JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė įtikinęs Izraelį ir „Hezbollah“ deeskaluoti padėtį, premjerui Benjaminui Netanyahu sutikus nesiųsti karių į pietinį Beirutą, o Libano kovotojų grupuotei pažadėjus nutraukti atakas.
„Kariai nebus siunčiami į Beirutą, o pakeliui esantys kariškiai jau buvo apgręžti“, – savo platformoje „Truth Social“ po „labai produktyvaus“ pokalbio telefonu su B. Netanyahu teigė D. Trumpas.
„Taip pat per aukštus atstovus turėjau labai gerą pokalbį telefonu su „Hezbollah“, ir jie sutiko, kad visas apšaudymas bus nutrauktas – kad Izraelis jų nepuls, o jie nepuls Izraelio“, – nurodė JAV vadovas.
D. Trumpas kitame įraše dar pažymėjo, kad derybos su Iranu esą sparčiai juda į priekį, nors Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, jog Teheranas nutraukė pokalbius, protestuodamas dėl Izraelio puolimo Libane.
„Derybos su Irano Islamo Respublika sparčiai tęsiamos. Ačiū už jūsų dėmesį šiam klausimui!“ – sakė D. Trumpas.
Iranas stabdo derybas su JAV
Irano derybininkai nutrauks apsikeitimą žinutėmis su JAV per tarpininkus dėl esą nuolatinių paliaubų pažeidimų, anksčiau pirmadienį pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“. Be to, Teheranas esą imsis veiksmų visiškai blokuoti Hormuzo sąsiaurį.
„Atsižvelgiant į besitęsiančius sionistinio režimo (Izraelio) nusikaltimus Libane ir į tai, kad Libanas buvo viena iš paliaubų sąlygų, o šios paliaubos dabar pažeistos visuose frontuose, įskaitant Libaną, Irano derybų grupė stabdo dialogą ir keitimąsi tekstais per tarpininkus“, – pranešė „Tasnim“.
Po agentūros „Tasnim“ pranešimo naftos kainos šoktelėjo daugiau nei 5 proc.
Jungtinės Valstijos ir Iranas pirmadienį pranešė, kad vėl apsikeitė smūgiais, taip dar labiau padidindami įtampą galiojant trapioms paliauboms ir įstrigus deryboms.
Savaitėmis trunkančios sudėtingos derybos, paženklintos aštria retorika ir pavieniais smurto protrūkiais, nepadėjo pasiekti susitarimo užbaigti karą ir atverti Hormuzo sąsiaurio, kuris yra gyvybiškai svarbus naftos tiekimui.
Vašingtonas ir Teheranas smarkiai nesutaria tokiais klausimais kaip Irano branduolinė programa ir kovos Libane, kurias Iranas reikalauja nutraukti.
JAV kariuomenė paskelbė, kad savaitgalį pietinėje Irano dalyje sudavė „savigynos smūgius“ Irano radiolokatoriams ir dronų valdymo objektams. Tai jau trečioji tokia banga per kiek daugiau nei savaitę.
Smūgiai buvo atsakas į JAV drono MQ-1 numušimą, pridūrė kariuomenė.
Netrukus po to Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad taikėsi į JAV kariuomenės naudojamą „oro bazę, iš kurios buvo surengta ataka“. Gvardijos pareiškimą pirmadienį citavo valstybinis transliuotojas IRIB, nenurodydamas bazės vietos.
Pranešimas pasirodė iškart po to, kai Kuveito kariuomenė paskelbė, kad jos oro gynyba perėmė „priešiškas raketų ir dronų atakas“, nenurodydama, iš kur ataka kilo.
Trumpui „visiškai nesvarbu“, ar derybos su Iranu baigėsi
Donaldas Trumpas interviu CNBC teigė, kad jam „visiškai nesvarbu“, ar derybos su Iranu baigėsi.
JAV prezidentas taip pat sakė, kad nesijaudina dėl naftos kainų, jei Iranas visiškai užblokuotų Hormuzo sąsiaurį, kaip ir grasino.
Kliūtys
Iranas vasarį jau derėjosi su Jungtinėmis Valstijomis dėl savo branduolinės programos likimo, kai JAV ir Izraelis surengė aviacijos ir raketų smūgius, per kuriuos žuvo didžioji dalis Islamo Respublikos aukščiausios vadovybės.
Nors Teheranas ilgą laiką tvirtino, kad jo branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams, Jungtinės Valstijos ir jų Vakarų sąjungininkės įtaria, kad Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.
