Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad jo šalis galėtų gerai sutarti su Jungtinėmis Valstijomis, jei Vašingtonas pripažintų jos branduolinį statusą, tačiau sudaužė viltis dėl diplomatinio atšilimo su Seulu, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Spėliojama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali siekti susitikimo su Kim Jong Unu, kai vėliau šiais metais keliaus į Kiniją.
Šiaurės Korėjos lyderis tiesiogiai kreipėsi į Jungtines Valstijas, trečiadienio vakarą baigiantis jo valdančiosios Darbo partijos suvažiavimui.
Jei Vašingtonas „gerbs mūsų šalies dabartinį (branduolinį) statusą, kaip numatyta konstitucijoje, (...) ir atšauks savo priešišką politiką (...), nėra jokios priežasties, kodėl negalėtume gerai sutarti su Jungtinėmis Valstijomis“, sakė Kim Jong Unas.
Jo žodžiai buvo cituojami valstybinės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
Tačiau Kim Jong Unas daug karingesniu tonu kalbėjo apie Pietų Korėją.
Šiaurės Korėja „visiškai neturi reikalų su Pietų Korėja, savo priešiškiausiu subjektu, ir visam laikui pašalins Pietų Korėją iš tėvynainių kategorijos“, sakė Kim Jong Unas.
„Kadangi Pietų Korėja negali išvengti geopolitinių sąlygų, turėdama sieną su mumis, vienintelis būdas gyventi saugiai yra atsisakyti visko, kas susiję su mumis, ir palikti mus ramybėje“, – kalbėjo jis.
Naujausi Šiaurės Korėjos pareiškimai „signalizuoja ketinimą siekti santykių su JAV savarankiškai, ne per Pietų Korėją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Yang Moo-jinas, buvęs Šiaurės Korėjos studijų universiteto prezidentas.
Kim Jong Unas taip pat aiškiai pareiškia, kad „atmes bet kokias derybas, grindžiamas denuklearizacija“, pridūrė Yang Moo-jinas.
Šiaurės Korėjai jos branduolinė programa dešimtmečius buvo praktiškai pirmoje vietoje, net kai išseko maisto atsargos ir kilo badas.
Svarbūs viršūnių susitikimai, žlugdančios sankcijos ir ilgalaikis diplomatinis spaudimas – viso to nepakako, kad Pchenjanas būtų įtikintas atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
D. Trumpas savo dėmesį Šiaurės Korėjai vėl parodė pernai per kelionę po Aziją, sakydamas, kad yra „100-u procentų“ atviras susitikimui su Kim Jong Unu.
Jis netgi nepaisė dešimtmečius vykdytos JAV politikos, pripažindamas, kad Šiaurės Korėja yra „savotiška branduolinė jėga“.
D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas būtų didelis proveržis po ilgų metų diplomatinės aklavietės.
„Didysis“ paradas
D. Trumpo ir Kim Jong Uno 2019 metų susitikimas Hanojuje žlugo, jiems nesutarus dėl sankcijų Pchenjanui sušvelninimo ir to, kokių nuolaidų branduolinėje srityje Šiaurės Korėja galėtų padaryti mainais.
Kim Jong Unas pernai pasirodė kartu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu dideliame kariniame parade Pekine – tai buvo ryškus jo galingų draugų ir aukšto statuso pasaulio politikoje pademonstravimas.
Pchenjanas ypač suartėjo su Maskva pasiuntęs tūkstančius karių padėti Rusijai jos kare prieš Ukrainą.
Dabar didžiulis karinis paradas pažymėjo Šiaurės Korėjos Darbo partijos suvažiavimo pabaigą. Partijos suvažiavimas yra svarbus įvykis šaliai, nustatantis kryptį valstybės pastangoms visose srityse, nuo užsienio politikos iki karo planavimo.
Tik kas penkerius metus rengiamas, kelias dienas trunkantis suvažiavimas suteikia retą galimybę pažvelgti į šalies, kurioje net kasdienės detalės yra gaubiamos paslapties, veikimą.
Pchenjanas pranešė, kad parade po suvažiavimo dalyvavo įvairūs kariniai daliniai, įskaitant karius, kovojusius Ukrainoje, ir tuos, kurie yra dislokuoti prie sienos su Pietų Korėja.
„Mūsų kariuomenė nedelsdama pradės įnirtingą atsakomąjį puolimą prieš bet kokį bet kokios jėgos įvykdytą priešišką karinį veiksmą, pažeidžiantį mūsų šalies suverenitetą“, – parade pareiškė Kim Jong Unas.
