Į Latviją ir Estiją įskrido dronai, abu jie buvo ukrainietiški

Į Latvijos oro erdvę įskrido ir sprogo iš Rusijos atskridęs dronas. Dar vienas dronas naktį rėžėsi į Estijos elektrinės kaminą, taip pat įskridęs iš Rusijos. Šalių pareigūnai teigia, kad abu bepiločiai, tikėtina, buvo ukrainietiški. 

Latvijos Gynybos ministerija informavo naujienų agentūrą „Leta“, kad oro pajėgos nustatė užsienio nepilotuojamą orlaivį, įskridusį į Latvijos oro erdvę iš Rusijos. Ankstyvojo perspėjimo sistemos užfiksavo į sprogimą panašų garsą Kraslavos savivaldybėje.

Įvykio vietoje rastos drono nuolaužos. Ten dirba Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų, Valstybės policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniai.

Ministerija nurodė, kad daugiau grėsmės civilių saugumui ir Latvijos oro erdvei nenustatyta, taip pat nebuvo sužeistų civilių ir nepadaryta žalos civilinei infrastruktūrai.

Į Latvijos oro erdvę įskridęs ir sprogęs bepilotis buvo Ukrainos dronas, tikriausiai paleistas per koordinuotą operaciją prieš Rusijos taikinius, bendroje spaudos konferencijoje su premjere Evika Silina pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Jis pabrėžė, kad informacijos mainai tarp institucijų ir pareigūnų vyko tinkamai. Duomenys buvo gauti laiku, juos operatyviai gavo ir Kraslavos savivaldybės vadovas.

Tuo pačiu prezidentas akcentavo, kad pagrindinis iššūkis išlieka oro gynybos sistemų plėtra. Jis pažymėjo, kad sprendimai šioje srityje jau priimti, pirkimai baigti, o sutartys pasirašytos, tačiau vis dar laukiama pristatymų.

E. Rinkevičiaus teigimu, didžiausią dėmesį reikėtų skirti sistemoms, galinčioms neutralizuoti tokius dronus, atsižvelgiant į tai, kad objektas Latvijos teritorijoje išbuvo palyginti trumpai ir nukrito už 10–15 kilometrų nuo sienos.

Prezidentas nurodė, kad šiuo metu nėra poreikio šaukti neeilinio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio, nes atitinkamos institucijos veiksmus jau sukoordinavo.

E. Rinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karas prieš Ukrainą yra kur kas arčiau nei atrodo, todėl Latvijai būtina skubiai spręsti virtinę saugumo klausimų.

Latvijos gynybos ministerija informavo, kad karinės oro pajėgos 2 val. 19 min. vietos (ir Lietuvos) laiku užfiksavo droną, kirtusį Latvijos sieną iš Rusijos pusės. Ankstyvojo perspėjimo sistemos Kraslavos savivaldybėje po dvidešimties minučių užfiksavo į sprogimą panašų garsą.

Incidentas įvyko Kraslavos savivaldybėje, maždaug už kilometro nuo Svarinio apskrities centro, naujienų agentūrai LETA sakė savivaldybės civilinės saugos organizatorius Aivaras Belkovskis.

Artimiausias kaimas nuo incidento vietos yra už maždaug 300–400 metrų.

Kaip pranešama, dronas sprogo pats, jis nebuvo numuštas.

Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) Jungtinio štabo viršininko pavaduotojas operacijoms brigados generolas Egilis Leščinskis pažymėjo, kad apskritai oro erdvės gynybos daliniams naktis buvo nerami – dar prieš minėtą incidentą, apie vidurnaktį, užfiksuota, kad iš Baltarusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskrido objektas, kuris šiek tiek pasuko ir įskrido į Rusijos oro erdvę. Ten taip pat buvo išsiųsta oro erdvės gynybos grupė.

NBS generolas mano, kad šiuo atveju negalima kalbėti apie koordinuotus dviejų šalių veiksmus prieš Latviją. Jis spėjo, kad abu orlaiviai nukrypo nuo kurso arba prieš juos buvo panaudotos priemonės, dėl kurių jie nukrypo nuo pradinės trajektorijos ir „įskrido į teritoriją, į kurią neturėjo patekti“.

E. Leščinskis įvertino, kad apskritai Latvijos gynybos sektorius yra pasirengęs tokio pobūdžio incidentams, tačiau 100 proc. saugumo garantuoti negalima, „jei kaimyninėse šalyse vyksta karinės operacijos“.

Įvykio aplinkybės yra tiriamos. Apie incidentą informuota Kraslavos savivaldybė.

Latvijos policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Ukrainos drono.

Gynybos ministras Andris Sprudsas pranešė, kad dėl šio incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais.

Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Apie šį incidentą jo vizito Ukrainoje metu taip pat buvo informuoti ukrainiečių pareigūnai.

„Šiuo metu turima informacija patvirtina, kad tai buvo į Rusiją skridęs Ukrainos dronas. Praėjusią naktį vyko didelio masto dronų atakos, kuriose taip pat buvo aktyviai naudojami elektroninio karo ginklai“, – pažymėjo A. Sprūdas.

Kartu akivaizdu, kad tai yra agresyvių Rusijos karinių veiksmų, nuo kurių Baltijos šalys nėra apsaugotos, pasekmės.

Ketvirtadienį ministras taip pat planuoja apsilankyti incidento vietoje Kraslavos savivaldybėje.

