Didžiojo septyneto (G7) ekonomikos ir finansų ministrai, pirmadienį susitikę aptarti karo Artimuosiuose Rytuose ekonominių pasekmių, pareiškė esantys pasirengę imtis „visų būtinų priemonių“ siekiant užtikrinti energijos rinkos stabilumą.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario pabaigoje sudavė pirmuosius smūgius Iranui, o Teheranas atsakė smogdamas naftą eksportuojančioms regiono šalims ir sustabdydamas didžiąją dalį tanklaivių bei kitų prekybinių laivų eismo Hormuzo sąsiauryje.
Tiekimo sutrikimai pakurstė naftos ir gamtinių dujų kainų kilimą, o tai turėjo didelių pasekmių daugelio pramonės šakų tiekimo grandinėms.
„Esame pasirengę glaudžiai bendradarbiauti su mūsų partneriais ir imtis visų būtinų priemonių, įskaitant priemones, kuriomis būtų išsaugotas energijos rinkos stabilumas ir saugumas“, – rašoma G7 energetikos ir finansų ministrų bei centrinių bankų vadovų bendrame pareiškime.
„Pripažįstame koordinuotų tarptautinių veiksmų svarbą siekiant sušvelninti šalutinius padarinius ir užtikrinti makroekonominį stabilumą“, – rašoma pareiškime.
Ministrai pažymėjo, kad toliau stebi įvykių eigą ir jų galimą poveikį pasaulio ekonomikos augimui bei finansų rinkų padėčiai.
G7 ministrai taip pat paragino visas šalis susilaikyti nuo nepagrįstų angliavandenilių ir susijusių produktų eksporto apribojimų įvedimo.
G7 – neformali Jungtinių Valstijų, Kanados, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos grupė – padeda formuoti politines diskusijas turtingiausiose pasaulio šalyse.
Šiuo metu G7 pirmininkauja Prancūzija.
„Tai, kas dabar vyksta Persijos įlankoje, turi pasekmių energetikos srityje, ekonominių pasekmių, taip pat pasekmių finansų rinkose ir gali turėti pasekmių infliacijai“, – prieš susitikimą, kuriam pirmininkavo, žurnalistams pareiškė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure'as.
JAV kreipėsi į šią grupę prašydamos paramos, kad būtų sustabdyta Irano vykdoma laivybos maršruto Hormuzo sąsiauryje blokada.
Po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo G7 užsienio reikalų ministrai pareiškė, jog yra „absoliučiai būtina“, kad Iranas atkurtų laisvą laivybą sąsiauryje, ir paragino nutraukti išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą.
„Veikti greitai“
Didėjant spaudimui, daugelis vyriausybių jau ėmėsi priemonių, siekdamos sušvelninti tiekimo sunkumų ir spartaus energijos kainų kilimo poveikį.
Prancūzijos vyriausybė penktadienį paskelbė, kad balandžio mėnesį skirs 70 mln. eurų žuvininkystės, žemės ūkio ir transporto sektoriams paremti.
R. Lescure'as pirmadienį pareiškė, kad paramos priemonės turėtų būti tikslinės ir greitos.
„Tai krizė, kuri paliečia mus visus ir kuri kainuos visai šaliai“, – žurnalistams sakė ministras.
„Turime veikti greitai ir sąžiningai“, – pridūrė jis.
JAV pareigūnai, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą, yra sakę, kad jų karo tikslai beveik pasiekti, tačiau į regioną buvo nusiųsta tūkstančiai JAV karių, vykdant beprecedentį karinių pajėgų telkimą.
Už Irano ribų veikiantys aktyvistai teigia, kad per JAV ir Izraelio kampaniją šalyje žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė buvo civiliai, o Libano pareigūnai teigia, kad nuo kovo 2 dienos, kai Izraelis pradėjo atakuoti Libano teritoriją keršydamas už kovotojų grupuotės „Hezbollah“ atakas, ten žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių.
Izraelio ir Persijos įlankos šalių pareigūnai taip pat pranešė apie aukas, tačiau jų skaičiai yra gerokai mažesni.
