„Jokių ženklų, kad būtų peržiūrimos pajėgos, kurios yra NATO pafrontėje, negavau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė šiuo metu JAV viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Susitikimų metu jis pažymėjo aptaręs ir sankcijų Rusijai klausimą. „Aš tikrai raginau judėti į priekį ir kartu spausti Europos Sąjungą judėti į priekį“, – teigė ministras.
Vašingtonas sukvietė daugiau nei pusšimčio valstybių delegacijas aptarti galimos partnerystės užtikrinant saugias ir autoritariniams režimams atsparias kritinių mineralų grandines. Šiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys.
– Ministre, būtinai aptarsime ir įsipareigojimus bei naudą, kurią Lietuva gautų dalyvaudama Jungtinių Valstijų inicijuojamoje partnerystėje, bet norėčiau pradėti nuo problemos, kuri bręsta arčiau namų. Briuselyje mūsų atstovai jau sulaukia klausimų, kas darosi Lietuvoje su ta dviprasmiška pozicija dėl Baltarusijos, nes vieni prašo griežtinti sankcijas, kiti kalba apie dialogą viceministrų lygiu, atkreipiamas dėmesys ir į Cichanouskajos išvarymą. Suformuluokite, prašau, kokia yra tiksli ir oficiali Lietuvos pozicija šiuo klausimu?
– Dėl Baltarusijai taikomų sankcijų (...) Lietuvos pozicija yra aiški ir nekintanti. Ir, man atrodo, su šia pozicija esame viena griežčiausių valstybių Europos Sąjungoje. Sakome, kad jos privalo būti pratęstos. Artėja terminas, vasario mėnesio pabaiga, turime priimti sprendimą dėl jų pratęsimo. Lietuva sako, kad jos privalo būti pratęstos.
Priežastis tam yra labai aiški. Dėl to, kad visi kriterijai, dėl kurių buvo įvestos sankcijos: dėl žmogaus teisių pažeidimo 2020 metais, 2021 metais, dėl padėjimo Rusijai vykdyti agresiją prieš Ukrainą, dėl ukrainiečių vaikų grobimo ir indoktrinavimo, dėl visos aibės priežasčių – niekas nepasikeitė ir jos turi būti ir toliau tęsiamos. Ir aš esu įsitikinęs, kad toks sprendimas ir bus priimtas.
Tos diskusijos, kurios, matau, vyksta Lietuvoje, vyksta hipotetinių sąlygų kontekste. Kas būtų, jeigu Europos Sąjungos sankcijų nebūtų? Tai tada scenarijus būtų B, C ir D. Kalbėtumėmės regione, žiūrėtume, kokios pozicijos laikosi kitos valstybės – Lenkija ir Latvija pirmiausia. Galbūt kažkokių naujų iniciatyvų imtumėmės ir panašiai. Tačiau aš dabar tam nematau pagrindo, nes dirbame su pagrindiniu scenarijumi ir mūsų pastangos yra nukreiptos būtent į tai, kad vasario mėnesį turėtume sprendimą dėl sankcijų pratęsimo.
Dėl kitų klausimų – aš nesutinku su jūsų vertinimu, kaip įvardinote, kad Sviatlana Cichanouskaja buvo išvaryta iš Vilniaus. Tai yra netiesa. Jos biuras veikia su ta pačia akreditacija, kaip ir buvo. Ir saugumu, kurį mes suteikiame tiek Baltarusijos opozicijai, tiek visom kitom opozicinėm jėgom, kurioms kyla grėsmė dėl priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų ar kitų subjektų, rūpinamės maksimaliai. Ir aš dar kartą pabrėšiu, kad kiekvieną tokį pasvarstymą, kad mums neberūpi saugumas, aš, kaip buvęs pareigūnas, priimu kaip asmeninį įžeidimą. Tai yra netiesa, tai yra nepagarba mūsų tarnyboms ir mūsų dedamoms pastangoms, ką mes šiuo metu darome.
– Jūs susitikote su Donaldo Trumpo pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Cole`u, kuris gruodį sutarė, kad Lukašenka paleistų per šimtą politinių kalinių mainais į švelnesnes Amerikos sankcijas. Ar sulaukėte signalų, kad panašus susitarimas galimas ir šiemet? Nes politinių kalinių Baltarusijoje per tūkstantį, sankcijas dar Jungtinėms Valstijoms irgi yra kur švelnint.
– Taip, JAV nusiteikusios tęsti tolimesnį pokalbį su Baltarusija, siekdamos visų politinių kalinių paleidimo. Statistiką visi žinome: paleidžia dalį, dar tiek pat sukiša atgal į kalėjimus, elgiasi su jais žiauriai.
