Tarsi žiūrėti legendinį filmą „Švilpiko diena“: ar tai būtų sprendimas dėl sankcijų Rusijai, ar dėl paramos Ukrainai – paskutinę akimirką Vengrija ištraukia savo veto kortą. Šį kartą tai dar skaudžiau, nes Budapeštas blokavo 20-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai prieš pat karo ketvirtąsias metines ir grasina užkirsti kelią ES skirti paskolą Ukrainai, nors prie jos net neprisideda.
„Kitos šalys kelia konkrečius klausimus, susijusius su jų įmonių tolesne veikla, o mes turime Vengriją, kuri iš principo tiesiog blokuoja ir karo metinėms, ketvirtosioms karo metinėms Europos Sąjungai neturėti 20-ojo sankcijų paketo (ambicingas jis taip pat nėra), bet iš viso neturėti – yra labai bloga žinia“, – LRT prieš ES užsienio reikalų tarybą pirmadienį Briuselyje teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
Optimizmu prieš Užsienio reikalų tarybą nežibėjo ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas: „Manau, kad šiandien šiuo klausimu pažangos nebus, tačiau mes tikrai dėsime pastangas.“
Dar savaitgalį prorusiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad Budapeštas vetuos sankcijas, kol nebus vėl atidarytas „Družba“ naftotiekis, kuriuo į Vengriją ir Slovakiją keliauja rusiška nafta ir kuris, ukrainiečių teigimu, buvo apgadintas per Rusijos ataką.
„Jis buvo atakuotas, Rusijos pajėgų pažeistas ir šiuo metu remontuojamas, per jį nafta neteka, ji teka kitais būdais. Priminsiu, kad partneriai, Pietų šalys ne kartą siūlė Vengrijai (buvau liudininkas kokių penkių kartų) su detaliomis sąlygomis, kaip tas galėtų būti padaryta. Bet Vengrijai netinka. Nori rusiškos naftos, kas yra pigu, faina, gal skaniau kvepia, negu kita nafta, ir tiek“, – piktinosi K. Budrys.
Tai déjà vu, nes Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas beveik kiekviename Rusijos priemonių etape naudojo tą pačią veto taktiką.
Budapeštas taip pat blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kuri Kyjivui yra gyvybiškai reikalinga ir prie kurios finansavimo Vengrija, kaip ir Slovakija bei Čekija, net neprisideda.
„Mes šitą turgų turime uždaryti. Čia yra visų didelis lūkestis, nes jei norint kiekvieną sprendimą priimti reikės kažkokias morkas dalyti kiekvienam už tai, kad dėl bendrų saugumo interesų pritartų, tai kam tokia Europos Sąjunga reikalinga ir mums?“ – emocingai kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Vengrija per ketverius karo metus ne kartą stabdė ES priemones dėl Ukrainos.
„Tai déjà vu, nes Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas beveik kiekviename Rusijos priemonių etape naudojo tą pačią veto taktiką. Jie socialinėje žiniasklaidoje prieš ES nustatytą terminą kelia didelius grasinimus, o tada tiesioginėse derybose pasiduoda mainais į nedideles nuolaidas, pavyzdžiui, neįpareigojančią deklaraciją dėl energetinio saugumo“, – komentavo Briuselio leidinys EUobserver.com.
Manau, kad šiandien šiuo klausimu pažangos nebus, tačiau mes tikrai dėsime pastangas.
Kaja Kallas
Bet dabar situacija daug rimtesnė ir simboliškai svarbi, nes antradienį minimos ketvirtosios Rusijos agresijos metinės, o Maskva nenustoja atakuoti Ukrainos energetinės infrastruktūros, šią ypač šaltą žiemą vykdydama „holodomorą“. Antradienį buvo suplanuotas Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos vizitas į Kyjivą, pažymint karo metines.
„U. Von der Leyen ir A. Costa tikėjosi atvykti su dovanomis: 20-uoju sankcijų Rusijai paketu, dėl kurio susitartų ES užsienio reikalų ministrai, ir pažadu suteikti ES finansinę pagalbą 90 mlrd. eurų paskolos forma. Tačiau dabar, dėl netikėto posūkio, kuris pradžiugintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, šie du politikai į Ukrainos sostinę gali atvykti tuščiomis rankomis“, – komentavo įtakingiausias Briuselio leidinys Politico.eu.
Aš nesiimsiu spėlioti, kiek vidaus politiniai procesai ir rinkimai Vengrijoje lemia tokius sprendimus, bet jie yra absoliučiai žalingi.
Kęstutis Budrys
„Artimiausiu laikotarpiu žinome, kad reikia ieškoti spaudimo priemonių ir tokiu būdu spausti link kompromisų. Yra ne viena priemonė, ką Europos Sąjunga gali padaryti per finansavimą, per tuos pačius SAFE (gynybos įsigijimų programos – red. past.) pinigus. Yra kitos priemonės ir reikia tai išnaudoti ilgesniu laikotarpiu“, – kalbėjo K. Budrys ir užsiminė apie Vengrijos balsavimo teisių suspendavimą ar net pašalinimą iš ES: „Aš manau, kad mes turėtume spręsti, ar mūsų tikrai reikia 27.“
Tuo metu vengrai nesiruošia nusileisti ir dėl kilusios krizės tradiciškai kaltina Ukrainą. Atsakydamas į LRT klausimą, kodėl taip nekenčia Ukrainos, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto bandė išsisukti: „Mes ne nekenčiame Ukrainos. Problema, kad Ukrainos valstybė nekenčia Vengrijos ir Ukrainos valstybė taiko antivengrišką požiūrį pastaruosius dešimt metų. Ukraina elgiasi labai priešiškai Vengrijos atžvilgiu.“
Diplomatai ir ekspertai vienareikšmiški – V. Orbanas bando priešiškumą Ukrainai ir Briuseliui panaudoti vidaus politikoje. Artėjant balandžio rinkimams ilgametis Vengrijos vyriausybės vadovas bando kurstyti konfrontaciją su Kyjivu ir Briuseliu bei taip išlikti vengrų „gelbėtoju“, t. y. nugalėti sustiprėjusią opoziciją.
„Aš nesiimsiu spėlioti, kiek vidaus politiniai procesai ir rinkimai Vengrijoje lemia tokius sprendimus, bet jie yra absoliučiai žalingi“, – LRT teigė K. Budrys.
Po Užsienio reikalų tarybos K. Kallas patvirtino, kad pesimistinės prognozės išsipildė: „Deja, mes nepasiekėme susitarimo dėl 20-ojo sankcijų paketo. Tai nesėkmė ir žinutė, kurios nenorėjome pasiųsti šiandien. Bet darbas tęsiasi.“
Tiesa, dėl žmogaus teisių pažeidimų ES į sankcijų sąrašus įtraukė 8 Rusijos piliečius. K. Kallas taip pat pareiškė, kad mažina Rusijos misiją prie ES iki 40 žmonių. ES diplomatijos vadovė pridūrė, kad ieško sprendimų kaip šimtams tūkstančių Rusijos karių, dalyvavusių agresijoje, būtų užkirstas kelias patekti į Šengeno erdvę.
