Izraelis skelbia pradėjęs naują plačią smūgių bangą prieš Iraną. Amerika per keturias karo dienas skelbia smogusi beveik 2 tūkst. taikinių Irane. Šis atsakė iki šiol paleisdamas per 500 balistinių raketų ir daugiau nei 2 tūkst. dronų.
Izraelis sako trečiadienį palaipsniui atversiantis oro erdvę, kad šalies piliečiai galėtų grįžti. Europos Komisija skelbia, kad Bendrija finansiškai padės Italijai, Slovakijai ir Austrijai susigrąžinti Artimuosiuose Rytuose įstrigusius piliečius. Parama planuojama ir kitoms valstybėms, kai Amerikos ir Izraelio oro karas su Iranu regione įkalino dešimtis tūkstančių keliautojų.
Palengvėjimo atodūsis Frankfurto oro uoste, nusileidus pirmajam lėktuvui, iš Artimųjų rytų atskraidinusiam įstrigusius Vokietijos turistus. Jų regione – maždaug 30 tūkstančių.
„Tiesiog labai pasisekė. Turbūt tai buvo vienas pirmųjų skrydžių, ir mums pavyko. Kai buvome prie jūros, matėme, kaip raketos krito žemyn ir sproginėjo“, – pasakoja iš Dubajaus į Frankfurto oro uostą atskridęs Wassimas Malas.
„Užsiregistravome užsienio biure, jie mums siuntė kasdienius atnaujinimus. Tai buvo labai gerai. Nupasakojo saugumo padėtį, kai internete tiek daug siaubo istorijų“, – pasakoja kitas Frankfurte nusileidęs keliautojas.
Iš Dubajaus evakuojamieji parskraidinti Emyratų oro linijų lėktuvu. Tai – privačių bendrovių atsakomybė, pabrėžia Vokietijos vyriausybė, žadanti pagalbą pažeidžiamiausiems.
„Pažeidžiamoms grupėms, vaikams, ligoniams ir nėščiosioms patys suteiksime lėktuvus. Tai – mokesčių mokėtojų pinigai. Bet tai antras pasirinkimas. Pirmas – kelionių bendrovės. Ir tik trečia, jei viso to negana, ir jei prireiks, kreipsimės į kariuomenę“, – teigia Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Po šeštadienį prasidėjusio JAV ir Izraelio oro karo prieš Iraną ir Teherano smūgių Persijos įlankoms šalims iš judriausio pasaulyje Dubajaus oro uosto lėktuvai pamažu pradėjo kilti tik pirmadienį. Bet ir tai rizikinga, ir planai atšaukiami.
„Tai didžiausias sustojimas nuo pandemijos. Artimųjų rytų augimas pastaraisiais metais buvo fenomenalus. Žmonės ten nori leisti atostogas, kurti verslą. Susidarė tokie centrai kaip Dubajus, Doha ir Abu Dabis. Kai jie užsidaro, tai paveikia ne tik turistų, verslininkų keliones, bet ir krovininį transportą“, – pastebi kelionių konsultantas Paulas Charlesas.
Italija, kuri skaičiuoja, kad regione įstrigę 70 tūkstančių jos piliečių, organizuoja užsakomuosius skrydžius. Jais dalis jau grįžo.
„Deja, bet kelionė atgal buvo labai brangi. Dalis dėl to neišskrido, nes pusantro tūkstančio eurų už bilietą daugybei šeimų buvo per daug“, – komentuoja iš Artimųjų Rytų regiono namo sugrįžusi italė.
Bet Italijos vyriausybė, kaip ir Austrijos bei Slovakijos, sulauks Bendrijos paramos. Pasak Europos Komisijos, šalys pirmosios kreipėsi pagalbos išlaidoms apmokėti.
Roma taip pat organizuoja autobusus į veikiančius oro uostus, pirmiausia į Maskatą Omane. Žadama ir pagalba nuo sukčių.
„Subūrėme specialią komandą krizei spręsti. Du diplomatai, du karabinieriai, du pareigūnai iš finansų policijos ir vienas civilinės apsaugos pareigūnas. Jie padeda organizuoti kelionę iš Emyratų į Omaną, o tada skrydžius iš Maskato. Policijos pareigūnai dalyvauja, nes jau būta bandymų sukčiauti, pardavinėjant bilietus“, – sako Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
Bet dalis žmonių iš Persijos įlankos miestų skuba pasitraukti, net jei tai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Privačių lėktuvų paklausa – išaugusi.
„Įprastai, skrydis mažesniu lėktuvu iš Maskato į Stambulą kainuotų apie 40 tūkstančių eurų. Dabar kainos pakilo iki 80 tūkst. eurų. Tai didelis skirtumas. Ir kalbame tik apie nedidelius lėktuvus. Skrydžių didesniais orlaiviais kaina lengvai gali siekti 120 tūkstančių eurų“, – pažymi bendrovės „Jetvip“ vadovas Altay Kula.
Kitiems tūkstančiams įstrigusiųjų belieka laukti.
„Apskritai atrodo, kad kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo žmonės labiau įsitempę. Kasdien jauti vis daugiau nerimo“, – pasakoja Dubajuje įstrigęs keliautojas Jamesas Gaskinas.
Iš viso nuo karo pradžios į Artimuosius rytus atšaukta iki 20 tūkstančių skrydžių. Kelionių organizatoriai viliasi, kad Persijos įlankos šalių patirtis padės oro linijoms ir keliautojų pasitikėjimui atsitiesti.
„Regionas po didelių konfliktų linkęs greitai atsitiesti. Smūgius prieš Iraną matėme ir pernai vasarą“, – sako kelionių konsultantas P. Charlesas.
Bet dabar tai ne tik smūgiai. Tai – nematytas oro karas, ne tik jaukiantis keliones oru, bet ir oro bendrovėms grasinantis augančiomis naftos kainomis.