Lukašenka mano, kad vienas iš geriausių išteklių, kuriuo gali prekiauti, yra žmonės ir jų likimai. Tai yra baisu savaime. Ir apie tai kalbėjomės tiek su specialiuoju pasiuntiniu, tiek su kitais administracijos pareigūnais, kaip mes vertiname situaciją. Mūsų pagrindinė žinia, kad santykiai su Baltarusija neturi suteikti papildomų galių Lukašenkai daryti spaudimą hibridinėmis atakomis ir kitomis formomis sąjungininkams regione.
Tai dabar tai, ką mes matome. Ir tas pažadas, kuris buvo duotas, kurį parsivežė specialusis pasiuntinys iš Minsko paskutinį kartą tenai lankęsis, privalo būti įvykdytas. Nes kitu atveju tai yra didžiulės nepagarbos JAV demonstravimas. Ir tas negali būti toleruojama. Tai aš tikiuosi, kad tie pažadai bus ir įgyvendinti. Ir žinau, kad Amerikos administracija su tuo dirba.
– O kaip jūs pats vertinate, kai išlaisvinti politiniai kaliniai ima kartoti režimui palankią retoriką: kritikuoja Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, kviečia pradėti dialogą, ragina Lietuvos politikus atkurti susisiekimą? Ir mūsų politikai juos priima gan aukštu premjerės lygiu ir vadina tarsi opozicija režimui, nors tokie žmonės dažnai net negali atsakyti, kieno yra Krymas. Koks turėtų būti santykis su tokiais politiniais kaliniais?
– Visų pirma, Baltarusijos opozicija pati turėtų apsispręsti dėl savo politinės darbotvarkės ir tą sakėme ne kartą. Tai yra dalis klausimų, kuriuos jie visiškai pagrįstai akcentuoja, kur mes glaudžiai bendradarbiaujam, tai žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje. Dėl politinės savo darbotvarkės, kaip jie mato tolimesnį savo darbą, santykį su režimu, galų gale, santykį su Baltarusijos piliečiais – esmė tai, kiek jie turi paramos, atspirties ir pačioje Baltarusijoje – jie patys turi apsispręsti.
Niekada Lietuva jiems tos darbotvarkės nenustatė, nei viena kita valstybė, nepaisant to, ką galėtų Baltarusijos KGB įsivaizduoti. Tai aš manau, kad yra tinkamas metas jiems visiems susėsti ir susidėlioti tezes. Nes tikrai negerai, kai iš skirtingų opozicijos atstovų sklinda skirtingos žinutės, ką norima daryti. Tai dėmesys ir taip yra labai nedidelis Baltarusijai, mes stengiamės jį padidinti tarptautinėje erdvėje. Jeigu jie vieningai kalbėtų, tikrai mums padėtų.
– Gal per susitikimus su JAV administracijos pareigūnais jums pavyko išsiaiškinti dėl pajėgų peržiūrėjimo Europoje? Tą padaryti Vašingtonas žadėjo dar pernai, tačiau iki šiol to sprendimo nėra. Su kuo jūs tai sietumėte? Ar tai gali tapti, pavyzdžiui, derybų dėl taikos Ukrainoje klausimu?
– Taip, žinoma, ir toliau vyksta planavimas JAV strateginiu lygmeniu. Turėjom Nacionalinio saugumo strategiją, dabar turime išleistą Nacionalinę gynybos strategiją. Įgyvendinantys sprendimai ateis paskui.
Jokių ženklų, kad būtų peržiūrimos pajėgos, kurios yra NATO pafrontėje, negavau. Atvirkščiai – išgirdau ne kartą įvertinimą to, ką daro Lietuva kaip priimanti valstybė. Kaip žinia, mes padidinome praeitais metais paketą, atidarėme naujas kareivines. Bet yra ir daug kitų priežasčių, kodėl Lietuva turėtų būti ir yra pagrįstai laikoma išskirtiniu sąjungininku NATO, atsižvelgiant į tai, ką darome ne tik gynybos, energetikos ir kitose srityse. Taip kad jeigu ir bus kokių sprendimų, aš esu optimistas dėl to, kas yra susiję su mumis. O tai, kad JAV adaptuojasi prie šios dabartinės situacijos ir turėtų numatyti, kaip atrodys būsima Europos saugumo struktūra, manau, yra visiškai natūralu. Tačiau neturime jokio pagrindo paišyti kokius nors dabar juodesnius scenarijus dėl to, kas yra susiję su NATO pajėgomis.
– Jūs susitikote ir su demokratu senatoriumi Richardu Blumenthaliu, kuris kartu su respublikonu Lindsey Grahamu spaudžia dėl sankcijų Rusijai. Kokia čia yra stadija?
– Atsakant į daugelio susitikimų čia, Vašingtone, klausimą, kaip padaryti, kad būtų pasiekta taika, kokius dar mums čia veiksmus ar, sakykime, diplomatinius ėjimus pritaikyti, Lietuvos atsakymas yra vienas – sankcijos. Tokį puikų įrankį paruošėt: tiek tiesiogines sankcijas, tiek antrines sankcijas, t. y. sankcijas toms valstybėms, kurios vis dar prekiauja su Rusija.
