Anksčiau pasaulį šiurpino Kinijos „vilko-kario“ („wolf-warrior“) diplomatija, o dabar vis labiau sukrečia JAV diplomatų pareiškimai, labiausia neramu dėl to, kad jie nukreipti prieš sąjungininkus. „Laukiniai kaubojai“, „MAGA ambasadoriai“ – taip galima vadinti JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovus Europoje.
Apie 2019–2020 m. paplito diplomato apibūdinimas kaip „vilko-kario“, jis taikytas Kinijos atstovams. Termino kilmė – serija kinų filmų, kuriuose Holivudo trilerių pavyzdžiu rodoma, kaip kinai gelbsti pasaulį Afrikoje. Tačiau „vilko-kario“ diplomatija reiškė aštrų, agresyvų ir konfrontacinį Kinijos diplomatų stilių, kuomet viešai negailėta griežtų pareiškimų užsienio valstybėms, net ir toms, kuriose ambasadoriai rezidavo.
Tai kirtosi su nusistovėjusia tradicija, kad užsienio šalyje dirbantys diplomatai bent viešai nesikiša į jos vidaus reikalus, stengiasi nekomentuoti jos vidinių reikalų. D. Trumpui dar kartą tapus JAV prezidentu ir į daugelį ambasadorių postų paskyrus savo politinius šalininkus ir finansinius rėmėjus vis dažniau jie perima minėtos tradicijos laužytojų vaidmenį.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kinijos atstovų agresyvus ir konfrontacinis stilius, nukrypstantis nuo tradicinės diplomatijos, tapo pavyzdžiu ir kitiems.
- D. Trumpui paskyrus politinius šalininkus ir finansinius rėmėjus į ambasadorių postus, šie vis dažniau laužo nusistovėjusias diplomatines tradicijas, kišdamiesi į šalių vidaus reikalus.
- JAV ambasadoriai Prancūzijoje ir Belgijoje sukėlė konfliktų, kišdamiesi į vidaus politiką ir teisinius procesus, o tai sukėlė pasipiktinimą ir diplomatinių ginčų.
- D. Trumpo administracijos ambasadoriai, pasižymintys drastiškais, vienpusiškais ir rizikingais veiksmais, kelia įtampą santykiuose su sąjungininkais, o tai atspindi platesnę JAV užsienio politikos tendenciją.
Naujausias toks diplomatinis skandalas – Prancūzijoje, ten JAV ambasadoriui Charlesui Kushneriui antradienį uždrausta susitikti su Vyriausybės pareigūnais, nes jis ignoravo Užsienio reikalų ministerijos šaukimą atvykti. Konfliktas kilo, kai kraštutiniai kairieji Lione užpuolė ir mirtinai sumušė dešiniųjų pažiūrų 23-ejų Quentiną Deranque. JAV valstybės departamentas įspėjo, kad „auga smurtinis radikalus kairiųjų judėjimas“, kuris kelia grėsmę „visuomenės saugumui“, o JAV ambasada Paryžiuje paskelbė šį komentarą prancūzų kalba ir taip kilo diplomatinis konfliktas. Dėl to ir buvo iškviestas ambasadorius Ch. Kushneris, be kita ko, D. Trumpo žento ir svarbaus derybininko Jaredo Kushnerio tėvas.
„Kai turite garbę atstovauti savo šaliai – Jungtinėms Amerikos Valstijoms – Prancūzijoje kaip ambasadorius, jūs gerbiate pagrindines diplomatijos taisykles ir atsiliepiate, kai jus pakviečia Užsienio reikalų ministerija“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot ir pridūrė: „Prancūzams ir Prancūzijai nepriimtina, kad užsienio šalys ar institucijos kištųsi į mūsų nacionalines diskusijas.“
Skandalai Belgijoje
Kaimyninėje Belgijoje diplomatinė audra, regis, rimsta. Antradienį, po apsilankymo Belgijos Užsienio reikalų ministerijoje Amerikos ambasadorius Billas White`as pažadėjo, kad atsisakys savo grasinimo taikyti kelionių į JAV draudimą belgų valdančiosios „Vooruit“ partijos lyderiui Conneriui Rousseau.
Ne vieną milijoną D. Trumpo rinkiminei kampanijai paaukojęs ir todėl, tikėtina, ambasadoriaus postą gavęs B. White`as visą praėjusią savaitę buvo Belgijos žiniasklaidos dėmesio centre. Visų pirma, ambasadorius apkaltino Belgiją antisemitizmu dėl pradėto tyrimo prieš žydų ortodoksus dėl apipjaustymo. B. White`as turėjo omenyje praėjusių metų gegužę įvykusį atvejį, kai Antverpeno policija atliko kratas trijų mohelių (apipjaustytojų) namuose. Belgijos įstatymai leidžia apipjaustyti berniukus dėl religinių priežasčių ir tai net kompensuoja sveikatos draudimas, bet byla Antverpene pradėta, nes procedūra buvo atlikta be medikų priežiūros.
