Politologai sako, kad JAV ir Izraelio kariniai veiksmai sparčiai eskaluoja situaciją regione, o užsitęsus konfliktui tai gali turėti ilgalaikių saugumo, geopolitinių ir ekonominių pasekmių. Ekspertų teigimu, nors JAV tikisi greitos operacijos prieš Iraną, įgyvendinti prezidento Donaldo Trumpo deklaruotus tikslus per kelias valandas bus sunku.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius pabrėžia, kad kalbėti apie Irano režimo griūtį dar anksti, nes šalyje nėra stiprios politinės opozicijos, galinčios suvienyti ir mobilizuoti tokių pokyčių siekiančius iraniečius.
„[Oficialios] politinės opozicijos Irane nėra. Buvo galbūt šiek tiek oponuojančių sistemos viduje ir senais laikais kandidatas į prezidentus, kuris dabar jau ilgą laiką yra įkalintas. Jei mes šnekame apie potencialią opoziciją iš tokių žmonių, tai galbūt taip. Bet jeigu kalbama apie, pavyzdžiui, kronprincą, buvusio šacho sūnų, kuris gyvena JAV, jis nėra jokia opozicija ir jo šalininkų tikrai yra labai nedaug“, – LRT RADIJUI sako E. Račius.
„Taip kad čia reikėtų labai atsargiai kalbėti ir žiūrėti per demografinę prizmę, ar yra kritinė masė žmonių, norinčių režimo pokyčių. Ne reformų, nes reformų turbūt didžioji dalis nori, bet režimo žlugimo. Greičiausiai dar nėra tos tokios kritinės masės“, – pažymi jis.
Tuo metu Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala sutinka, jog Vašingtono karinių pajėgų įsitraukimas keičia konflikto mastą, tačiau, anot jo, klausimas, kiek ilgai truks karinė operacija. Politologo teigimu, kad ir koks būtų JAV ir Izraelio planas, jo eiga ir įgyvendinimas nepriklausys vien tik nuo šių dviejų valstybių.
„Karinių veiksmų pradžia atidaro tam tikrą Pandoros skrynią ir [Donaldas] Trumpas norės, kad ji kiek įmanoma greičiau užsivertų ir būtų realizuoti politiniai ir kitokie tikslai. Bet kadangi jie yra tikrai ambicingi – nuo režimo kaitos iki visiško Irano karinių ir branduolinių pajėgumų sunaikinimo – aišku, kad tokio labai trumpo, greito ar pergalingo scenarijaus perspektyva atrodo ganėtinai miglota“, – situaciją komentuoja L. Kojala.
Jo teigimu, kyla regioninės eskalacijos rizika, nes taikomasi ne tik į Izraelį, bet ir amerikiečių karines bazes regione, o tolesnė įvykių eiga priklausys nuo to, ar pirminiai smūgiai, bandant eliminuoti režimo lyderius, buvo veiksmingi.
„Turbūt tai turės labai didelę įtaką tolesnei įvykių eigai, nes aš įsivaizduočiau, kad vis tik Trumpo tikslai yra kiek įmanoma trumpesni kariniai veiksmai, nes ilgesnius karinius veiksmus ir pagrįsti, ir apginti tiek visuomenės akyse, tiek net ir politinės sistemos akyse, [būtų sudėtinga], nes šiaip jau Kongresas skelbia karus Jungtinėse Valstijose“, – pažymi politologas.
L. Kojala taip pat neatmeta trumpalaikės regioninės eskalacijos galimybės, nes tokių epizodų jau yra buvę, tačiau JAV prezidento keliami tikslai rodo priešingą kryptį.
„Jeigu [yra keliami] tokie plataus pobūdžio tikslai, kokius skelbia D. Trumpas – režimo sunaikinimas, Irano laivyno, branduolinio arsenalo, raketinių pajėgumų sunaikinimas, tą padaryti per kelias valandas bus sudėtinga“, – teigia ekspertas.