Mes matėme, kaip tai destabilizuoja patį politinį sprendimų priėmimą Rusijoj. Jie turi į tai atsižvelgti. Padarykime dar tą žingsnį. Ne Ukrainą reikia spaust. Ukrainiečiai ir taip padarė maksimaliai viską, yra atviri, eina ir dabar Abu Dabyje derasi. Prispauskime Putiną. Nes jis siekia per šią žiemą padaryti dar kokį nors papildomą lūžį. Vykdydamas karo nusikaltimus, atakuodamas civilę infrastruktūrą, išjunginėdamas šildymą, elektrą, bando parodyt visam pasauliui, kad ukrainiečiai yra bejėgiai ir kad jis čia gali ką nori nuspręsti. Mes turime tai perlaužti.
Ir būtent senatorių Grehemo ir Blumenthalio pateiktas paketas ir atsako į tai. Jisai duoda visus įrankius. Tai aš tikrai raginau judėti į priekį ir kartu spausti Europos Sąjungą judėti į priekį. Nes paradoksalu, nepaisant visų pakritikavimų ir nusivylimų JAV, jos daro daugiau, negu kad daro Europos Sąjunga su sankcijomis Rusijai. Tai aš tikiuosi, kad ir dvidešimtas paketas ketvirtosioms karo metinėms bus ambicingas pagaliau, o ne vėl tiktai patrypčiojimas.
– Kalbant apie partnerystę dėl kritinių mineralų, kokius konkrečius politinius ar ekonominius įsipareigojimus Lietuva prisiimtų joje dalyvaudama ir kokią naudą iš to gautų?
– Amerika juda labai greitai šia tema. Ir pagal tai, kiek dalyvavo administracijos pareigūnų iš JAV: viceprezidentas, keturi sekretoriai, atsakingi už užsienio politiką, iždą, prekybą, energetiką, rodo, kiek tai yra jiems svarbu ir kaip greitai jie nori judėti. Tai dar vieną kartą žinia Europos Sąjungai: jūs negalite būti su savo biurokratinėm procedūrom lėti, nes niekas jūsų nelauks. JAV nori suformuoti bloką šalių, kurios yra patikimos, kurios dirbtų su retųjų mineralų gavyba, perdirbimu, transportavimu, antriniu perdirbimu ir taip pat tų pirminių produktų apsauga. Ir saugotųsi, visų pirma, nuo Kinijos nesąžiningos politikos.
Praeitų metų spalio mėnesio sprendimas riboti eksportą sukėlė šoką. Mūsų įmonės, kurios dirba automobilių pramonės tiekimo grandinėje, tos, kurios veikia Lietuvoje, patyrė tiesioginių tų Kinijos sprendimų pasekmių. Dėl to Lietuva suinteresuota apsisaugoti nuo tokių scenarijų ateityje. Kaip tai padaryti? Numatyti apsaugą investicijoms, duoti verslui garantijas, kad kainos nekris žemiau tam tikrų ribų, numatyti tam tikrą standartą, kas yra patikimas, kas yra nepatikimas tiekėjas.
JAV rodo lyderystę ir paneigė sklandančius įsitikinimus, kad JAV atsitraukia ir veikia tiktai vienašališkai. Štai jum pavyzdys, kur veikia daugiašališkai. Ir tai yra pozityvi darbotvarkė. Lietuva čia privalo dalyvauti per reguliavimą ir per investicijų skatinimą, ką mes Lietuvoje galim perdirbti. Neturime mes daug iškasenų, natūralu. Tačiau mes tikrai esame labai greiti ekonominio saugumo srityje ir čia Amerika irgi mato mus kaip gerą partnerį.
– Labai trumpai – kadangi nuo Briuselio pradėjom, Briuseliu norėčiau pabaigti, tik jau iš Vilniaus pusės. Kaip vertinate dalies valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų parengtą rezoliuciją, kuria Europos Parlamentas yra kaltinamas kišimusi į Lietuvos vidaus reikalus, nes leido sau priminti, kad Bendrijos teisė galioja visoms šalims, taip pat ir Lietuvai?
– Aš tai vertinu kaip politinį procesą ir tam tikros žalos, kuri buvo padaryta taip pat ir klaidingais teiginiais, kurie buvo įdėti į prieš tai buvusią rezoliuciją, pasekmę. Mes tam tikrus klausimus turime spręstis namuose ir tikrai nemanyti, kad gali būti arbitražas išorėje, o ypač Europos Parlamente. Tai aš būčiau tikrai linkęs visus klausimus išsispręsti ir neužbėgti su juodais scenarijais labai toli, kalbant apie demokratijos kolapsą Lietuvoje, apie spaudos laisvės suvaržymus ir panašius dalykus. Viso to nėra, atsvaros Lietuvoje veikia, tai dėl to mes turėtume subalansuotą vaizdą ir žinutę ir kitiems skleisti.
