Pakistano karinės oro pajėgos penktadienio rytą bombardavo Afganistano sostinę Kabulą ir kelis kitus šalies regionus po kelis mėnesius trukusių susirėmimų palei ilgą kalnuotą sieną. Pakistanas paskelbė, kad tai atviras karas su Talibano valdomu Afganistanu. LRT trumpai apžvelgia, kas vyksta.
LRT trumpai. Pakistano ir Afganistano konfliktas
- Pakistanas surengė oro smūgius Kabule ir kituose Afganistano miestuose, paskelbė, kad tai atviras karas su Talibano valdoma šalimi.
- Naujausias smurto proveržis kilo po mėnesius trukusių pasienio susirėmimų ir žlugusių paliaubų.
- Tarptautinė bendruomenė ragina deeskaluoti konfliktą, šalys perspėja savo piliečius nevykti į regioną.
- Plataus masto karas mažai tikėtinas dėl milžiniško pajėgumų skirtumo, tačiau tikėtina, jog susirėmimai tęsis.
Pakistanas penktadienį surengė smūgius prieš taikinius Afganistano sostinėje Kabule ir Kandaharo bei Paktikos provincijose. Pakistanas teigia per smūgius sunaikinęs 27 Afganistano karinius postus, o dar devynis užėmęs. Taip pat esą sunaikinta 80 tankų, artilerijos sistemų ir ginkluotų karių transporto priemonių. Pakistano duomenimis, per ataką žuvo 133 Talibano kovotojai, dar 200 buvo sužeisti.
Talibano vyriausybė tvirtina, kad Afganistano pajėgos sunaikino 19 Pakistano pasienio postų, nužudė 55 Pakistano karius ir dar keletą sulaikė. Abiejų pusių skelbiami aukų ir nuostolių skaičiai nėra nepriklausomai patvirtinti.
Susirėmimai penktadienį vyko ir prie svarbios Torchamo pasienio perėjos tarp Afganistano ir Pakistano. Vietoje esantys AFP žurnalistai pranešė girdėję šūvius ir artilerijos apšaudymus, o į sienos pusę esą judėjo papildomos Afganistano pajėgos. Nepaisant susirėmimų, perėja liko atvira iš Pakistano grįžtantiems afganistaniečiams, tačiau nukentėjo netoliese esanti pabėgėlių stovykla – žmonės buvo priversti bėgti, o per kilusią sumaištį dingo keli vaikai.
Kas lėmė naujausią smurto proveržį?
Šie oro smūgiai ir susirėmimai yra naujausias konflikto eskalavimas tarp Pakistano ir Afganistano po kelis mėnesius trukusių karo veiksmų kalnuotoje pasienio vietovėje. Įtampa išaugo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Kataras ir Turkija tarpininkavo sudarant paliaubas tarp abiejų pusių.
Naujausias konfliktas paaštrėjo, kai talibų vyriausybė ketvirtadienio naktį paskelbė pradėjusi didelį puolimą prieš Pakistano karinius postus prie sienos su Afganistanu. Talibanas teigė, kad tai yra atsakas į Pakistano oro smūgius vasario pradžioje, per kuriuos, JT duomenimis, žuvo mažiausiai 13 civilių. Pakistanas tvirtino, kad šie smūgiai buvo nukreipti į talibų kovotojų, kuriuos jis kaltina vykdant savižudžių išpuolius Pakistano miestuose, slėptuves. Penktadienį Pakistanas pradėjo naują oro smūgių seriją – šį kartą jie nukreipti ir į sostinę Kabulą.
Netrukus po surengtų atakų Pakistano lyderiai socialiniuose tinkluose paskelbė griežtus pareiškimus: ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas teigė, kad jo šalis turi „visus pajėgumus bet kokioms agresyvioms [Talibano] ambicijoms numalšinti“, o gynybos ministras Khawaja Mohammadas Asifas pareiškė, kad Pakistanas yra „atviros karo būsenos“ su Afganistanu.
Pakistano gynybos ministras teigė, jog Pakistanas po NATO pajėgų pasitraukimo tikėjosi taikos Afganistane ir manė, kad Talibanas sutelks dėmesį į Afganistano žmonių gerovę ir regiono stabilumą. Vietoj to, pasak jo, Talibanas pavertė Afganistaną „Indijos kolonija“, subūrė kovotojus iš viso pasaulio ir pradėjo „eksportuoti terorizmą“.
„Mūsų kantrybė dabar baigėsi. Tarp mūsų vyksta atviras karas“, – rašė K. M. Asifas.
Tarptautinės bendruomenės reakcija
Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai paragino nedelsiant sumažinti karo veiksmų intensyvumą, o Iranas pasiūlė tarpininkauti siekiant sušvelninti konfliktą.
Saudo Arabijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai telefonu kalbėjosi su Pakistano užsienio reikalų ministru, kad aptartų būdus, kaip sumažinti įtampą.
Regiono galiūnė Kinija išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl didėjančios įtampos ir paragino abi puses „išspręsti nesutarimus ir ginčus dialogo ir derybų būdu“.
Įvairios pasaulio šalys ragina savo piliečius atšaukti keliones ir nevykti nei į Afganistaną, nei į Pakistaną.
Ar gali kilti plataus masto karas?
Naujausi Pakistano smūgiai yra išskirtiniai tuo, kad jie buvo nukreipti ne į pavienius teroristų taikinius Afganistane, o į Talibano vyriausybės objektus, tvirtina „Atlantic Council“ Pietų Azijos regiono ekspertas Michaelas Kugelmanas. Tai reiškia, kad „dabar taikomasi į pačią režimo struktūrą“, britų transliuotojui BBC sakė jis.
Visgi vargu ar talibai kariaus konvencinį karą su Pakistanu, nes jų karinės pajėgos ir ištekliai gerokai nusileidžia branduolinį arsenalą turinčiai Pakistano kariuomenei, kuri yra laikoma viena iš 15 galingiausių pasaulyje.
Talibų ginkluotė daugiausia sudaryta iš buvusios Afganistano kariuomenės ir užsienio šalių pajėgų paliktų bei juodojoje rinkoje įsigytų ginklų. Todėl per susirėmimus talibai dažniausiai naudoja lengvuosius ginklus ir remiasi partizaninio karo taktika – vykdo netikėtus išpuolius, naudoja savadarbius sprogmenis.
Afganistano Talibano atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas penktadienį popiet pareiškė, kad talibai nenori karo ir siekia naujausią konfliktą su Pakistanu išspręsti dialogo būdu. Tačiau jis pridūrė, kad Afganistano oro erdvėje vis dar skraido Pakistano žvalgybiniai lėktuvai.
