomybės.
Krizė baigėsi 2022 metais, kai Madridas pakeitė savo ilgalaikę neutralumo politiką ir parėmė Maroko planą dėl Vakarų Sacharos – šis žingsnis buvo sukėlęs diplomatinį nesutarimą tarp Madrido ir Alžyro.
Nausėda su kitais ES lyderiais reikalauja imtis veiksmų dėl neteisėtos migracijos į Europą
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiais reikalauja skubaus ir koordinuoto Europos atsako dėl įvykių Ispanijai priklausančiame Seutos eksklave.
Laiške, adresuotame Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costai, Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen ir ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos ministrui pirmininkui, reiškiamas susirūpinimas dėl pastarųjų įvykių prie Bendrijos išorės sienos Seutoje. Kaip nurodoma prezidentūros pranešime spaudai, lyderiai taip pat pabrėžia pasiryžimą užkirsti kelią žmonių gabentojams kėsintis į ES išorės sienų vientisumą.
„Kartu turime pareigą veiksmingai atgrasyti nuo neteisėtos migracijos ir ryžtingai su ja kovoti – koordinuodami savo veiksmus, stiprindami išorės sienų apsaugą ir šalindami visus politikos veiksnius, galinčius veikti kaip traukos veiksniai, pavyzdžiui, labai didelio skaičiaus neteisėtai esančių migrantų statuso įteisinimą“, – teigiama laiške.
Lyderių teigimu, negalima leisti, kad nekontroliuojami masiniai sienos kirtimai, migracijos instrumentalizavimas ar kitos hibridinės grėsmės sukurtų įspūdį, jog neteisėtas atvykimas į ES yra įmanomas, kad neteisėtas migranto atvykimas gali virsti teisėtu buvimu. Pabrėžiama, jog toks įspūdis skatintų tolesnius bandymus neteisėtai kirsti sieną, mažintų pasitikėjimą bendra migracijos politika ir turėtų pasekmių visoms valstybėms narėms.
„Pastarųjų dienų įvykiai reikalauja skubaus ir koordinuoto Europos atsako. Palankiai vertiname tai, kad Ispanija ir Marokas glaudžiai bendradarbiauja siekdami užtikrinti greitą neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą ir kad didelė jų dalis jau buvo grąžinta. Tikimės, kad, remiant ES, dabartinė padėtis netrukus bus visiškai suvaldyta“, – rašoma laiške.
Ispanijos ministras: per pastarąjį migrantų antplūdį Seutoje žuvo mažiausiai 67 žmonės
Per pastarąjį migrantų antplūdį, kai žmonės iš Maroko užplūdo Ispanijos Šiaurės Afrikos anklavą Seutą, žuvo mažiausiai 67 žmonės, šeštadienį žurnalistams pranešė Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska.
Dešimtys tūkstančių žmonių kirto sieną, dauguma jų – apiplaukę nedidelį pasienio postą, išsikišusį į Viduržemio jūrą.
Iki šeštadienio didžioji dalis migrantų jau grįžo į Maroką.
