Dešimtys tūkstančių moldavų liko be vandens, kai po Rusijos smūgio kaimyninėje Ukrainoje esančiai hidroelektrinei nafta užteršė per abi šalis tekančią didelę upę.
Moldovos prezidentė Maia Sandu dėl Dniestro upės taršos po kovo 7 dieną įvykdyto išpuolio prieš Dniestro hidroelektrinę Ukrainoje apkaltino Rusiją ir pareiškė, kad tai „kelia grėsmę Moldovos vandens tiekimui“ šalyje.
Ukrainos elektrinė yra maždaug už 15 km prieš srovę nuo Moldovos šiaurinės sienos su Ukraina ir tiekia vandenį maždaug 80 proc. iš 2,5 mln. Moldovos gyventojų. Nuo 2022 metų, kai pradėjo plataus masto invaziją į šalį, Maskva ne kartą taikėsi į Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, užtvankas ir upių uostus.
„Rusijai tenka visa atsakomybė“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė M. Sandu.
Moldova paskelbė ekologinį pavojų
Moldovos aplinkos ministerija sekmadienį 15 dienų paskelbė ekologinio pavojaus padėtį, suteikdama institucijoms teisinį mechanizmą stiprinti technines intervencijas ir įvesti laikinus vandens tiekimo apribojimus.
„Šį sprendimą priimame siekdami užtikrinti, kad užkirstume kelią bet kokiai rizikai gyventojų sveikatai, – teigiama pranešime. – Dėl nuolatinės taršos naftos produktais bangos, taršos plitimo rizikos ir teršalų lygio viršijimo šiaurinėje Dniestro upės dalyje.“
Nors po smūgio upėje buvo patvirtinta naftos teršalų, tikslus teršalų šaltinis kol kas neaiškus.
Dėl šios situacijos institucijos buvo priverstos nutraukti vandens tiekimą keliems rajonams, įskaitant antrąjį pagal dydį Moldovos miestą Belcį, kuriame gyvena apie 90 tūkst. žmonių.
Be humanitarinės pagalbos iš kaimyninės Rumunijos, šią savaitę įsikišo Moldovos kariuomenė, kuri šiauriniame mieste dalijo geriamąjį vandenį iš 10 tonų talpos cisternos.
Vandens trūkumas veikia gyventojus
„Labai sunku, labai sunku, – teigė 84 metų Belcio gyventoja Liuba Istrati, nešiojanti vandens kibirus į savo butą. – Gyvename penktame aukšte, esame tik dviese, seni žmonės, mano vyras serga ir guli lovoje.“
Dėl vandens trūkumo kai kurios mokyklos taip pat buvo priverstos užsidaryti ir pereiti prie nuotolinio mokymosi.
„Situacija sudėtinga, turiu kasdien ateiti pasiimti vandens, – sakė Belcyje gyvenanti mokytoja Irina Mutluc. – Net ir vienam žmogui reikia gana daug vandens suvartoti, voniai ir panašiai, todėl tai tikrai sudėtinga.“
Dabar institucijos skuba valyti taršą bei analizuoti ir stebėti upės vandenį. Kaimyninė Rumunija, palaikanti glaudžius ryšius su Moldova, atsiuntė komandas ir įrangą, pavyzdžiui, sugeriančias medžiagas užtvankoms, kad padėtų valymo darbams.
Tyrimai rodo vandens būklės pagerėjimą
„Naujausi paimti mėginiai rodo vandens rodiklių pagerėjimą, o tai patvirtina filtrų ir barjerų, skirtų teršalams sulaikyti ir pašalinti, veiksmingumą“, – trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija.
Ministerija pridūrė, kad institucijos „dirba pagreitintu tempu“, siekdamos atnaujinti vandens tiekimą, „tačiau šis sprendimas bus priimtas išimtinai remiantis bent dviem iš eilės atliktais tyrimais, atliktais pagal mėginius, paimtus dviem skirtingomis dienomis“.
„Piliečių sveikatos apsauga išlieka absoliučiu prioritetu“, – teigė ministerija.
Moldovos aplinkos ministras Gheorghe Hajderas trečiadienį spaudos konferencijoje teigė, kad pirmą kartą nuo krizės pradžios trijuose svarbiuose upės stebėjimo taškuose naftos tarša „pasiekė leistiną ribą“.
Jis pridūrė, kad jei per artimiausias 48 valandas tyrimai parodys tokius pačius rezultatus arba pagerės, institucijos svarstys galimybę vėl atidaryti siurblinę šiaurės rytų pasienyje su Ukraina, kuri aprūpina kelis rajonus ir Belcį.
„Tai aiškus įrodymas, kad naftos nuotėkis prieš srovę buvo smarkiai sušvelnintas, o sugeriančios užtvankos davė savo efektą“, – sakė jis.
Dniestro upė prasideda Pietvakarių Ukrainoje ir tęsiasi daugiau nei 1,3 tūkst. km, teka pasroviui per Moldovą, grįžta per Pietų Ukrainą ir įteka į Juodąją jūrą.
„Nors kai kuriuose taškuose rodikliai gali laikinai grįžti į priimtinas ribas, teršalai ir toliau plūsta bangomis, todėl sunku tiksliai numatyti raidą“, – nurodė Aplinkos ministerija.
Moldova planuoja iškelti baudžiamąją bylą
Moldovos generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad pradės baudžiamąją bylą šiam klausimui ištirti, o Moldovos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Kišiniove Olegą Ozerovą, kuriam buvo įteiktas butelis drumsto vandens.
Trečiadienį internete paskelbtame pareiškime Rusijos ambasada Moldovoje teigė, kad Moldovos institucijos nepateikė jokių Rusijos prisidėjimo įrodymų, išskyrus „talpyklą su nežinomu drumstu skysčiu, be jokių žymų, kur ir kada jis buvo gautas“, ir kad tai „savaime negali būti nieko įrodymas“.
Pareiškime tvirtinama, kad Moldovos institucijos „viešai teigia neturinčios tikslios informacijos apie incidento pobūdį, teršalų rūšį ir kiekį“, keldamos „prieštaringas teorijas“.
Moldovos ir Ukrainos nevyriausybinių organizacijų susivienijimo „Eco-TIRAS“ biologas Ilja Trombickis sako, kad nors kol kas sunku nustatyti trumpalaikes ar ilgalaikes taršos pasekmes, tai, jog „keli miestai liko be vandens, yra akivaizdi socialinė žala“.
„Tai priklauso nuo teršalo pobūdžio (...), mes vis dar nežinome nei taršos šaltinio, nei medžiagos“, – naujienų agentūrai AP sakė jis. – Akivaizdu, kad tai kenksminga paukščiams, pelkių paukščiams. Akivaizdu, kad žuvo dalis bestuburių, ypač prieš srovę (...), vėžiagyvių, bet smulkių, (kurie) gali būti maistas žuvims.“
„Moldova neturi patirties su tokiais išsiliejimais“, – pridūrė I. Trombickis.
