Nelengva patikėti, bet tik pernai, einant ketvirtiems masiško karo su Rusija metams, Poltavoje nuo pjedestalo buvo nukeltas paminklas carui Petrui I. Netrukus buvo nukeltas ir kitas paminklas, įamžinęs ant suoliuko gulintį liūtą su carinės Rusijos ženklais, simbolizavusį neva toje vietoje po 1709 m. laimėto mūšio prieš švedus besiilsintį Petrą I.
Minėti monumentai daug metų buvo turistų traukos centru, o jų nuėmimas sukėlė dalies vietos gyventojų nepasitenkinimą. Raginant permąstyti istoriją, šią vasarą šalia Poltavos mūšiui skirto muziejaus atsiras paminklas, įamžinsiantis LDK karius, žuvusius gretimame Vorsklos mūšyje 1399 metais.
Važiuojant į miesto pakraštyje esantį istorinį-kultūrinį Poltavos mūšio draustinį, Viktoro vardu prisistatęs rusakalbis taksistas kategoriškai kritikavo paminklų Petrui I pašalinimą. Vyriškio teigimu, buvo galima nuimti tik carizmo simbolius, tačiau pačių paminklų nereikėjo liesti, nes jie traukė turistus; dabar esą kyla įtarimų, kad norima falsifikuoti mūšio istoriją.
Draustinyje esančio Poltavos mūšio istorijos muziejaus direktorė Jevhenija Ščerbina LRT.lt pripažino, kad net dalis vietos istorikų prieštaravo, kad minėti paminklai būtų nuimti, o kiti siūlė apsiriboti carinių simbolių uždengimu.
„Galbūt ateityje tuos paminklus išstatysime vienoje iš salių, bet dabar, kai Rusija siekia mus užkariauti, jie tegul lieka sandėlyje. Dabar svarbiau yra demaskuoti Kremliaus paskleistus mitus apie Poltavos mūšį ir pasakoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų“, – teigė direktorė. Anot J. Ščerbinos, laimėjęs mūšį Petras I nurodė spausdinti pergalę ir jo genialumą šlovinančias brošiūras, gaminti tai įamžinančius medalius, paveikslus, o darbams samdė garsius Vakarų šalių menininkus.
„Yra daug panašumų tarp tuometės ir dabartiniame kare Maskvos vykdomos propagandos. Petras I pats redagavo knygas apie mūšį, kuriose buvo klastojami žemėlapiai, mūšyje dalyvavusių ir žuvusių karių skaičiai, kuriami nebūti dalykai. Todėl Ukrainos tautos atminties instituto iniciatyva muziejuje įrengėme specialią ekspoziciją, kurioje demaskuojame pagrindinius Kremliaus mitus apie Poltavos mūšį“, – aiškino muziejininkė.
Ukrainos kazokų vadą, etmoną Ivaną Mazepą, sudariusį kovos sutartį su Švedijos karaliumi Karoliu XII, Kremlius siekė pavaizduoti kaip carą, niekingai išdavusį dėl asmeninės garbės ir naudos. Maskva liepė naikinti visus I. Mazepos portretus ir užuominas, kad jis kovojo išvien su švedais siekdamas atkurti kazokų valstybės nepriklausomybę. Kadangi keli kazokų vadai mūšyje kovojo drauge su Petru I, buvo paskleistas melas, kad dauguma ukrainiečių palaikė carą, o į partizaninę kovą įsitraukė net valstiečiai.
Šis melas peraugo į teiginį apie amžiną rusų ir ukrainiečių tautų brolybę, vadovaujant Maskvai, ir bendrą religiją, o Kyjivo nepriklausomybės gaivintojus imta vadinti mazepovcais, sovietmečiu šį „keiksmažodį“ papildant žodžiu „banderovcai“. Neleista buvo minėti, kad I. Mazepa statė bažnyčias, finansavo Kyjivo universitetą ir menininkus ir buvo Ukrainos savarankiškumo puoselėtojas. Buvo meluojama, kad kazokų vadas Ukrainos žemes įsipareigojo atiduoti Lenkijos karaliui. I. Mazepai juodinti caras pasitelkė net stačiatikių bažnyčią, jo nurodymu ji atskyrė etmoną už „nuodėmes“ nuo bažnyčios. To nepripažino stačiatikių bažnyčios vadovybė Konstantinopolyje, Maskvos dvasininkų sprendimą pavadinusi politiniu.