Laikraštis „The New York Times“ ir naujienų portalas „Axios“ šeštadienį pranešė, kad Donaldas Trumpas grąžino Iranui apsvarstyti naują planą su „griežtesnėmis“ sąlygomis, nors išsamesnės detalės lieka neaiškios.
D. Trumpas yra sakęs, kad tarp jo prioritetų yra siekis neleisti Iranui kurti jokių branduolinių ginklų ir vėl atverti blokuojamą Hormuzo laivybos kelią.
„Vienintelė garantija, kurią privalau turėti, yra ta, kad nebus jokių branduolinių ginklų. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – šeštadienio vakarą transliuotame interviu savo marčiai Larai Trump jos laidoje per „Fox News“ sakė prezidentas.
Vėlai sekmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pabrėžė, jog siūlomame susitarime „labai aiškiai nurodyta, kad Iranas neturės branduolinio ginklo“.
Tačiau Teheranas anksčiau abejojo D. Trumpo teiginiais, o šalių pozicijos pagrindiniais klausimais vis dar labai skiriasi.
„Mes nepatvirtinsime jokio susitarimo, kol nebūsime tikri, kad Irano žmonių teisės buvo apgintos“, – valstybinės televizijos transliuotame vaizdo įraše sakė vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Pasak naujienų agentūros „Tasnim“, teksto aptarimas „vyksta, abi šalys nuolat siūlo pataisas“.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad „kol nebus pasiekta aiški pabaiga (...), viskas, kas dabar kalbama, yra spėlionės“, pranešė valstybinė televizija.
Iranas pareiškė, jog prieš pradedant esmines derybas dėl jo branduolinės programos, jam reikia, kad būtų atblokuota 12 mlrd. dolerių (10,3 mlrd. eurų) įšaldyto turto, ir kaip nepagrįstus atmetė ankstesnius D. Trumpo komentarus, kad iraniečių prisodrinto urano atsargos bus sunaikintos, pranešė Irano žiniasklaida.
D. Trumpas yra spaudžiamas užsitikrinti susitarimą, kuris panaikintų konkuruojančias JAV ir Irano blokadas aplink Hormuzo sąsiaurį, kurios užsmaugė gyvybiškai svarbų pasaulinio naftos tiekimo maršrutą.
Po to, kai D. Trumpas pasakė, kad pagal bet kokį susitarimą Iranas netaikys jokių rinkliavų laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, Irano naujienų agentūra „Fars“ citavo šaltinius, sakančius, kad tokios sąlygos nebuvo.
Irano naujienų agentūra ISNA šeštadienį citavo įstatymų leidėją Alirezą Salimi, sakiusį, kad planas dėl Irano „valdymo ir suvereniteto“ sąsiauryje – įskaitant „administracinių mokesčių“ įvedimą – netrukus bus pateiktas parlamentui.
Irano užsienio reikalų ministerija: derybos su JAV dėl branduolinės programos nevyksta
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šiuo metu nevyksta jokie pokalbiai su Jungtinėmis Valstijomis dėl Teherano branduolinės programos detalių.
„Mes žinome, kada būtina imtis veiksmų branduoliniais klausimais. Dėl branduolinio dosjė detalių jokios derybos nevyksta. Šiuo etapu mūsų prioritetas yra užbaigti karą“, – per ssavaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos toliau pažeidinėja paliaubas
„Jungtinės Valstijos taip pat pažeidžia paliaubas, įskaitant šį rytą“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis pažadėjo, kad Iranas „imsis visų priemonių, kurias laikome būtinomis Irano nacionaliniam saugumui apginti“.
„Mes primygtinai reikalaujame, kad paliaubos Libane būtų esminė sąlyga bet kokiam susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti karą“, – pridūrė E. Baqaei, Izraeliui plečiant savo puolimą Libane.
Libano frontas
Teheranas primygtinai reikalauja, kad į bet kokį taikos susitarimą būtų įtrauktas Libanas, kur tęsiasi įnirtingos kovos. Beirutas kaltina Izraelį, kad šis vykdo „išdegintos žemės politiką“, plėsdamas operacijas prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“.
Paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ oficialiai prasidėjo balandžio 17 dieną, tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, o abi pusės kaltina viena kitą jas pažeidinėjant.
Per Izraelio smūgį Pietų Libane sekmadienį žuvo aštuoni žmonės, įskaitant tris moteris, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija.
