Suomijai praėjusį mėnesį pasitraukus iš Otavos konvencijos, šalies kariuomenės savanoriai jau mokosi naudoti šio susitarimo draustas priešpėstines minas. Sprendimą trauktis Helsinkis, kaip ir Baltijos šalys bei Lenkija, argumentavo Rusijos keliama grėsme. Visgi toks sprendimas kritikuotas, pabrėžiant priešpėstinių minų pavojų civiliams. Likusios po konfliktų, jos užteršia laukus, o nežinodami ir ant jų užlipę gyventojai neretai žūsta ar lieka sužaloti. Tačiau Suomija ramina – prireikus naudoti priešpėstines minas, jų dėjimas būtų dokumentuojamas, o informacija skelbiama specialioje programėlėje.
Brisdamas per pusnis, jaunas suomių šauktinis tarp dviejų pušų atsargiai tempia ploną mėlyną vielą. Kitas jos galas – už maždaug dvidešimties metrų, pritvirtintas prie paslėptos minos.
„Šiuo metu mokėme praktiškai pirmuosius šauktinius po to, kai pasitraukėme iš Otavos sutarties. Mokome naudoti priešpėstines minas“, – sako leitenantas, mokantis šauktinius, Joonas Ratto.
Suomija prie Otavos konvencijos, draudžiančios gaminti ir naudoti tokias minas, prisijungė dar 2012-aisiais.
Bet Rusijos pradėta plataus masto agresija Ukrainoje, privertė daug ką permąstyti. Atmetusi dešimtmečius trukusią neprisijungimo politiką, Suomija įstojo į NATO, o nuo šių metų sausio 10 d. nebėra saistoma ir Otavos sutarties – kaip ir Lenkija, Lietuva bei kitos Baltijos šalys.
„Ukrainos karas mums parodė, kad minos, nors ir sena, bet vis dar veiksminga priemonė, atliekanti svarbų vaidmenį mūšio lauke“, – teigia Suomijos kariuomenės inžinierius, inspektorius Riku Mikkonenas.
Visgi dėl beveik 15 metų galiojusio draudimo Suomija priešpėstinių minų šiuo metu neturi.
Didžioji dalis pasaulio valstybių – 162 – vis dar priklauso Otavos konvencijai, todėl šių minų paklausa ir pasiūla labai nedidelė.
Suomija rengiasi jas gaminti pati, o kariuomenė tikisi, kad gynybos pramonė tą pradės daryti per dvejus metus. Helsinkis teigia, kad gamindami patys, užtikrins, kad karo atveju būtų aprūpinti. Bet kol priešpėstinių minų nėra – šauktiniai mokosi su kitokiomis.
„Pirmojoje mokymų fazėje naudojame įrenginį, kuris yra tarsi kryptinis fragmentuojantis užtaisas. Jis nuolaužas išmėto maždaug 50 metrų atstumu. Tai vadinamosios kryptinės priešpėstinės minos. Jas naudojame, kol gausime naująsias“, – tikina Suomijos kariuomenės inžinierius, inspektorius.
Šie šauktiniai mokymams dislokuoti Kainu brigadoje. Ji atsakinga už beveik pusės Suomijos ir Rusijos sienos gynybą. Tai 700 kilometrų atkarpa.
Kasmet čia apmokoma apie pusę tūkstančio aktyvių karių, pustrečio tūkstančio šauktinių ir penki tūkstančiai rezervininkų.
Tačiau planų priešpėstines minas naudoti būtent rytiniame pasienyje – kol kas nėra. Tokį sprendimą turės priimti vyriausybė, kilus krizei.
Visgi kariuomenė tikisi, kad prireikus sprendimai duoti leidimą nebus vilkinami.
Priešpėstinės minos dažnai kritikuojamos dėl didelio pavojaus civilių saugumui. Suomijos kariuomenė žada – jei jas teks naudoti, bus kuriami išsamūs minų laukų planai. Pirmiausiai popieriuje, o vėliau tai bus perkeliama ir į šiuo metu kuriamą išmaniųjų telefonų programėlę.
