Nepaisant augančių grėsmių saugumui regione, Lietuvoje vis dar stokojama tinkamo pasirengimo galimam kariniam konfliktui, o visuomenė, anot buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado Beno Hodgeso, nėra pakankamai informuota.
Jis teigia Lietuvoje nepamatęs pasiruošimo absoliučiai gynybai, kuomet visa visuomenė būtų puikiai informuota apie pavojus, požymių.
„Žinoma, Lietuva daug investavo į gynybą, bet negalime ant sienos tiesiog pastatyti ženklo, kad skiriame 5 proc. gynybai“, – nurodo jis.
B. Hodgesas sako pasigendantis ir karinių pratybų, nes, anot jo, dauguma rezervistų nėra tinkamai informuoti, kaip reikėtų elgtis ginkluoto konflikto atveju. Jis pasitelkia Estijos ir Suomijos pavyzdžius, kur, jo teigimu, sukviečiami rezervistai puikiai žino, kur vykti ir gauti įrangą.
Dar vienas per lėto Lietuvos veikimo aspektas, JAV atsargos generolo nuomone, yra reakcija į hibridinius išpuolius, įskaitant iš Baltarusijos skrendančius oro balionus. „Visi žino, kad tai Rusijos ir Baltarusijos finansuojama veikla, ir kol negalėsime sukurti pasekmių, ji tęsis“, – aiškina jis.
Skubos jausmas, B. Hodgeso teigimu, būtų žinutė ne tik lietuviams ir sąjungininkams, bet ir Rusijai.
„Iš istorijos žinome, kad geriausias būdas užkirsti kelią karui yra visiškai aiškiai parodyti, kad esame tam pasiruošę. Todėl skubos jausmas yra labai svarbus“, – teigia buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.
„Lietuvos kariai yra puikūs, bet vien kariuomenės neužtenka, norint apginti visą Lietuvą. Tai turi daryti visa visuomenė“, – priduria jis.
Kaip priežastį, kodėl Lietuvoje trūksta skubos jausmo, svečias nurodo įprastą šalių vadovybių baimę pasirodyti per daug reikliems ir nenorą gąsdinti visuomenės. Tačiau jis pabrėžia, kad, jo požiūriu, vienas iš geros vadovybės požymių yra situacijos išaiškinimas visuomenei kaip suaugusiems žmonėms. Tai, pasak jo, padidintų visuomenės pasitikėjimą valdžia.
Perspėja dėl požiūrio į hibridinius išpuolius
Paklaustas apie nerimą keliantį Lietuvos nesugebėjimą sustabdyti hibridinių atakų, B. Hodgesas pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbus yra darbas su sąjungininkais, bendromis pastangomis siekiant apginti oro erdvę.
„Nušauti, numušti – tai nėra sprendimas. Sprendimas yra parodyti šaltiniui (Rusijai ar Baltarusijai), kad už tai bus atitinkamos pasekmės: diplomatinės, ekonominiai apribojimai, šešėlinio laivyno laivų sustabdymas. Šiuo metu žiūrime į tai tiesiog kaip į individualią kriminalinę veiklą. Bet ir taip aišku, kad tai Rusijos veiksmai. Ji nori mus išgąsdinti, įbauginti“, – sako jis.
Nors šių hibridinių atakų intensyvumas pastaruoju metu yra prislopęs, pašnekovo teigimu, reikia suprasti, kad tai pilkųjų operacijų pobūdis – jos nebūtinai yra nuspėjamos.
„Mums čia reikia pakeisti mąstyseną. Rusija akivaizdžiai kariauja su mumis. Visi jų veiksmai yra šiek tiek žemiau penktojo NATO straipsnio ribos ir nors ji nevykdo ginkluoto užpuolimo, pažeidžia mūsų infrastruktūrą, oro erdvę, trikdo mūsų veiklą. Taip pat galime tai laikyti žvalgyba“, – teigia JAV atsargos generolas.
„Jei nesugalvosime, kokios galėtų būti mūsų atsakomosios priemonės, atakos nesiliaus ar net stiprės“, – priduria jis.
Reikia pasiruošti blogiausiam scenarijui
B. Hodgesas taip pat paaiškino savo ankstesnį pasisakymą, kad užpuolimo atveju Lietuva kurį laiką turėtų gintis pati. Jis neabejoja, kad pagalba ateitų, bet perspėja apie pasiruošimo blogiausiam scenarijui svarbą.
„Vokietijos brigada Lietuvoje yra bene geriausiai kovai pasiruošę daliniai visoje Europoje. Be to, prie NATO prisijungusios Suomija ir Švedija turi didžiulę oro galią, o oro pajėgos atvyktų akimoju, net jei sausumos pajėgoms atvykti prireiktų dviejų savaičių“, – aiškina jis.
„Visgi kai ruošiatės ginti savo šalį, galvojate ne apie geriausią, o apie blogiausią scenarijų. Štai kodėl aš visiškos gynybos, kai visi yra tuo suinteresuoti ir pasiruošę, šalininkas“, – nurodo B. Hodgesas.
Jo teigimu, rusai pultų skaitmenines sistemas ir finansines rinkas, todėl yra akcentuojama būtinybė turėti atsargų namuose kelioms dienoms, gebėjimas generuoti elektrą.
„Galiausiai, rezervas – rezervistai ar Šaulių sąjungos nariai – turi treniruotis ir žinoti, kur reikėtų vykti, – apibendrina jis. – Visa tai suteiktų pasitikėjimo žmonėms ir parodytų Rusijai: nesuklyskite, nepulkite mūsų, mes pasiruošę.“
„Ukraina gali tapti naujuoju Izraeliu“
B. Hodgesas pagyrė Ukrainos pasirengimą, jis teigė, kad nuo Rusijos invazijos besiginanti šalis yra neabejotinai geriausiai pasiruošusi.
„Net ir be visos JAV ir kitų šalių paramos, Ukraina vis tiek sugebėjo sustabdyti Rusiją. Bet dėl kai kurių Vakarų šalių nesugebėjimo padėti Ukrainai nugalėti ji vis dar nelaimi. Dabar vykstančios derybos prie nieko neprives. Jei neįvyks nieko nenumatyto iš išorės, manau, po metų karas atrodys panašiai kaip dabar“, – teigia buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.
Jo nuomone, Ukraina žengia teisingu keliu. Svečias išskiria šalies pastangas neleisti Rusijai eksportuoti naftos ir dujų ir ragina sąjungininkus prie to prisidėti.
„O kai karas pasibaigs, manau, Ukraina bus kaip Izraelis – turės labai stiprią gynybos pramonę, po 10 metų netgi gali tapti gynybos ir inovacijų centru. Taip pat manau, kad jų žvalgybos tarnyba GUR bus kaip „Mossad“, ir visi Rusijos pareigūnai, atsakingi už karo nusikaltimus, visą gyvenimą turės žvalgytis per petį, nes GUR juos seks“, – sako B. Hodgesas.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