Libano prezidentas Josephas Aounas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su „žiauria ir smerktina Izraelio agresija“, žydų valstybei suintensyvinus puolimą prieš „Hezbollah“ ir užėmus viduramžių Boforo pilį.
J. Aounas pasmerkė Izraelio puolimą įraše socialiniame tinkle „X“. Jis pažadėjo „dirbti, kad būtų nutrauktos Libano žmonių, ypač pietinio regiono gyventojų, kančios“.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį surengs neeilinį posėdį dėl besiplečiančio Izraelio puolimo po to, kai izraeliečių kariuomenė Libane užėmė strateginę viduramžių Boforo pilį, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai šaltiniai.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu Boforo atsiėmimą pavadino „dramatišku posūkiu“.
Be to, Izraelio gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad „Beirute nebus ramybės“, jei „Hezbollah“ atakos tęsis, ir pažadėjo įkurti kariuomenės kontroliuojamą zoną Pietų Libano Litanio upės rajone.
„Dahijė Beirute nesiskiria nuo bendruomenių Izraelio šiaurėje – jei šiaurėje nebus ramybės, nebus ramybės ir Beirute“, – savo biuro išplatintame pranešime sakė Israelis Katzas, turėdamas omenyje pietinį Beiruto priemiestį, „Hezbollah“ bastioną, kuriam anksčiau pirmadienį įsakė smogti.
Dėl Izraelio puolimo Libane Irano revoliucinė gvardija grasina „naujais frontais“
Irano revoliucinė gvardija, reaguodama į Izraelio puolimą Libane, pagrasino atidaryti „naujus frontus“ ir laikyti uždarytą Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Iranas raudonųjų linijų peržengimą Libane ir Gazos Ruože laiko tiesioginiu karu“, – valstybinė televizija citavo gvardijos žvalgybos organizaciją.
Ji pridūrė, kad „mainais į tai jis yra pasiryžęs vykdyti gynybines operacijas, imdamasis reikšmingų veiksmų ir atidarydamas naujus frontus, taip pat išlaikydamas pusiausvyrą Hormuzo sąsiauryje“.
Libanas: per Izraelio smūgį Tyro mieste padaryta žala ligoninei
Libanas pirmadienį pranešė, kad Izraelio smūgis kliudė teritoriją šalia ligoninės pietiniame Tyro mieste.
Valstybinė nacionalinė naujienų agentūra pranešė, kad smūgis, nukreiptas į sankryžą netoli Džabal Amelio ligoninės, „kliudė pastatą ir automobilių stovėjimo aikštelę, dėl to sužeista keletas žmonių“.
Sveikatos apsaugos ministerija pasidalijo dviem vaizdo įrašais, kuriuose matoma žala ligoninės palatoje: griuvėsiai ir nuolaužos, išdaužytos lubos, kraujas ant grindų ir sudužęs stiklas, o iš gaisro, kilusio, kaip atrodo, stipriai apgadintoje gretimoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kyla dūmai.
Izraelis užėmė kryžiuočių laikų Boforto pilį strateginėje Libano vietoje
Izraelio kareiviai Pietų Libane užėmė kryžiuočių laikų pilį, šimtmečius atlaikiusią invazijas ir mūšius. Kadaise šią strateginę tvirtovę jie jau buvo okupavę beveik du dešimtmečius.
Izraelio pajėgos kaip bazę naudojo Boforto pilį, dar žinomą kaip Qalaat al-Chakif, per ankstesnę du dešimtmečus trukusią Pietų Libano okupaciją, pasibaigusią 2000 metais.
Izraeliui siekiant išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją Libane už Litanio upės, pilis vėl tapo svarbi strateginė vieta. Dėl karo veiksmų paveldo objektui gresia žala.
Senovinė pilis strateginėje vietoje
UNESCO teigimu, tvirtovė, kurią maždaug 1137 m. pastatė Jeruzalės karalius, yra „vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių pilių pavyzdžių Artimuosiuose Rytuose“.
Dabar Jungtinių Tautų agentūra perspėjo dėl Pietų Libano senovinių paminklų ir lankytinų vietų, įskaitant Boforto pilį, saugumo, nes konfliktas intensyvėja.
Pastatyta ant aukšto kalnagūbrio, dominuojančio Pietų Libano ir Šiaurės Izraelio peizaže ir nusidriekusio iki Izraelio okupuotų Golano aukštumų, akmeninė tvirtovė per beveik devynis šimtmečius buvo užimta, prarasta, vėl atkovota įvairių kariuomenių ir galiausiai apleista.