„Iš pirmųjų indikacijų nepanašu, kad tai būtų labai trumpas, chirurgiškas kelių valandų smūgis, būdingas Trumpo administracijai, kad įeiname, pasiekiame trumpą tikslą, neprarandame jokių pajėgų ir išeiname. Netgi indikacija iš paties prezidento Trumpo, kad ruoškimės, jog gali būti ir amerikiečių aukų, apie tai signalizuoja. Visgi, tai nepaneigia fakto, kad jie tikriausiai norėtų, kiek įmanoma, trumpesnės karinės operacijos“, – pabrėžia L. Kojala.
Pasak jo, jei konfliktas regione plėsis, Teheranas sieks pademonstruoti, kad užsitęsę kariniai veiksmai turės didelę kainą visoms pusėms.
„Vienas iš Irano režimo būdų gintis yra bandyti eskaluoti situaciją, parodyti, kad ji visiems kainuos pernelyg brangiai, kad tai lems visišką nestabilumą ir neves jokių tikslų link, ir tokiu būdu tikėtis, kad amerikiečių kantrybė bei politinė tolerancija gana greitai pasibaigs“, – akcentuoja politologas.
Savo ruožtu E. Račius teigia, kad ilgalaikės pasekmės šiuo metu sunkiai prognozuojamos, o režimo žlugimo atveju galimi keli scenarijai, kaip kariniai veiksmai pakeistų saugumo situaciją regione.
„Į tolimą perspektyvą žvelgti kol kas yra sudėtinga, nes jei režimas žlugtų, mes turėtume tikrai daug galimų scenarijų. Vienas iš jų yra Irano pilietinis karas ar netgi, sakykime, išsivaikščiojimas į atskiras valstybėles – balučių, kurdų ir kitų valstybių susikūrimą. Tai tikrai labai pakeistų tiek saugumo, tiek apskritai geopolitinę situaciją“, – sako VDU profesorius.
„Režimo žlugimo atveju mes kalbame apie labai didelį spektrą potencialių scenarijų ir labai sunku įsivaizduoti, kad būtų galima tą suplanuoti, sudėlioti į lentynas ir įgyvendinti praktiškai. Kas jau kas, bet amerikiečiai tą puikiai žino iš savo patirčių, ypatingai Irake, kur kad ir koks sėkmingas kairinis veiksmas, tolesnis politinis, ekonominis, socialinis procesas yra daug sunkiau sukontroliuojamas, suvaldomas ir nuspėjamas“, – antrina L. Kojala.
E. Račius taip pat pažymi, jog JAV ir Izraelio kariniai veiksmai prieš Iraną keičia saugumo situaciją ne tik karine, bet ir ekonomine prasme.
„Persijos įlankoje išgaunama nafta, kuri yra gabenama per Hormūzo sąsiaurį, kurį iš dalies gali kontroliuoti Iranas. Tai jeigu Iranas blokuotų naftos eksportą, bent trumpalaikėje perspektyvoje visas pasaulis pajustų pasekmes“, – teigia ekspertas.
Jam pritaria ir L. Kojala, kuris pabrėžia, jog užsitęsus konfliktui gali kilti naftos kainos, o tai turėtų ilgalaikes pasekmes ekonominiam stabilumui.
„Naftos kaina, tikėtina, kils, nes rizikos, kurios buvo įvardytos kolegos, yra Hormūzo sąsiauryje. O tai, kad Vidurio Rytai panyra į dar vieną sunkiai apibrėžiamą laiko ir pasekmių prasme konfliktą, sukels šoką. Klausimas, ar tas šokas bus trumpalaikis, nes jeigu jis būtų trumpalaikis, ko gero, būtų suvaldomas. Naftos rinka globaliu mastu yra tokia, kurioje pačios žaliavos netrūksta, šaltinių netrūksta, ir tas šokas galėtų turėti mažą efektą“, – komentuoja politologas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Speciali laida“ įraše
