Kovo 2 d. internete pasirodė drebančiomis rankomis nufilmuoti mėgėjiški vaizdo įrašai, kuriuose, ko gero, matyti, kaip žiežirbų pliūpsniuose virš Libano dingsta raketos. Kartu pateikiamas paaiškinimas, kad taip konflikte Artimuosiuose Rytuose veikia futuristinė Izraelio oro erdvės gynyba.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Dėl šių teiginių buvo gana aistringai diskutuojama, tačiau vienas diskusijos elementas yra pagrįstas realybe: nuo 2025 m. gruodžio Izraelio kariuomenė naudoja lazerinį ginklą, pavadintą „Iron Beam“ (liet. „Geležinis spindulys“), skirtą kovoti su „įvairiomis grėsmėmis iš oro“, kurias Izraelis turi atremti.
Ukrainoje, kur beveik kasdien Rusija pigiais Irano gamybos dronais kamikadzėmis eikvoja oro erdvės gynybos pajėgumus, šiuo metu kuriamos kelios lazerinės ginkluotės rūšys, kurios, kaip teigia gamintojai, galėtų padėti sumažinti augančias oro erdvės gynybos išlaidas, nes nebereikėtų su pigiais dronais kovoti itin brangiomis raketomis.
„[Oro erdvės gynybos] išlaidų santykis šiuo metu labai nenaudingas besiginančiajai pusei, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė JAV gyvenantis lazerinių ginklų ekspertas Jaredas Kelleris, leidžiantis naujienlaiškį apie šias naujas technologijas. – Negali naudoti milijoną dolerių kainuojančios raketos 500 dolerių kainuojančiam dronui numušti. Tai tiesiog neracionalu.“
Nuo 1973 m., kai JAV pirmą kartą lazeriu numušė droną, ne kartą buvo bandyta sukurti lazerinius ginklus, tačiau iki šiol ši technologija buvo tik eksperimentinė.
J. Kellerio teigimu, pastarojo meto spaudimas kurti lazerinius ginklus didžiąja dalimi yra susijęs su pigių dronų technologijų plėtra, pavyzdžiui, su „Shahed“ skraidančiomis bombomis, kurias Rusija naudoja prieš Ukrainą. „Šiandien yra paskata kurti pigesnes priešpriešines priemones, todėl lazeriai tampa vis patrauklesni“, – sakė jis.
Ar lazeriniai ginklai, iš kurių šaudyti kainuoja vos keletą dolerių, taps atsaku dronams kamikadzėms? Viskas priklauso nuo to, kam šis klausimas užduodamas.
Australijos įmonės „Electro Optical Systems“, neseniai laimėjusios 85 milijonų dolerių vertės sutartį dėl lazerinių ginklų gamybos Nyderlandams, generalinis direktorius Andreas Schweras RFE / RL sakė, kad lazeriniai ginklai galėtų apginti dronų spiečių puolamus Ukrainos miestus.
„Aukštos energijos lazeriniai ginklai ypač tinka kovoti su [dronų kamikadzių atakomis], nes jie gali labai greitai ir pakartotinai pataikyti į taikinius. Lazerinio ginklo šaudmenys yra elektros energija, o ne raketos ar sviediniai“, – paaiškino A. Schweras. Tokiu būdu, pasak jo, nelieka logistinio ginklo užtaisymo poreikio „ir sukuriama galimybė sistemai veikti nepertraukiamai“.
Visa virtinė trūkumų
Tačiau su šia pramone nesusiję stebėtojai atkreipia dėmesį į daugybę dabartinių lazerinių ginklų trūkumų, dėl kurių, tikėtina, jie taps tik vienu iš daugelio veiksnių būsimose oro erdvės gynybos sistemose.
J. Kelleris kaip pagrindinį lazerinių ginklų veikimo ribotumą įvardija „veikimo trukmę“. Didelio galingumo lazeriniai ginklai veikia degindami taikinius, pavyzdžiui, dronų korpusus ar raketų apvalkalus, ir taip sukelia aerodinaminį ar sistemų gedimą arba sprogimą. Tačiau tam reikia laiko ir ypatingo tikslumo.
Lygiai taip pat, kaip naudojant saulės spindulius sutelkiantį didinamąjį stiklą, reikia kelių sekundžių, kad popierius, į kurį jis nukreiptas, imtų smilkti, didelės energijos lazerio spinduliams reikia tam tikro veikimo laiko, kuris gali skirtis priklausomai nuo skriejančio taikinio medžiagos, jo judesių ir atstumo.
„Skirtingai nuo raketų paleidimo įrenginio, kuris gali vienu metu paleisti keletą raketų-perėmėjų, lazeris turi užfiksuoti taikinį ir nukreipti spindulį į tą vietą, – RFE / RL aiškino J. Kelleris, – ir tik po to galima užfiksuoti naują taikinį.“
Lazerių naikinamoji galia gali gerokai sumenkti dėl lietaus, rūko ar atmosferoje esančių dulkių. 2014 m. tyrimas parodė, kad esant vidutiniam lietui, lazeris turėjo apie 30 sekundžių veikti 1 km atstumu nuo jo esantį taikinį, kad jį pažeistų. Giedrą dieną tokiam pačiam pažeidimui padaryti užteko vos trijų sekundžių.
Gamintojai lazerio privalumu įvardija tai, kad jis nedaro šalutinės žalos, skirtingai nuo įprastų oro erdvės gynybos sistemų, kurių raketos gali nukrypti nuo kurso ir sukelti mirtinas pasekmes. Tačiau lazeriai taip pat kelia pavojų civiliams.
Vasario 10 d. Teksaso valstijoje esančio El Paso oro erdvė buvo staiga uždaryta, JAV pasienio patruliui paleidus lazerinį ginklą į ore esantį objektą, kuris vėliau buvo įvardytas kaip šventinis balionas. Reaguodama į ginklo panaudojimą, JAV aviacijos institucija sustabdė visus skrydžius šioje teritorijoje. Apie aštuonias valandas trukęs „chaosas“, kurį sukėlė sustabdyti skrydžiai, tapo įspėjimu, kad lazeriai gali padaryti žalos net toli nuo jų ar jų numatyto taikinio esantiems lėktuvams. Civilinės aviacijos agentūros greičiausiai nenorės prisiimti tokio incidento rizikos.
Oklahomos valstybinio universiteto aeronautikos inžinerijos profesoriaus Jamey Jacobo teigimu, lazerinių ginklų atsiradimas šiuolaikiniame mūšio lauke greičiausiai paskatins tolesnę puolamųjų dronų konstrukcijos evoliuciją. Tai galėtų būti karščiui atsparių skydų montavimas ant bepiločių orlaivių arba besisukančių dronų kūrimas, kad bet kuris drono korpuso taškas netaptų taikiniu.
„Galų gale visa tai yra katės ir pelės žaidimas, – profesorius sakė RFE / RL. – Kai atsiranda veiksminga gynyba nuo grėsmės, kuri ją veiksmingai neutralizuoja, atsiranda nauja grėsmės atmaina. Toks yra šiuolaikinio karo pobūdis.“
