Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų.
„Kol kas tokio prašymo neturime, ir žinoma, jeigu gautume tokį prašymą, kartu su kitais sąjungininkais jį svarstytume“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.
Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.
BNS rašė, kad JAV ir Izraelis savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos.
JAV kol kas nesikreipė į sąjungininkes pagalbos vykdant operaciją, tik naudoja kai kurių sąjungininkių infrastruktūrą antskrydžiams vykdyti.
Per ataką nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, valdęs šalį nuo 1989 metų.
Sako, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui buvo neišvengiami, pasielgta teisingai
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad JAV bei Izraelis pasielgė teisingai smūgiuodami Iranui ir tai buvo neišvengiama, nes Teheranas atsisakė atsižvelgti į reikalavimus dėl branduolinio ginklo vystymo.
„Deja, Iranas neatsižvelgė į JAV reikalavimus nustoti sodrinti uraną, nustoti gaminti branduolinį ginklą ir įvyko prevenciniai smūgiai“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
„Manome, kad JAV ir Izraelis šiuo atveju pasielgė teisingai ir vertiname tai kaip neišvengiamą dalyką“, – pridūrė ji.
Apie Vengrijos vilkinamus ES sprendimus: ieškoma būdų, kaip galima apeiti jos veto
Vengrijai stabdant naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą ir 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, A. Skaisgirytė teigia, kad Europos Komisija (EK) ir Europos Taryba ieško būdų įveikti šios valstybės veto.
„Šiuo metu ir Europos Komisija, ir Taryba labai aktyviai ieško tų legalių būdų, kaip būtų galima apeiti Vengrijos veto. Bandoma visaip pritaikyti Lisabonos sutarties straipsnius. Žinoma, neatsisakoma ir politinio spaudimo – tai yra taip pat būdas, kai, ypač didžiosios Europos Sąjungos šalys, tiesiog skambina Vengrijos premjerui ir šnekasi su juo“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė ji.
Anot A. Skaisgirytės, Vengrija nuolat vilkina sprendimus, susijusius su pagalba Ukrainai. Vis tik, jos manymu, ES ras išeitį ir suplanuoti sprendimai bus priimti.
„Tikrai čia vėlgi jau tampa tokia nemalonia taisykle, kad, kai kalbame (apie – ELTA) Ukrainą, tai Vengrija arba blokuoja tuos sprendimus, arba visaip kaip kiša pagalius į ratus, arba, geriausiu atveju, (atsitraukia – ELTA) nuo tų sprendimų ir jie priimami ne 27-ių Europos Sąjungos šalių, o tik 26-ių. (...) Tačiau kai kuriais atvejais vis dėlto reikalingas vieningas sprendimas ir tada vėl atsiremiame į Vengriją“, – teigė prezidento patarėja.
„Reikalas, nors ir stabdomas, manau, kad to kūrybingumo bus pakankamai, kad galėtume judėti toliau ir su 90 mlrd. eurų paskola Ukrainai, ir su kitais sprendimais“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusią savaitę vetavo 90 mlrd. eurų dydžio ES paskolą Ukrainai ir naujas sankcijas Rusijai, kol Kyjivas iš naujo atidarys naftotiekį „Družba“. Ukraina teigia, kad vamzdynas, kuris eina per jos teritoriją ir kuriuo į Slovakiją bei Vengriją teka rusiška nafta, buvo pažeistas per Rusijos smūgius sausio 27 d.
