Metų metus kėlęs abejones dėl Aljanso veiksmingumo, kaltinęs nares nepakankamomis gynybos išlaidomis, o pastaruoju metu ir piktinęsis dėl sąjungininkų paramos stokos kare su Iranu, Donaldas Trumpas, atrodo, dabar svarsto peržengti anksčiau neįsivaizuojamą slenkstį – išvesti JAV iš NATO.
2023 m. Kongreso priimtas įstatymas – kurį iš dalies inicijavo dabartinis valstybės sekretorius Markas Rubio – draudžia JAV prezidentui tai padaryti be Kongreso pritarimo. Tačiau šio įstatymo gali nepakakti norint sustabdyti D. Trumpo bandymus išvesti JAV iš 77 metus gyvuojančio aljanso.
LRT trumpai apžvelgia, ką reikėtų žinoti apie JAV narystę NATO.
Svarbiausi klausimai
- Kas yra NATO? 32 valstybių gynybinis aljansas, kurio pagrindas – 5-asis straipsnis: užpuolus vieną narę, tai laikoma puolimu prieš visas.
- Kodėl Trumpas svarsto pasitraukimą iš NATO? Trumpas pyksta, kad NATO narės atsisakė palaikyti JAV kare prieš Iraną, nors praeityje tokiais grasinimais jis užtikrino NATO narių didesnes išlaidas gynybai.
- Ar JAV prezidentas gali išvesti šalį iš NATO? Nors Kongresas priėmė įstatymą, reikalaujantį dviejų trečdalių Senato pritarimo išstojimui iš NATO, jis galėtų apeiti įstatymą pasitelkdamas vykdomąją galią.
- Kaip JAV išstojimas iš NATO galėtų paveikti Lietuvą? Be JAV branduolinio skėčio ir karinės galios, pranokstančios visas kitas nares, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės taptų kur kas pažeidžiamesnės.
Kas yra NATO?
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (angl. North Atlantic Treaty Organization, NATO) yra gynybinis aljansas, sukurtas siekiant užtikrinti JAV, Kanados ir Europos saugumą po Antrojo pasaulinio karo. 1949 m. įkurtas Aljansas iš pradžių apėmė 12 šalių, tačiau dabar jame yra 32 narės. Paskutinės prie NATO prisijungusios šalys yra Suomija (2023 m.) ir Švedija (2024 m.).
NATO tikslas – „politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti savo narių laisvę ir saugumą“. Jo pagrindas – 5-asis straipsnis, kuriame teigiama, kad puolimas prieš vieną NATO sąjungininkę bus laikomas puolimu prieš visas.
Lietuva į NATO įstojo 2004 metų kovo 29 dieną.
Kodėl Trumpas svarsto pasitraukimą iš NATO?
D. Trumpo priešiškumas NATO siekia dar 2017 m., kai jis pavadino organizaciją „pasenusia“ ir apkaltino nares, ypač Europos valstybes, „apiplešiant“ JAV, nes jos skiria nepakankamai lėšų savo gynybai, pernelyg remdamosis JAV apsauga.
Pastaruoju metu D. Trumpo pyktį sukėlė NATO sąjungininkų atsisakymas palaikyti JAV kare prieš Iraną: daugelis narių atsisakė leisti JAV naudotis savo oro erdve ar oro uostais arba priešinosi D. Trumpo raginimams siųsti laivus Hormuzo sąsiauriui atverti. Tačiau joks NATO chartijos straipsnis neįpareigoja narių remti JAV, nes Iranas jos neužpuolė ir, prieš pradedant karą, JAV nepasitarė su NATO sąjungininkėmis.
Trečiadienį britų laikraščiui „The Telegraph“ paklaustas, ar po karo su Iranu jis persvarstys JAV narystę NATO, D. Trumpas atsakė, kad tai „persvarstymo nevertas klausimas“, leisdamas suprasti, kad jo sprendimas yra galutinis, o gynybos Aljansą, kuriam neoficialiai vadovauja JAV, išvadino „popieriniu tigru“.
