Seimo narys Ignas Vėgėlė sako nepritariantis valdančiosios koalicijos sutarčiai ir kritikuoja užsienio reikalų ministro vykdomą politiką, kuri, parlamentaro manymu, daro žalą. Politikas taip pat ragina išmintingai atkurti santykius su Kinija.
Apie tai I. Vėgėlė „Dienos temoje“.
– Pone Vėgėle, sekmadienį Kaune surengėte „Piliečių konferenciją“, po jos pakvietėte burtis į Lietuvos telkties komitetą, kalbate apie galimą naują politinę jėgą, tačiau jūs jau dabar esate valdžioje, priklausote valdančiajai koalicijai, drauge su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvote išrinktas į Seimą. Ką dar reikėtų daryti, jei turite visas galimybes tarnauti žmonėms ir atnešti savo darbotvarkę į parlamentą?
– Aš nepritariu valdančiosios koalicijos sutarčiai. Tą pasakiau, kai ji buvo pasirašoma, todėl manęs nesaisto valdančiosios koalicijos sutartis. Pasirašau tiktai tai ir balsuoju tik už tokius sprendimus, kurie yra naudingi, mano supratimu. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemoje iš tiesų yra nemaža dalis naudingų sprendimų, bet dėl tokių sprendimų, kuriems nepritariu ir manau, kad jie žalingi Lietuvai, balsuoju kitaip ir savarankiškai. Apie tai, beje, užsiminė ir socialdemokratų pirmininkas G. Sinkevičius, sakydamas, kad Ignas Vėgėlė pasirinko tokią poziciją ir ją reikia gerbti.
– Sakote, kad nepritariate valdančiosios koalicijos sutarčiai, tačiau toliau liekate Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje. Kodėl?
– Frakcija yra tik ta dedamoji, kuri leidžia veikti. Tai yra organizacinis būdas, kaip reikia veikti Seime. Absoliučiai visi Seimo nariai priklauso kažkokiai frakcijai. Vienintelis variantas yra tapti mišrios frakcijos dalimi.
Žinoma, jūs keliate teisingą klausimą. Nuo pat frakcijos pradžios kėliau klausimą, kad frakcija turėtų vadintis jungtine, nes esame trys dedamosios: lenkai, valstiečiai ir grupė nepriklausomų narių, kurie atėjo kaip atskira komanda. Kelsiu šį klausimą ir nuo to taip pat priklausys tolimesnis sprendimas.
– Buvo kalbų, kad planavote išeiti ir į Mišrią Seimo narių grupę, tačiau neišėjote.
– Ne, tokių kalbų patvirtinti negaliu. Iki šiol buvau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje ir toje frakcijoje dirbau. Deja, bet nepritariau koalicinei sutarčiai, kuri buvo pasirašyta praeitą rudenį, dėl labai paprastos priežasties. Mano supratimu, ten neatspindėta dalis labai svarbių argumentų ir labai svarbių dalykų, kurių reikėjo ir kuriuos reikia nedelsiant spręsti. Jie nėra sprendžiami ir todėl buvau priverstas išsakyti šią savo nuomonę.
– Ką, jūsų akimis, reikia nedelsiant spręsti? Kokios būtų temos, kurios būtų keliamos jau naujo jūsų politinio judėjimo? Kaip jūs jį apibūdintumėte?
– Politinis judėjimas, apie kurį kalbame nuo sekmadienio, nėra būtinai nauja politinė jėga. Visų pirma reikia kalbėti apie tai, kad regionuose yra labai daug tiek socialinių, tiek politinių bendruomenių, kurios paliktos likimo valiai. Yra ir politinių partijų, kurioms nėra atstovaujama Seime, bet už jas balsuoja rinkėjai. Ir tam balsui, deja, nėra atstovaujama. Pati logika buvo, kad reikia judėjimo, kuris šias politines jėgas, politines bendruomenes regionuose sutelktų, ir tą ketiname padaryti. Tokia yra pati logika. Todėl kalbėti, kad yra nauja politinė jėga, būtinai nauja politinė partija, tikrai nederėtų, nes tų partijų yra daug, ar ne?
Turbūt protingiau ir racionaliau būtų kurti, sutelkti bent dvi tris politines partijas, politines bendruomenes, visuomenines, socialines grupes ir tada turėti bendrą Jungtinį telkties komitetą, jame ir nuspręsti, kokia forma toliau veikti. Bet akivaizdu, kad kitos formos paveikti politinę sistemą, kuri yra labai uždara, nėra. Vienintelis būdas veikti politikoje – politinė partija. Kitų būdų, pavyzdžiui, eiti galų gale į Seimą, nėra. Net ir komitetų negali įsteigti, nes komitetams neleidžiama dalyvauti Seimo rinkimuose.
