Kinija sugriežtino savo diplomatinę retoriką po JAV ir Izraelio smūgių Iranui ir aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymo, kartu atsargiai stengdamasi išvengti pasaulinių naftos rinkos sutrikimų ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose grėsmės.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Vasario 28 d. Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui pradėjus koordinuotą oro smūgių Iranui operaciją, Pekinas sugriežtino savo diplomatinę reakciją. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning atakas prieš Iraną pavadino tarptautinės teisės pažeidimu ir kovo 2 d. spaudos konferencijoje žurnalistams pareiškė, kad Kinija yra giliai susirūpinusi dėl šalutinių padarinių kaimyninėms šalims.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi, kaip matyti iš jo pokalbio su Omano užsienio reikalų ministru stenogramos, taip pat paragino Persijos įlankos šalis susivienyti ir pasipriešinti išorės kišimuisi, kad „savo ateitį ir likimą galėtų laikyti savo rankose“. Kitame pokalbyje su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araqchi Wangas Yi pareiškė, kad, jo nuomone, Iranas gali išlaikyti nacionalinį ir socialinį stabilumą ir atsižvelgti į teisėtus kaimyninių šalių interesus.
Tai buvo pasakyta po diena anksčiau nuskambėjusio Mao Ning pareiškimo, kuriame ji teigė, kad kariniai smūgiai „pažeidžia JT chartijos principus ir pagrindines tarptautinių santykių normas“; tuo tarpu Wangas Yi siekė suderinti skubias JT Saugumo Tarybos reakcijas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
„Kinija yra didžiausia energijos išteklių importuotoja ir didžiausia naftos importuotoja pasaulyje. Tai negali neturėti įtakos Pekinui“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė „Atlantic Council“ Pasaulinio energetikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas Josephas Websteris.
Irano bombardavimas ir beprecedentis Teherano atsakas į visas regiono šalis nukreiptomis raketomis ir dronais išryškina riziką, kurią Pekinui gali kelti išsiplėtęs karas Artimuosiuose Rytuose.
Pastarąjį dešimtmetį Pekinas nuolat plėtė savo ekonominę ir diplomatinę įtaką Artimuosiuose Rytuose, o Iranas buvo tapęs pagrindiniu Kinijos partneriu – patikimiausiu bastionu prieš Vakarus ir labai pigios naftos šaltiniu. Mainais Pekinas tapo didžiausiu Teherano prekybos partneriu, vis svarbesniu bendradarbiavimui technologijų ir saugumo srityse, todėl Kinija buvo gyvybiškai svarbi Irano gebėjimui atlaikyti Vakarų spaudimą.
Tačiau, atsižvelgdami į energetinio ir saugumo nestabilumo perspektyvas regione, analitikai teigia, kad Kinija stengsis pateikti save kaip diplomatinę atsvarą JAV kariniams veiksmams prieš Iraną, kartu siekdama išvengti triumfalistinių pareiškimų, kurie galėtų komplikuoti balandžio pradžioje planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą į Pekiną.
„Pekinas norėtų matyti Jungtines Valstijas kraujuojančias ir pažemintas šiame konflikte, tačiau didelis karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose galėtų sugriauti kinų planus ir sukelti daug neaiškumų, kurių jie nenori, – sakė J. Websteris. – Kinai nenori sužlugdyti D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo ir mano, kad turi gerą kortą, kurią gali prieš jį panaudoti.“
Skaičiuojamas šokas energetikai
Kinijai tenka daugiau nei 80 procentų Irano naftos eksporto, todėl šis energetikos išteklius yra tapęs pastarųjų metų Kinijos ir Irano santykių pagrindu, o prekyba vyksta pagal barterinius susitarimus, numatančius Irano naftos mainus į Kinijos prekes, technologijas ir investicijas į infrastruktūrą.
Apie 12 procentų Kinijos importuojamos naftos atkeliauja iš Irano, nors šis skaičius nėra tikslus, nes Irano nafta gabenama slaptais laivais ir perkama per tradicinę bankų sistemą apeinančius finansinius tinklus.
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoktelėjo, todėl didžioji pasaulio dalis ruošiasi ekonominėms ilgalaikio regioninio karo pasekmėms. Kai kurių didžiausių investicinių bankų, tokių kaip „Barclays“ ir „JP Morgan“, analitikai teigia, kad ilgalaikis konfliktas gali kilstelėti naftos kainas iki 100 JAV dolerių už barelį.
Dėl išlikimo kovojantis režimas gali bandyti panaudoti naftos tiekimą kaip ginklą, ypač per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių energetikos mazgų pasaulyje.
Kol kas Iranas vengia didelio masto išpuolių prieš regiono energetikos infrastruktūrą, nors kovo 2 d. nukritusios Irano dronų nuolaužos pataikė į Saudo Arabijos Ras Tanūros naftos perdirbimo gamyklą.
