Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad šių metų gynybos biudžetą padidins septyniais procentais, siekdama atremti Jungtines Valstijas ir įtvirtinti savo pretenzijas į Taivaną ir Pietų Kinijos jūrą.
Naujausias padidėjimas išlaiko Kinijos išlaidas ties trečdaliu to, ką gynybai skiria Jungtinės Valstijos, tačiau Azijos milžinė stengiasi sumažinti atotrūkį.
Pekinas planuoja išleisti 1,9096 trln. juanių (238 mlrd. eurų) gynybai, teigiama pranešime, paskelbtame kasmetinio „Dviejų sesijų“ parlamento posėdžio atidarymo metu.
Premjeras Li Qiangas delegatams sakė, kad Kinija sieks stiprinti kariuomenę ir „įgyvendinti didelius su gynyba susijusius projektus“ per ateinančius penkerius metus.
Analitikai teigė, kad biudžetas, be kita ko, finansuos kariuomenės atlyginimų didinimą, mokymus, manevrus aplink Taivaną, kibernetinio karo pajėgumus ir pažangios įrangos pirkimus.
Padidėjimas rodo tam tikrą tęstinumą, Pekinui vykdant plataus masto Liaudies išlaisvinimo armijos (LLA) antikorupcinį valymą, įskaitant aukščiausio rango generolo Zhang Youxios pašalinimą sausio mėnesį.
„Kinija vykdo nepriklausomą ir savarankišką užsienio politiką. Tačiau be tvirtų karinių pajėgumų ir technologinės pažangos, mūsų diplomatinė pozicija neišvengiamai būtų priversta paklusti arba netgi būtų diktuojama tam tikrų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinis komentatorius Song Zhongpingas, buvęs Kinijos armijos instruktorius.
„Kinija nenori būti vasalinė valstybė“, – sakė jis, teigdamas, kad, palyginti, Japonija ir Pietų Korėja „tik paklūsta Amerikos diktatui“.
Pasak Song Zhongpingo, LLA taip pat turi stiprinti savo pajėgumus, kad „visiškai atkurtų“ Kinijos jurisdikciją ginčijamose Spratlio salose – rifų ir atolų grandinėje Pietų Kinijos jūroje, į kurias taip pat reiškia pretenzijas Filipinai ir kur, kaip manoma, yra dideli gamtos ištekliai.
Jungtinės Valstijos gynybai skiria daugiausiai lėšų pasaulyje: 2024 metais jos siekė 997 mlrd. JAV dolerių (858,6 mlrd. eurų), teigia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
„Proporcinga“
Kinija nuo 2016 metų kasmet nuolat didino karines išlaidas maždaug septyniais ar aštuoniais procentais.
Tačiau jos karinės išlaidos, išreikštos procentais nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), išlieka nedidelės.
Kinijos gynybos biudžetas 2024 metais sudarė 1,7 proc. BVP ir gerokai atsiliko nuo JAV (3,4 proc.) ir Rusijos (7,1 proc.) rodiklių, teigia SIPRI.
„Tai proporcinga jos ekonomikai ir teisėtiems gynybos poreikiams“, – sakė Niklas Swanstromas, Stokholme įsikūrusio Saugumo ir plėtros politikos instituto direktorius.
Kinija sako, kad jos gynybos politika yra skirta tik jos teritorijos apsaugai, o ji, Pekino teigimu, apima savarankiškąjį Taivaną.
Ji turi tik vieną karinę bazę užsienyje, Džibutyje, palyginti su keliais šimtais, kuriuos turi Jungtinės Valstijos.
„Tačiau absoliutus išlaidų lygis (antras pasaulyje) ir spartus pajėgumų vystymas kelia susirūpinimą kaimynams“, – AFP sakė N. Swanstromas.
Kinijos karinio biudžeto stiprinimas kursto ginklavimosi varžybas Azijoje ir skatina kai kurias šalis, ypač tas, kurios turi teritorinių ginčų su Kinija, suartėti su Vašingtonu.
Taivano lyderis Lai Ching-te nori padidinti karines išlaidas, reaguodamas į Pekiną, kuris neatmeta galimybės panaudoti jėgą salai perimti.
Filipinai taip pat suteikė JAV prieigą prie daugiau savo karinių bazių.
Tuo metu Japonija atsisako savo griežtos pacifistinės pozicijos, o gruodį buvo patvirtintas rekordinis 58 mlrd. dolerių (50 mlrd. eurų) gynybos biudžetas ateinantiems finansiniams metams, siekiant išplėsti savo karinius pajėgumus.
