Jungtinės Valstijos ir Iranas pirmadienį pranešė, kad vėl apsikeitė smūgiais, taip dar labiau padidindami įtampą galiojant trapioms paliauboms ir įstrigus deryboms.
Savaitėmis trunkančios sudėtingos derybos, paženklintos aštria retorika ir pavieniais smurto protrūkiais, nepadėjo pasiekti susitarimo užbaigti karą ir atverti Hormuzo sąsiaurio, kuris yra gyvybiškai svarbus naftos tiekimui.
Vašingtonas ir Teheranas smarkiai nesutaria tokiais klausimais kaip Irano branduolinė programa ir kovos Libane, kurias Iranas reikalauja nutraukti.
Naujausias apsikeitimas ugnimi sutapo su Izraelio puolimo Libane išplėtimu ir izraeliečių ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pažadu veržtis tolyn į šią šalį.
JAV kariuomenė paskelbė, kad savaitgalį pietinėje Irano dalyje sudavė „savigynos smūgius“ Irano radiolokatoriams ir dronų valdymo objektams. Tai jau trečioji tokia banga per kiek daugiau nei savaitę.
Smūgiai buvo atsakas į JAV drono MQ-1 numušimą, pridūrė kariuomenė.
Netrukus po to Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad taikėsi į JAV kariuomenės naudojamą „oro bazę, iš kurios buvo surengta ataka“. Gvardijos pareiškimą pirmadienį citavo valstybinis transliuotojas IRIB, nenurodydamas bazės vietos.
Pranešimas pasirodė iškart po to, kai Kuveito kariuomenė paskelbė, kad jos oro gynyba perėmė „priešiškas raketų ir dronų atakas“, nenurodydama, iš kur ataka kilo.
Kliūtys
Iranas vasarį jau derėjosi su Jungtinėmis Valstijomis dėl savo branduolinės programos likimo, kai JAV ir Izraelis surengė aviacijos ir raketų smūgius, per kuriuos žuvo didžioji dalis Islamo Respublikos aukščiausios vadovybės.
Nors Teheranas ilgą laiką tvirtino, kad jo branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams, Jungtinės Valstijos ir jų Vakarų sąjungininkės įtaria, kad Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.
Laikraštis „The New York Times“ ir naujienų portalas „Axios“ šeštadienį pranešė, kad Donaldas Trumpas grąžino Iranui apsvarstyti naują planą su „griežtesnėmis“ sąlygomis, nors išsamesnės detalės lieka neaiškios.
D. Trumpas yra sakęs, kad tarp jo prioritetų yra siekis neleisti Iranui kurti jokių branduolinių ginklų ir vėl atverti blokuojamą Hormuzo laivybos kelią.
„Vienintelė garantija, kurią privalau turėti, yra ta, kad nebus jokių branduolinių ginklų. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – šeštadienio vakarą transliuotame interviu savo marčiai Larai Trump jos laidoje per „Fox News“ sakė prezidentas.
Vėlai sekmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pabrėžė, jog siūlomame susitarime „labai aiškiai nurodyta, kad Iranas neturės branduolinio ginklo“.
Tačiau Teheranas anksčiau abejojo D. Trumpo teiginiais, o šalių pozicijos pagrindiniais klausimais vis dar labai skiriasi.
„Mes nepatvirtinsime jokio susitarimo, kol nebūsime tikri, kad Irano žmonių teisės buvo apgintos“, – valstybinės televizijos transliuotame vaizdo įraše sakė vyriausiasis Irano derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Pasak naujienų agentūros „Tasnim“, teksto aptarimas „vyksta, abi šalys nuolat siūlo pataisas“.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad „kol nebus pasiekta aiški pabaiga (...), viskas, kas dabar kalbama, yra spėlionės“, pranešė valstybinė televizija.
Iranas pareiškė, jog prieš pradedant esmines derybas dėl jo branduolinės programos, jam reikia, kad būtų atblokuota 12 mlrd. dolerių (10,3 mlrd. eurų) įšaldyto turto, ir kaip nepagrįstus atmetė ankstesnius D. Trumpo komentarus, kad iraniečių prisodrinto urano atsargos bus sunaikintos, pranešė Irano žiniasklaida.