„Mes ekspoziciją perdarome – norime ne tik demaskuoti mitus, bet ir labiau akcentuoti kitus čia nutikusius svarbius istorinius įvykius. Poltavos mūšis apėmė didelį plotą, jo vietoje archeologai aptiko keliolika pilkapių, be to, čia įvyko visai Viduramžių Europai svarbios Vorsklos kautynės“, – pasakojo direktorė. Vorsklos mūšyje LDK kunigaikščio Vytauto vadovaujamai armijai talkino Vokietijos kryžiuočių ir Lenkijos riteriai, kariai ukrainiečiai ir Aukso ordos chanas Tochtamyšas. Vytautas vylėsi, kad pergalė padės sutelkti bendras pajėgas kovai su Maskva, tačiau mūšis buvo pralaimėtas.
Paminklas Vorsklos mūšyje žuvusiems LDK kariams bus pastatytas už Lietuvos skirtas lėšas. Jis bus įrengtas šalia muziejaus ir, tikimasi, sudomins turistus. Draustinyje stovi prieš 1709 m. mūšį supilti ir išlikę įtvirtinimai, paminklai žuvusiems švedų ir rusų kariams, cerkvė, pirmasis ir dabartinis dengto muziejaus pastatai ir 300 metų mūšio metinių proga pastatyta rotonda. Kur tiksliai įvyko Vorsklos mūšis, archeologams nustatyti kol kas nepavyko, tačiau gretimuose kaimuose, kur, spėjama, buvo susikauta, jau dabar vietos menininkai stato savadarbius paminklus. Opišnios kaime puikuojasi kardu ir skydu ginkluota skulptūrinė Vytauto figūra su ant nugaros išpaišytais Gedimino stulpais. Planuojama po karo įrengti pėsčiųjų taką palei spėjamas Vorsklos mūšio vietas, galbūt tai sudomins atvykti turistus iš Lietuvos ir tų šalių, kurių atstovai kovėsi kartu su LDK kariuomene.
340 kilometrų nuo Kyjivo ir 830 kilometrų nuo Maskvos nutolusioje Poltavoje 1709 metais įvykęs mūšis iš tiesų buvo reikšmingas. Jis lėmė Baltijos jūros regione viešpatavusios Švedijos galybės pabaigą ir carinės Rusijos iškilimą. Pasibaigus 20 metų trukusiam Šiaurės karui, Rusijos „globon“ pateko dabartinės Lenkijos, Ukrainos, Baltijos valstybių ir Suomijos žemės. Kremlius šį mūšį ypač mitologizavo. Buvo prigalvota, kad Petro I žirgas buvo baltas kaip Romos imperatoriaus Cezario, nors iš tikrųjų jis buvo bėras. Mūšyje Rusijos karių dalyvavo beveik dvigubai daugiau ir jie turėjo žymiai daugiau patrankų, tačiau Kremlius skelbė kitokius skaičius. Nutylėta ir tai, jog Karolis XII 10 dienų iki mūšio buvo sužeistas, todėl Poltavos kautynėse negalėjo vadovauti savo armijai, tai neigiamai paveikė karių kovinę dvasią.
Nutylėta ir tai, kad Maskva vykdė išdegintos žemės taktiką: į šulinius ir šaltinius buvo metamos dvėselienos, naikinamas maistas, todėl švedų armijai pritrūko valgio ir vandens. „Tada rusai nuodijo vandenį ir mokėjo valstiečiams už pagautus sužeistus švedų karius, o dabar nuodija draudžiamomis dujomis fronto karius ir moka paaugliams už karinių mašinų padegimą. Mitus apie Poltavos mūšį ir kitus istorinius įvykius Rusija gausiai kūrė tiek carizmo laikais, tiek sovietmečiu, tiek dabar, todėl su jų melagienomis turime aktyviai kovoti tiek mes, ukrainiečiai, tiek ir jūs, lietuviai“, – sakė J. Ščerbina.