– Kaip suprantu, gręšitės į regionus, tokia pagrindinė jūsų judėjimo esmė?
– Logika ta, kad, žiūrėkite, Vilniuje žmonės iš tiesų yra pakankamai laimingi (ir pajamų dydis, ir darbų gausa, ir infrastruktūra yra pakankamai neblogai išvystyta). Bet kai tik išvažiuoji iš Vilniaus ir nuvažiuoji į regionus, atskirtis (aš nekalbu vien apie ekonominę atskirtį, aš kalbu ir apie socialinę, apie politikų bendravimo su regionais, argumentų pateikimo atskirtį) yra milžiniška.
– Man tai primena „Nemuno aušros“ retoriką, galbūt reikėtų jungtis su jais ar bendradarbiauti?
– Nežinau „Nemuno aušros“ retorikos, bet atskirtis tarp regionų ir Vilniaus iš tiesų yra labai didžiulė. Ir tą reikėtų daryti. Bet būtina sutelkti bendruomenes, t. y. tas neatstovaujamas politines partijas... Žiūrėkite, „Nemuno aušra“ jau yra politinė partija, ji negali nieko telkti, nes jau yra politinė partija, turi savo pozicijas, turi savo skyrius regionuose. Regionuose žmonės nebenori telktis į jau esančios politinės jėgos skyrius. Reikia sutelkti tas, kurios yra ir kurios gali telktis į naują politinę jėgą. Tokia yra logika.
– Pone Vėgėle, pakalbėkime apie jūsų komandą. Jūs pristatėte, kad ten yra būrys šviesuolių. Taip, tikrai dalis yra šviesuolių, tačiau tarp jų yra būrys ir teistų asmenų, įsipainiojusių į įvairius skandalus. Galime paminėti tiek Valdą Tutkų, tiek Astrą Genovaitę Astrauskaitę, Mindaugą Puidoką, Artūrą Orlauską ir panašius veikėjus. Jūs – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas, teisininkas. Kuo jūs aiškinate, kad šitie veikėjai taip jus traukia? Ar jūs juos traukiate?
– Kodėl jūs teigiate, kad mane jie traukia arba aš juos traukiu? Turbūt niekam ne paslaptis, kad praėjusioje kadencijoje Seimo narys dirbo iš kalėjimo. Niekam ne paslaptis, kad praėjusioje kadencijoje teistos partijos pirmininkė buvo Seimo pirmininkė, užiminėjo postus. Vadinasi, kviesčiau lygiavertiškai vertinti visas situacijas, ar ne? Jeigu Seime gali [būti – LRT.lt] teisti asmenys, šiuo metu net specialiais liudytojais apklausiami asmenys, mes nekeliame jokių diskusijų, o čia keliame diskusijas dėl to, kad žmonės susidomėjo ir atėjo į konferenciją. Ir jau vien dėl to, kad jie atėjo į konferenciją, mes sakome „žiūrėkit, kokia problema“. Jokios problemos.
– Jūsų reputacijai nekenkia?
– Ar jūs siūlote uždaryti duris ir tų žmonių neįsileisti į salę? Mano supratimu, taip elgtis negalima. Taip elgiasi dabarties politikai ir taip elgdamiesi jie daro didžiulę atskirtį. Su žmonėmis reikia kalbėtis, žmonėms reikia argumentuoti ir priimti reikia visus. Tokia yra Lietuva.
– Įsileistumėte visus? Net ir kriminalinius nusikaltėlius, jeigu ateitų?
– Į konferenciją gali ateiti kiekvienas asmuo, kuris turi Lietuvos Respublikos pilietybę, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje ir nori išgirsti, kokia bus politinės partijos struktūra, kaip ji atrodys. Tai visiškai skirtingi dalykai.
– Pone Vėgėle, sakėte, kad nepritariate koalicijos sutarčiai. Dažnai oponuojate koalicijai ir užsienio politikoje. Kaip dabar matote Lietuvos užsienio politiką? Štai matome, kad vyksta karas Artimuosiuose Rytuose. Prezidento patarėja ponia Skaisgirytė sakė, kad jeigu Jungtinės Valstijos prašytų, Lietuva svarstytų siųsti savo karius į Iraną.