Izraelis ir Jungtinės Valstijos taip pat iki šiol susilaikė nuo Irano naftos infrastruktūros puolimo.
Spaudimo neišvengė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) transportavimas jūra – po atakos prieš tam reikalingą įrangą Kataras paskelbė nutrauksiantis SGD gavybą iš didžiausio pasaulyje Šiaurinio dujų telkinio. Ši žinia sukėlė staigų kainų kilimą.
Dalis energijos išteklių tiekimo operacijų buvo sustabdyta, daugiausia dėl draudikų sprendimo atšaukti draudimo sutarčių galiojimą ir dėl JAV karinio jūrų laivyno išankstinių įspėjimų.
D. Trumpas sakė, kad karinė operacija gali trukti „keturias savaites ar mažiau“, – tokio laiko tarpo užtenka, kad atsirastų tiekimo sutrikimų.
J. Websterio teigimu, Iranas bus atsargus ir stengsis per daug nesutrikdyti naftos tiekimo savo partneriui Pekine. Teheranas ir Saudo Arabija vasario mėnesį beveik 10 procentų padidino naftos eksportą.
Kinija taip pat ėmėsi priemonių, kad apsisaugotų nuo energetinių sukrėtimų Artimuosiuose Rytuose. Remiantis prekių rinkas analizuojančios bendrovės „Kpler“ duomenimis, Kinijos naftos perdirbimo gamyklos iki 2025 m. pabaigos sukaupė nuo 1,2 iki 1,4 mlrd. barelių naftos atsargų, kurių pakaktų maždaug trims mėnesiams. Siekdamas išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno šaltinio, Pekinas diversifikuoja naftos importą – jo pagrindiniai tiekėjai yra Rusija, Saudo Arabija, Irakas ir Malaizija.
Pasak J. Websterio, dar neaišku, kiek ir kokių problemų Kinijai kils naftos tiekimo srityje. Be augančių atsargų, šalis daug investuoja į elektromobilius, o tai mažina vidaus paklausą.
Liepos mėnesį „Rhodium Group“ atliktas tyrimas parodė, kad augantis Kinijos elektromobilių parkas sumažina naftos paklausą daugiau nei 1 milijonu barelių per dieną. Per ateinančius metus šis skaičius greičiausiai dar padidės apie 600 000 barelių per dieną.
Svertų paieškos
Analitikų teigimu, susidūrusi su neapibrėžta situacija Artimuosiuose Rytuose Kinija sutelks dėmesį į artėjantį D. Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą.
Tikimasi, kad kelias dienas truksiančio susitikimo metu bus aptarti įvairūs klausimai, nuo saugumo aplink Taivaną iki mikroschemų eksporto ir prekybos. Abu lyderiai yra labai suinteresuoti, kad šis vizitas įvyktų, todėl, net situacijai Irane vis labiau kaistant, D. Trumpas ir Xi Jinpingas ketina elgtis atsargiai.
„Dar per anksti ir sunku pasakyti, kaip viskas klostysis, bet kinai labai atidžiai stebi situaciją ir elgiasi pragmatiškai, – RFE / RL sakė Rusijos, Europos ir Azijos studijų centro direktorė Theresa Fallon. – Įvykiai Venesueloje, o dabar ir Irane, gali suteikti Jungtinėms Valstijoms papildomų svertų prieš balandžio susitikimą.“
Tačiau, pasak Th. Fallon, JAV veiksmai Venesueloje ir Irane taip pat gali padėti normalizuoti elgesį, kuris ilgainiui ims kenkti Amerikos interesams.
Palaukusi, kol nurims JAV ir Izraelio kariniai veiksmai, Kinija gali imti stiprinti savo pozicijas Artimuosiuose Rytuose ir santykiuose su Iranu.
J. Websteris taip pat pažymėjo, kad Pekino ryšiai su regiono arabų valstybėmis užsienio investicijų ir naftos tiekimo srityse yra gerokai platesni ir neapsiriboja vien Iranu.
„Kinijos interesai labiau krypsta į arabų valstybes nei į Iraną, – sakė jis. – Jos tiekia naftą ir yra pagrindinės rinkos visoms žaliosios energijos technologijoms, kurias parduoda Kinija.“
Pekinas dėdamas ilgalaikes pastangas susilpninti Vakarų įtaką iš esmės laiko Teheraną naudingu partneriu ir po šių dienų karinių smūgių galėtų įgyti dar didesnę įtaką Iranui.
„Kuo silpnesnis darosi Irano režimas, nesvarbu, ar dėl JAV ir Izraelio karinių smūgių, ar dėl vidaus neramumų, tuo labiau jis tampa diplomatiškai, ekonomiškai ir technologiniu požiūriu priklausomas nuo Kinijos“, – teigiama Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“ ataskaitoje, paskelbtoje likus kelioms dienoms iki karinės operacijos Irane pradžios.