B. White`as teigė, kad Belgija turėtų keisti savo įstatymus ir yra visiškai natūralu, jog jis gina trijų žydų apipjaustytojų interesus: „Vienas iš geriausių mohelių gimė Amerikoje, o aš esu JAV ambasadorius Belgijoje. Mano pareiga yra ginti religijos laisvę.“
Tai sukėlė pasipiktinimą Belgijoje. „Vooruit“ pirmininkas C. Rousseau pareiškė, kad niekas nėra viršesnis už įstatymą ir JAV ambasadorius neturėtų kištis į Belgijos teisinius procesus: „Mes neturime ko mokytis iš Amerikos apie gerą ir prieinamą sveikatos priežiūrą visiems. Belgija yra konstitucinė valstybė, kuri gina savo piliečius nuo bet kokios formos savavališkumo ar bauginimo. Čia mes leidžiame teismams atlikti savo darbą, ir niekas nėra viršesnis už įstatymą. Net ir Amerikos ambasadorius. Jis neturi teisės kištis į mūsų teisinius procesus. Aš netoleruosiu jo įžeidimų mūsų šaliai ir mūsų Vyriausybei.“
Tai konflikto nenuramino ir net atvirkščiai – dar labiau pakurstė aistras. Ambasadorius B. White`as prisiminė, kad socialistas C. Rousseau kažkada anksčiau palygino D. Trumpo administracijos imigrantų deportacijos taktiką su Adolfo Hitlerio priemonėmis nacių Vokietijoje ir pareiškė, kad šiam Belgijos politikui nuo šiol oficialiai draudžiama atvykti į JAV.
„Nežinau, kas ten vyksta, kad tokios gražios šalies kaip Belgija partijos pirmininkas daro tokį palyginimą. Prezidentas Trumpas nenužudė aštuonių milijonų žydų“, – „The Brussels Times“ teigė Amerikos ambasadorius.
Diplomatinio konflikto nuošalyje neliko ir Belgijos premjeras Bartas De Weveris: „Nemanau, kad ambasadoriaus darbas yra nuolat kištis į nacionalinę politiką.“ Kai kurie Belgijos parlamento nariai paragino B. White`ą paskelbti persona non grata.
Aistras, kaip minėta, apraminti pavyko tik šį antradienį, kai ambasadorius susitiko su Belgijos užsienio reikalų ministru Maxime Prévot ir esą pažadėjo atšaukti draudimą C. Rousseau.
„Manau, kad mūsų šalies interesams yra naudinga išlaikyti atvirą dialogą, kad ir kaip kartais tai būtų varginama“, – po susitikimo su B. White`u ministras teigė Belgijos parlamento nariams, tačiau pridūrė, kad „tai nereiškia, jog viskas yra atleista ar pamiršta, – toli gražu ne“.
Aktyviai, bet gal ne taip dramatiškai Vašingtono interesus propaguoja ir kiti JAV ambasadoriai Briuselyje. JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis ir JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris įtakingiausiame Briuselio burbulo leidinyje „Politico“ publikavo komentarą, kuriame pasmerkė galimus ribojimus JAV gynybos pramonei: „Amerikos gynybos pramonės dalyvavimo Europos viešųjų pirkimų programose ribojimas kelia grėsmę šiai partnerystei ir silpnina mūsų abipusį saugumą.“ Anksčiau praėjusią savaitę A. Puzderis „Bloomberg“ teigė, kad Europos Komisijos rengiamas projektas būtų praėjusiais metais JAV ir ES sudarytos prekybos sutarties sąlygų ir dvasios „tiesioginis pažeidimas“. JAV atstovai kritikuoja gynybos paskolų programos SAFE nuostatas, kurios teikia pirmenybę ES pirkimams.
Nuo Lenkijos iki Danijos
JAV ambasadorių rodeo neapsiriboja tik Belgija ar Prancūzija. Lenkijoje ambasadorius Tomas Rose`as susikivirčijo su kairiųjų pažiūrų parlamento pirmininku Wlodzimierzu Czarzastu, kuris atsisakė paremti D. Trumpo kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti. JAV ambasadorius, kuris yra artimas D. Trumpo sąjungininkas ir palaikytojas, priėmė beprecedentį sprendimą nutraukti diplomatinius ryšius su Lenkijos parlamento vadovu.
Danijoje, kuri ne juokais išsigando D. Trumpo ambicijų perimti Grenlandiją, ambasadorius ir prezidento Respublikonų partijos rėmėjas Kenas Howery sukėlė audrą, pašalinęs vėliavas, skirtas pagerbti žuvusiems NATO kariams Afganistane.
Dar viena Respublikonų donorė, ambasadorė Liuksemburge Stacey Feinberg sugebėjo išprovokuoti pasipiktinimą kunigaikštystėje dar prieš atvykdama, kai pareiškė, kad Liuksemburgas yra „naivus“ Kinijos atžvilgiu ir „švies“ liuksemburgiečius apie Pekino grėsmę.
Pirmosios D. Trumpo kadencijos metu savo nediplomatiniais ar net įžeidžiančiais vokiečius pareiškimais pagarsėjo tuometis JAV ambasadorius Richardas Grenellis, kuris sugebėjo susipriešinti su beveik visais Vokietijoje.
„R. Grenellio pavyzdys, atrodo, tampa modeliu naujajai D. Trumpo ambasadorių kartai“, – rašo Briuselio leidinys „Euractiv“.
Tai nėra nuostabu, prisiminus D. Trumpo ir jo artimiausios aplinkos požiūrį ir užgauliojimus Europai dėl esą nesąžiningumo, ribojamos žodžio laisvės ar nevaldomos imigracijos. Pačią JAV prezidento užsienio politiką dalis ekspertų vadina „kaubojiška diplomatija“ („cowboy diplomacy“) dėl to, kad ji yra drastiška (ultimatumai ir grasinimai), vienpusiška (sprendimai priimami neįtraukus sąjungininkų) ir rizikinga (konfliktai matomi kaip verslo sandoriai, akcentuojamas ne turinys, o greitis).