– Pirmas dalykas, tai yra labai jautri tema tuo, kad mes turime dar vieną karinį konfliktą, kuris iš tiesų jau virto regiono konfliktu ir gali grėsti išplisti ir į dar didesnį karinį konfliktą. Tai yra tikrai didžiulė grėsmė pasauliui ir tą reikia suvokti kalbant apie bet kokį norą suvaldyti vieną ar kitą režimą.
Antras dalykas, aš esu Jungtinių Amerikos Valstijų respublikonų ir jų ideologijos rėmėjas. Man labai neramu, kad tai, ką padarė Jungtinės Amerikos Valstijos, nebūtų klaida, kuri galėtų atnešti respublikonams vidurio rinkimų (šią vasarą vyks vidurio rinkimai) pralaimėjimą. Mano supratimu, tada vėl kairė su LGBTQ propagandos visais kitais elementais sugrįžtų į Jungtinių Amerikos Valstijų politiką ir persipiltų lygiai taip pat atgal į Europos politiką.
– O kaip reikėtų elgtis Lietuvai?
– O trečias – apie Lietuvą. Mano supratimu, kalbėjimas apie tai ir šokinėjimas toks nuo galinės sėdynės, kad mes čia kažką padarysim... Su vėliavėlėmis ir su kuo? Su „drakono dantimis“? Na, turbūt Lietuvai šiuo atveju reikėtų patylėti. Ir jeigu iš tiesų Jungtinės Amerikos Valstijos prašytų, tada reikėtų spręsti, o ne šokinėti ir siūlytis pervežti „drakono dantis“ nuo Baltarusijos sienos į pajūrį, o tada iš pajūrio – kur? Prie Irano?
– Dėl santykių su Kinija nuolat reiškiate alternatyvią nuomonę. Tenkina dabartiniai Vyriausybės veiksmai šioje srityje taip, kaip bandoma atkurti santykius?
– Mano supratimu, santykius reikia atkurti išmintingai. Problema yra ta, kad prieš tai buvusi valdančioji dauguma įvėlė Lietuvą į tokią situaciją, iš kurios išeiti yra labai sudėtinga. Todėl dabartiniai veiksmai, kuriais siekiama atkurti ankstesnę situaciją, gali lemti santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis paaštrėjimą arba jų pablogėjimą. O Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienintelis realus karinę galią turintis subjektas, kuris gali apginti Lietuvą nuo bet kokios karinės grėsmės. Europos Sąjunga, deja, neturi jokių pajėgumų, kurie galėtų Lietuvą realiai apginti. Tai čia vienas elementas.
Na, o kaip tai padaryti? Manau, kad atkurti reikėtų, tik kaip tai padaryti? Veikti reikėtų tikrai išmintingai, derintis su Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatais, derintis su tais pačiais Taivano diplomatais ir Kinijos diplomatais ir stengtis, kad Lietuva atkurtų diplomatinį atstovavimą. Diplomatiniai santykiai nėra nutrūkę, bet yra nutrūkęs diplomatinis atstovavimas, nes nėra nei Lietuvos diplomatų Kinijoje, nei Kinijos diplomatų Lietuvoje. Ir tai yra nepriimtina ir nelogiška, nes tai nėra nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje.
– Juk galite išsikviesti užsienio reikalų ministrą ir teikti siūlymus. Jūsų frakcija priklauso valdančiajai koalicijai. Jūs dabar kalbate kaip opozicijos atstovas.
– Deja, bet užsienio reikalų ministras neklauso pasiūlymų ir užsienio reikalų ministrui ne kartą kėliau klausimus ir per posėdį Seime. Deja, atsakymo iš užsienio reikalų ministro negirdžiu. Mano supratimu, jis vykdo klaidingą politiką, tęsia anksčiau buvusią užsienio reikalų politiką ir tai yra klaida. Tiesiog konkreti klaida, kuri neša žalą. Vienas dalykas, kad tikrai su Kinija nereikėtų eiti į tokius santykius, kurie būtų glėbesčiavimasis ir taip toliau, bet atkurti juos iki tokio lygio, kokį turi Europos Sąjungos valstybės, tikrai reikia ir tai yra racionalu.
– Pasitikite užsienio reikalų ministru?
– Mano supratimu, užsienio reikalų ministras tikrai turėtų turėti daugiau diplomatinių savybių, negu kad turi dabar. Užsienio reikalų ministras turi veikti per diplomatiją. Tam jis ir yra užsienio reikalų ministras, o ne karinga retorika, kokią vykdo dabartinis užsienio reikalų ministras.
– Ačiū jums.