Jis taip pat ne kartą teigė, kad NATO neapsaugotų JAV taip, kaip JAV gina Europą, tačiau šis jo pareiškimas prieštarauja ilgametei NATO paramai JAV karui Afganistane.
Vis dėlto iki šiol neaišku, ar šie žodžiai mena tikrą ketinimą, ar tėra dalis JAV prezidento pastangų daryti spaudimą NATO sąjungininkėms. Praeityje grasinimai išstoti iš NATO leido D. Trumpui spausti sąjungininkus laikytis jo pozicijos.
Besiruošdamas antrajai kadencijai 2024 metais, jis stipriai spaudė NATO nares didinti savo gynybos išlaidas, netgi grasindamas duoti leidimą Rusijai, daryti „ką tik nori“ su bet kuria Europos šalimi, kuri nevykdo jo reikalavimų dėl gynybos biudžeto padidinimo. Tuo metu jis žadėjo nepasitraukti iš Aljanso, jei kitos šalys mokės sąžiningą dalį.
Galų gale šis spaudimas privertė valstybes nares sutikti iki 2025 m. padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto. Prieš dešimtmetį kai kurios šalys nesugebėjo pasiekti net žemesnio 2 proc. BVP tikslo.
Ar JAV prezidentas gali išvesti šalį iš NATO?
NATO 13-ajame straipsnyje numatyta, kad bet kuri valstybė narė gali pasitraukti iš Aljanso praėjus metams po to, kai ši apie tokį ketinimą praneša JAV vyriausybei. Tačiau 2023 m. Kongresas priėmė įstatymą, užkirtusį kelią prezidentui vienašališkai išvesti JAV iš Aljanso be Kongreso pritarimo, – tuomet įstatymų leidėjai išreiškė susirūpinimą, kad D. Trumpas gali bandyti tai padaryti sugrįžęs į valdžią.
Senato mažumos (demokratų) lyderis Chuckas Schumeris trečiadienį „X" platformoje rašė, kad Senatas „nebalsuos už išstojimą iš NATO ir mūsų sąjungininkų palikimą vien dėl to, kad D. Trumpas yra nusiminęs, jog jie nesutiko prisidėti prie jo neapgalvoto karo“. Senato demokratų frakciją šiuo klausimu taip pat istoriškai palaiko daugelis respublikonų.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad prezidentas galėtų remtis vykdomąja valdžia ir apeiti šį įstatymą, o tai neabejotinai sukeltų teisinius ginčus.
Be to, net ir be oficialaus pasitraukimo, prezidento vis priešiškesnė pozicija Aljanso atžvilgiu gali jį susilpninti. JAV jau sumažino savo dalyvavimą karinėse pratybose, o jei Vašingtonas nesilaikys savo pareigų vykdyti 5-ojo straipsnio įsipareigojimus ar išlaikyti branduolinį skėtį virš sąjungininkų, NATO gali visiškai prarasti savo atgrasymo galią.
Kaip JAV išstojimas iš NATO galėtų paveikti Lietuvą?
Nepaisant D. Trumpo pajuokos apie „popierinį tigrą", NATO parama Ukrainai – tiek JAV, tiek Europos sąjungininkų karinė pagalba – rimtai prisidėjo stabdant ir kovojant su Rusijos invazija, kuri tęsiasi jau penktus metus. Tai atgraso Rusiją nuo išpuolių prieš NATO nares, įskaitant Lietuvą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neslepia noro išardyti NATO arba atskirti kitas nares nuo JAV – prieš pradėdamas plataus masto karą prieš Ukrainą, jis pareiškė norintis sustabdyti NATO plėtrą ir net sumažinti Aljanso karinius pajėgumus iki 1997 metų sienų.
Nors be JAV NATO ir toliau vienytų valstybes, turinčias dideles karines pajėgas, įskaitant Turkiją, Lenkiją ir Vokietiją, bei branduolinius pajėgumus – tarp jų Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, – JAV branduolinis arsenalas ir karinės pajėgos rimtai pranoksta visas šias valstybes. Dėl to JAV atgrasymo galia išlieka kertinė Europos saugumui.