Kadaise dėl tvirtovės kovėsi kryžiuočių ir musulmonų pajėgos, jos šeimininkai keitėsi kelis kartus.
Po kelių šimtmečių tvirtovė ant aukšto kalno maždaug už penkių kilometrų nuo Libano pietinės sienos su Izraeliu vėl tapo strategine vieta, Izraeliui siekiant išplėsti sausumos invaziją į Libaną.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad Boforto pilies užėmimas yra reikšmingas pokytis, ir pažadėjo toliau veržtis į Libaną.
„Tai pirmas kartas, kai Izraelis užėmė Boforto pilį nuo pasitraukimo 2000 m.“, – sakė Izraelio nacionalinio saugumo tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Orna Mizrahi.
Pilietinio karo istorija
Per 1975–1990 m. pilietinį karą Libane Palestinos išsivadavimo organizacijos kovotojai pilį naudojo kaip stebėjimo punktą kovoje su Izraeliu.
Izraelis užėmė tvirtovę per 1982 m. invaziją į Libaną po ilgo mūšio su palestiniečiais, pasislėpusiais pilies istorinių požeminių tunelių labirinte. Per įnirtingą bombardavimą pilis buvo apgadinta.
Izraelis ją naudojo kaip vieną iš pagrindinių stebėjimo postų iki 2000 m., kai jo kariuomenė pasitraukė, ypač elektroniniam pasiklausymui, vadinamosios saugumo zonos centrinio sektoriaus pakraštyje.
Naujausi smūgiai
Sekmadienį ant pilies iškilo įsiveržusios Izraelio armijos vėliava.
„Hezbollah“ teigia, kad grupuotės kovotojai vis dar kovoja su Izraelio kariuomene netoli tvirtovės, kurioje, jos teigimu, nėra karinių pajėgų.
Libano kultūros ministras sakė, kad Izraelio smūgiai šalies pietuose kelia grėsmę paveldo objektams ir kad ant tvirtovės „nukrito kelios bombos“.
Kuveito kariuomenė: oro gynyba perėmė raketų ir dronų atakas
Kuveito oro gynyba perėmė raketų ir dronų atakas, pirmadienį pranešė kariuomenė, o vėliau šalis dėl to apkaltino Iraną.
„Kariuomenės Generalinis štabas nori pranešti, kad bet kokie girdimi sprogimų garsai yra oro gynybos sistemų, perimančių šias priešiškas atakas, rezultatas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė kariuomenė.
Užsienio reikalų ministerija vėliau išplatintame pranešime nurodė, kad „laiko Iraną visiškai atsakingu už šias baisias atakas“.
Valstybinė naujienų agentūra KUNA pranešė, kad visoje Persijos įlankos valstybėje, kuri yra JAV sąjungininkė, kaukė oro pavojaus sirenos. Atakos įvyko nepaisant galiojančių Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubų.
Netrukus po to Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad smogė bazei, kuria JAV kariuomenė naudojosi smūgiams Irano teritorijai.
Bazės vieta Gvardijos pareiškime, kurį transliavo IRIB ir kitos valstybinės žiniasklaidos priemonės, nebuvo nurodyta.
Irano prezidentas žada užtikrinti Japonijos laivų tranzitą per Hormuzo sąsiaurį
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pažadėjo Japonijai sudaryti sąlygas jos laivams plaukti per Hormuzo sąsiaurį, kuris yra beveik visiškai uždarytas nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasarį.
„Stengsimės užtikrinti sklandų ir lengvą Japonijos laivų plaukimą“, – per pokalbį telefonu Japonijos ministrei pirmininkei Sanae Takaichi sakė M. Pezeshkianas, pranešė prezidentūra.
Macronas sako skatinęs Trumpą siekti paliaubų su Iranu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad paskatino JAV vadovą tęsti „ryžtingas pastangas“ dėl paliaubų susitarimo su Iranu, siekiant užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Sekmadienio vakarą vykusio pokalbio telefonu metu „pasveikinau jo ryžtingas pastangas greitai pasiekti Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą, kuris yra unikali galimybė sukurti naują saugumo sistemą, suburiančią visas suinteresuotas šalis, kad būtų sudarytos sąlygos ilgalaikiam regiono stabilizavimui“, socialiniame tinkle „X“ teigė E. Macronas.
„Taip pat pasveikinau prezidento Trumpo įsipareigojimą Libano suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei pabrėžiau tvirtų paliaubų ir mūsų kolektyvinės paramos Libano institucijoms svarbą“, – rašė E. Macronas.