Tuo metu Rygoje gyvenanti Ana LRT.lt sako, kad savo aplinkoje negirdi daug kalbų apie incidentą Latvijos rytuose. „Nors tai pagrindinė tema žiniasklaidoje, galima pastebėti, kad net vietovės pavadinimas nurodomas skirtingai, todėl man atrodo, kad kol kas nėra daug informacijos apie tai, kas nutiko“, – kalbėjo moteris.

Dronas užfiksuotas ir Estijoje

Tą pačią naktį, 3 val. 43 min., iš Rusijos atskriejęs dronas rėžėsi į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, netoli Narvos miesto, esančio prie Rusijos sienos.

Per incidentą niekas nenukentėjo, o Estijos elektros sistema nebuvo pažeista, pranešė institucijos ir elektrinę valdanti energetikos bendrovė „Enefit Power“.

Estijos vidaus saugumo tarnyba nurodė, kad dronas į elektrinės kaminą atsitrenkė kovo 25 d. 3.43 val. ryto. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Gelbėjimo tarnybos išminuotojai, Generalinė prokuratūra pradėjo procesą, o Vidaus saugumo tarnyba pradėjo tyrimą.

Dronas nebuvo ataka prieš Estiją, o bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir jo vyriausybės nariai.

„Remiantis turima informacija, tai buvo Ukrainos atsakomasis smūgis į Rusijos ataką, pasiekęs mūsų sienas. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė K. Michalas, primindamas praėjusių metų rugpjūtį Estiją netoli Elvos pasiekusį Ukrainos droną.

Pasak premjero, karo metu Ukraina atakavo Primorsko uostą, todėl Rusija padidino savo ginkluotųjų pajėgų parengtį. Reaguodamos į tai, Estijos gynybos pajėgos taip pat padidino parengtį ir stebi situaciją.

Konkretus atakų taikinys, anot K. Michalo, yra Ust Lugos uostas, iš kurio eksportuojamas rusiškas kuras, o gaunamos lėšos panaudojamos finansuoti atakas prieš Ukrainą.

Šioms atakoms panaudotam dronui taip pat pasukus Estijos link, todėl dėl paskutinės dronų bangos į gyventojų telefonus buvo išsiųstas visuomenės saugumo perspėjimas.

„Šis perspėjimas neabejotinai yra tinkamas ir būtinas. Jis buvo skirtas tik Rytų Viru regionui, tačiau išsiųstas visai Estijai, o tai sukėlė šiek tiek painiavos. Vis dėlto geriau, kad perspėjimą gautų visi, nei niekas“, – sakė K. Michalas.

Iš pasienio zonos dronas įvairius energetikos objektus gali pasiekti per kelias minutes.

„Turime būti pasirengę gynybai, tačiau beprasmiška kurti iliuziją, kad galime pastatyti sieną pasienyje su Rusija“, – teigė K. Michalas

Vidaus reikalų ministras Igoris Taro pakartojo, kad dronas į Estiją nuklydo per ataką, nukreiptą prieš Rusiją, ir kad Estija nebuvo taikinys. I. Taro patikino, kad nėra pagrindo nerimauti ir žmonės gali tęsti savo kasdienę veiklą.

I. Taro taip pat paneigė daugiausia rusakalbiuose socialiniuose tinkluose sklandančius gandus, esą dronas buvo paleistas iš Estijos. „Tai dronai, kurie skriejo netoli Estijos sienos“, – sakė I. Taro.

Gynybos ministras Hanno Pevkuras patvirtino, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės Estijai nėra. Jis pridūrė, kad naktį dronai taip pat pažeidė Estijos oro erdvę virš jūros, konkrečiai virš Suomijos įlankos.

„Mes taip pat pakėlėme NATO oro policijos naikintuvus; naikintuvai buvo ore“, – sakė H. Pevkuras, paaiškindamas, kodėl kai kurie žmonės galėjo girdėti orlaivių triukšmą.

Pasak Vidaus saugumo tarnybos direktoriaus Margo Pallosono, tai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, galbūt dėl Rusijos trukdžių. Dronas pataikė į viršutinę kamino dalį, per sprogimą niekas nenukentėjo.

Estas Tomas LRT.lt sakė, kad priešingai, nei Latvijoje ir Lietuvoje, dronas pataikė į elektrinę, o ne nukrito viduryje niekur. Jis pastebi, kad Estijos žiniasklaidoje drono incidentas nedominuoja pirmuosiuose naujienų puslapiuose. „Priklauso nuo to, kieno paklausi – kai kurie žmonės nerimauja jau metų metus, kai kurie yra ramūs, kad ir kas nutiktų“, – apie tai, ar gyventojai nerimauja, sakė jis.

LRT.lt primena, kad pirmadienio naktį Lietuvoje, Varėnos rajone esančiame Lavyso kaime, sprogo ir į ežerą įkrito objektas, pirminiais duomenimis – dronas.

Bendrasis pagalbos centras ir Lietuvos kariuomenė pranešimą apie įvykį gavo pirmadienį apie vidurdienį iš gyventojo apie naktį įvykusį sprogimą.

LRT kalbinti vietiniai gyventojai apie 3 val. nakties sakė girdėję garsų objekto zvimbimą, o vėliau ir didelį sprogimą.

Premjerė Inga Ruginienė antradienį patvirtino, kad dronas yra ukrainiečių, atklydęs dėl vykdomos operacijos prieš Rusiją. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Varėnos rajone sudužęs ir sprogęs dronas, įtariama, buvo skirtas atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.