D. Trumpas yra spaudžiamas užsitikrinti susitarimą, kuris panaikintų konkuruojančias JAV ir Irano blokadas aplink Hormuzo sąsiaurį, kurios užsmaugė gyvybiškai svarbų pasaulinio naftos tiekimo maršrutą.
Po to, kai D. Trumpas pasakė, kad pagal bet kokį susitarimą Iranas netaikys jokių rinkliavų laivams, plaukiantiems per sąsiaurį, Irano naujienų agentūra „Fars“ citavo šaltinius, sakančius, kad tokios sąlygos nebuvo.
Irano naujienų agentūra ISNA šeštadienį citavo įstatymų leidėją Alirezą Salimi, sakiusį, kad planas dėl Irano „valdymo ir suvereniteto“ sąsiauryje – įskaitant „administracinių mokesčių“ įvedimą – netrukus bus pateiktas parlamentui.
Irano užsienio reikalų ministerija: derybos su JAV dėl branduolinės programos nevyksta
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šiuo metu nevyksta jokie pokalbiai su Jungtinėmis Valstijomis dėl Teherano branduolinės programos detalių.
„Mes žinome, kada būtina imtis veiksmų branduoliniais klausimais. Dėl branduolinio dosjė detalių jokios derybos nevyksta. Šiuo etapu mūsų prioritetas yra užbaigti karą“, – per ssavaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos toliau pažeidinėja paliaubas
„Jungtinės Valstijos taip pat pažeidžia paliaubas, įskaitant šį rytą“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis pažadėjo, kad Iranas „imsis visų priemonių, kurias laikome būtinomis Irano nacionaliniam saugumui apginti“.
„Mes primygtinai reikalaujame, kad paliaubos Libane būtų esminė sąlyga bet kokiam susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti karą“, – pridūrė E. Baqaei, Izraeliui plečiant savo puolimą Libane.
Libano frontas
Teheranas primygtinai reikalauja, kad į bet kokį taikos susitarimą būtų įtrauktas Libanas, kur tęsiasi įnirtingos kovos. Beirutas kaltina Izraelį, kad šis vykdo „išdegintos žemės politiką“, plėsdamas operacijas prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“.
Paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ oficialiai prasidėjo balandžio 17 dieną, tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, o abi pusės kaltina viena kitą jas pažeidinėjant.
Per Izraelio smūgį Pietų Libane sekmadienį žuvo aštuoni žmonės, įskaitant tris moteris, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija.
Libano prezidentas Josephas Aounas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su „žiauria ir smerktina Izraelio agresija“, žydų valstybei suintensyvinus puolimą prieš „Hezbollah“ ir užėmus viduramžių Boforo pilį.
J. Aounas pasmerkė Izraelio puolimą įraše socialiniame tinkle „X“. Jis pažadėjo „dirbti, kad būtų nutrauktos Libano žmonių, ypač pietinio regiono gyventojų, kančios“.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį surengs neeilinį posėdį dėl besiplečiančio Izraelio puolimo po to, kai izraeliečių kariuomenė Libane užėmė strateginę viduramžių Boforo pilį, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai šaltiniai.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu Boforo atsiėmimą pavadino „dramatišku posūkiu“.
Kuveito kariuomenė: oro gynyba perėmė raketų ir dronų atakas
Kuveito oro gynyba perėmė raketų ir dronų atakas, pirmadienį pranešė kariuomenė, o vėliau šalis dėl to apkaltino Iraną.
„Kariuomenės Generalinis štabas nori pranešti, kad bet kokie girdimi sprogimų garsai yra oro gynybos sistemų, perimančių šias priešiškas atakas, rezultatas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė kariuomenė.
Užsienio reikalų ministerija vėliau išplatintame pranešime nurodė, kad „laiko Iraną visiškai atsakingu už šias baisias atakas“.
Valstybinė naujienų agentūra KUNA pranešė, kad visoje Persijos įlankos valstybėje, kuri yra JAV sąjungininkė, kaukė oro pavojaus sirenos. Atakos įvyko nepaisant galiojančių Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubų.
Netrukus po to Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad smogė bazei, kuria JAV kariuomenė naudojosi smūgiams Irano teritorijai.
Bazės vieta Gvardijos pareiškime, kurį transliavo IRIB ir kitos valstybinės žiniasklaidos priemonės, nebuvo nurodyta.
