Dilbar jau kelis mėnesius yra laikoma kardomajame kalėjime Rusijos Omsko mieste, kur, moters teigimu, prižiūrėtojai ją mušė, kratė elektrošoku ir grasino.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Teismo laukusiai narkotinių medžiagų kontrabanda kaltinamai 18-metei migrantei iš Centrinės Azijos buvo pasiūlyta pasirinkti: iki 15 metų kalėti arba prisijungti prie Rusijos kariuomenės, dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje ir atgauti laisvę.
Dilbar atvejis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija verbuoja Centrinės Azijos moteris ir siunčia į jau netrukus penktus metus skaičiuoti pradėsiantį karą Ukrainoje. Rusijoje gyvena milijonai migrantų iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Centrinėje Azijoje.
Manoma, kad tūkstančiai vyrų iš Centrinės Azijos prisijungė prie Ukrainoje kovojančių Rusijos pajėgų. Kai kurie susiviliojo pelningu pasiūlymu, kiti, daugiausia nuteistieji ir sulaikytieji, buvo priversti stoti į Rusijos kariuomenę. Prie kariuomenės prisijungė ir nežinomas skaičius moterų iš Centrinės Azijos.
„Atleisk man, mama“
Kirgizijos pilietė Dilbar, kurios vardas buvo pakeistas siekiant apsaugoti moters tapatybę, netrukus gali tapti viena jų.
„Atleisk man, mama, – motinai skirtame laiške neseniai rašė Dilbar. – Jei man skirs ilgesnę bausmę, eisiu į karą. Ten man mokės, o po metų būsiu laisva.“
Dilbar buvo sulaikyta spalio mėnesį, praėjus metams po to, kai persikėlė į Rusiją iš Kirgizijos Ošo miesto. Vaikštančią su draugais Omske ją sulaikė policijos pareigūnai, apkaltinę disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurių ji neigia turėjusi. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad migrantai iš Centrinės Azijos, įskaitant moteris, dažnai suimami, suklastojus kaltinimus neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
Dilbar buvo pasakyta, kad ji gali dirbti virėja Rusijos kariuomenėje Ukrainoje ir už metus darbo gauti 2 milijonus rublių (apie 26 000 JAV dolerių) – tai didelė suma daugeliui Rusijos gyventojų, pasakojo sulaikytosios sesuo, dėl saugumo paprašiusi neskelbti jos vardo.
Anot sesers, kalėjimo pareigūnai žadėjo, kad pasibaigus metų sutarčiai, Dilbar bus paleista į laisvę.
Dilbar sesuo atvyko iš Kirgizijos į Omską, kad galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose. Ji teigė prašiusi sesers nepriimti siūlymo stoti į Rusijos kariuomenę.
„Dažnai girdime, kad į Ukrainą išvykę žmonės negrįžta gyvi“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Kirgizijos tarnybai sakė Dilbar sesuo.
Moteris pasakojo, kad jų tėvas, taip pat buvęs darbo migrantu Rusijoje, 2023 m. išvyko į karą ir šiuo metu yra laikomas dingusiu be žinios.
Verbuojami nuteistieji, sulaikytieji
Mainais už bausmių sušvelninimą Rusija į karą Ukrainoje įtraukė dešimtis tūkstančių kalinių. Tokiu būdu siekiama sustiprinti didelių nuostolių patiriančios kariuomenės gretas ir išvengti naujos mobilizacijos.
Rusijos gynybos ministerija ir privati karinė bendrovė „Wagner“ ieško galimų rekrūtų kalėjimuose. Manoma, kad tarp jų užverbuotų kalinių – tiek Rusijos piliečių, tiek užsieniečių – yra šimtai moterų.
Kai kurios moterys kalinės buvo siunčiamos į mūšius, o kitos dirba virėjomis, valytojomis, slaugytojomis ir paramedikėmis.
Rusijos valdžios institucijos bandė verbuoti ir kirgizę Gulbarčin, atliekančią 12 metų laisvės atėmimo bausmę netoli Maskvos esančiame Vladimiro mieste.
Gulbarčin, kurios vardas buvo pakeistas siekiant apsaugoti jos tapatybę, savo šeimai 2023 m. pabaigoje rašytame laiške teigė, kad kalėjimo pareigūnai sudarė kalinių, galinčių papildyti kariuomenės gretas, sąrašą.
„Į sąrašą buvo įtraukti visi, atliekantys ilgas laisvės atėmimo bausmes“, – rašė Gulbarčin ir pridūrė, kad ji atsisakė pasirašyti sutartį su kariuomene.
Uzbekijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Ezgulik“ teigė sulaukusi laiškų iš dešimčių įkalintų uzbekių giminaičių, kurie kaltina kalėjimų administraciją bandymu jas verbuoti dalyvauti kare Ukrainoje.
Tarp jų buvo ir Umida, kurios sesuo kali Rusijoje. Ji sakė, kad sesuo laiškuose aprašo, kokių priemonių imasi kalėjimo administracija, siekdama priversti moteris stoti į kariuomenę.
„Jos 10 dienų laikomos be maisto, siekiant palaužti valią ir įtikinti eiti į karą, – RFE / RL pasakojo Umida, nurodžiusi tik savo vardą. – Kelios merginos, siekdamos išvengti paėmimo į kariuomenę, nusižudė.“
„Kovos fronte“
Rusijos valdžios institucijos neigia verbuojančios moteris dalyvauti mūšiuose ir aiškina, kad jų tarnyba yra visiškai savanoriška. Rusijos pareigūnai teigia, kad Rusijos ginkluotosiose pajėgose tarnauja daugiau nei 37 500 moterų, o dar apie 270 000 eina civilines pareigas kariuomenėje.
Rusijos gynybos ministerija nepateikė duomenų apie tai, kiek moterų, ypač užsienio piliečių, buvo išsiųsta į frontą.
Kirgizų teisininkas Mirlanas Toktobekovas RFE / RL sakė, kad dauguma Rusijos verbuojamų Centrinės Azijos moterų dirba pagalbinį darbą, nors kai kurios iš jų galiausiai atsiduria kovinėse užduotyse.
„Moterys gali būti įdarbinamos virėjomis, slaugytojomis, gydytojomis ar panašiai, – sakė jis. – Yra moterų, dirbančių karinę techniką remontuojančiose brigadose. Yra ir tokių, kurios kovoja fronte. Jų gerokai mažiau nei vyrų, bet yra.“
Garsi Rusijos kalinių teisių gynėja Olga Romanova sakė, kad verbuotojai neretai apgaudinėja moteris kalines.
„Moterų kalėjimuose nėra interneto, – RFE / RL sakė O. Romanova. – Jos žino tik tai, kas rodoma per televiziją. Jos mano, kad dirbs slaugytojomis. Nesupranta, kur jas iš tikrųjų veža.“
Centrinės Azijos šalių vyriausybės ne kartą įspėjo savo piliečius nedalyvauti kariniuose konfliktuose užsienyje, nes tai yra nusikaltimas, už kurį gresia ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iki šiol teismuose nagrinėtos vos kelios tokios bylos.
