Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos parengė Ukrainos „klestėjimo planą“, kurio tikslas – suteikti Kyjivui finansinių ir saugumo garantijų, kad pasibaigus karui su Rusija situacija Ukrainoje galėtų stabilizuotis.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
18 puslapių dokumente, su kuriuo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) žurnalistai turėjo galimybę susipažinti, teigiama, kad iki 2040 m. Ukrainai galėtų būti skirta 800 mlrd. JAV dolerių, tačiau artimiausias tikslas yra patenkinti maždaug 500 mlrd. JAV dolerių poreikį, susijusį su ateinančiam dešimtmečiui numatyta rekonstrukcija.
ES, Jungtinės Valstijos ir tarptautinės finansų institucijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, dalyvautų pradiniame etape, skirdamos 317 mlrd. JAV dolerių rekonstrukcijai, 57 mlrd. – privačiam būstui ir apie 126 mlrd. – viešųjų ir privačių pastatų statybai.
Dėl kompensacijų aukoms būtų sprendžiama atskirai, pasitelkiant mechanizmą, orientuotą į Vakarų šalyse įšaldytą Rusijos turtą.
Praėjusią savaitę svarstant šį planą neoficialiame Europos Vadovų Tarybos narių susitikime, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad jame „analizuojama, kaip galime padidinti Ukrainos gerovę, kai bus pasiektos paliaubos“.
„Kalbame apie vieną dokumentą, atspindintį ukrainiečių, amerikiečių ir europiečių bendrą viziją dėl Ukrainos ateities po karo“, – pažymėjo ji.
800 mlrd. dolerių suma kyla iš karo nuniokotos šalies „ambicijų nustatyti tolesnes investavimo galimybes, kurios leistų jos ekonomikai augti ir klestėti, padvigubinti BVP, padidinti našumą ir žymiai pagerinti ukrainiečių gyvenimo kokybę“, – teigiama dokumente.
Ukrainai taikomos sąlygos ir nuostatos
Plano įgyvendinimas daugiausia priklauso nuo to, ar karas greitai baigsis. Tačiau yra ir kitų sąlygų.
Pabrėžiama, kad būtina sparčiai siekti narystės ES. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2004 ir 2007 m. prie klubo prisijungusių Centrinės ir Rytų Europos šalių BVP nuo to laiko beveik patrigubėjo ir kad šis triukas gali būti pakartotas Kyjivo atveju.
Nors Ukraina tikisi įstoti į ES iki šio dešimtmečio pabaigos, Vengrija beveik dvejus metus blokavo derybų pradžią dėl, Budapešto manymu, Ukrainoje vykdomos diskriminacijos vengrų kalba kalbančios mažumos atžvilgiu – šio ginčo įkarštyje Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas netgi pareiškė, kad „per šimtą metų“ nė vienas Vengrijos parlamentas nebus pasirengęs pritarti Ukrainos narystei ES.
Tačiau tai nėra vienintelė dokumente nurodyta sąlyga. „Labai svarbus žingsnis yra Ukrainos prieigos prie valstybės skolos rinkų atkūrimas“, – teigiama dokumente ir priduriama, kad tai reikštų „bankams suteiktą galimybę vėl sutelkti dėmesį į paskolų teikimą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir taip skatinti darbo vietų kūrimą ir bendrą ekonomiką“.
Jame taip pat minimas poreikis šaliai „atkurti savo reputaciją pasaulinėje investuotojų bendruomenėje“, o tai apima skaitmeninės infrastruktūros plėtrą ir teismų nepriklausomybės bei nuosavybės teisių stiprinimą šalyje.
Bet iš kur bus paimta 800 milijardų dolerių?
Yra keletas konkrečių piniginių įsipareigojimų. Europos Komisija pasiūlė skirti 116 mlrd. JAV dolerių Ukrainai kitame daugiamečiame ES biudžete, kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti 2028 m. ir tęstis iki 2034 m. Tačiau per ateinančius 18 mėnesių vyksiančias derybas visos ES valstybės narės turi susitarti dėl šio klausimo, ir nėra aišku, ar ši suma išliks nepakitusi, turint omenyje daugelio ES sostinių siekį apskritai sumažinti ES biudžeto išlaidas.
Kol kas nėra duomenų apie numatomą Vašingtono įnašą. Dokumente tik pažymima, kad „Jungtinės Valstijos stengsis pritraukti didelį papildomą kapitalą (viešąjį ir privatųjį, dotacijas, nuosavybę ir skolą), kuris bus skaidriai ir veiksmingai investuojamas Ukrainoje“.
Dokumento autoriai taip pat teigia, kad 2,1 milijono migrantų sugrįžimas per pirmuosius dvejus metus po karo lemtų 5 procentų produktyvumo šuolį ir potencialų BVP vienam gyventojui augimą.
Dokumente taip pat pažymima, kad papildomas viešasis kapitalas turėtų būti gaunamas iš „tarptautinių finansų institucijų teikiamų lengvatinių paskolų, kitų dotacijų ir labdaros organizacijų“, o Ukraina „gali svarstyti mineralinių išteklių teisių pardavimą, kuris, kaip numato JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondas, galėtų tapti dar vienu būdu pritraukti privatų kapitalą į Ukrainą“.
Investicija į Ukrainos ateitį
Tačiau dabartinėje plano versijoje nėra pateikiami konkretūs skaičiai. Priedėlyje teigiama, kad, nors Ukrainos „mineralų sektorius siūlo dideles investavimo galimybes, yra tam tikrų iššūkių, įskaitant ilgesnius ličio projektų įgyvendinimo terminus, būtinybę suderinti su pasauliniais standartais ir reikalavimą atnaujinti technologinius bei geologinius duomenis, kad būtų galima remti naujas iniciatyvas“.
Be šalies mineralų sektoriaus, Briuselis ir Vašingtonas domisi ir kitomis investavimo sritimis. Viena iš jų – daugiau nei 3000 valstybinių įmonių, kurios galėtų būti privatizuotos. Straipsnyje pažymima, kad toks žingsnis yra „būtinas, siekiant atverti pagrindinius ekonomikos sektorius privačioms investicijoms, pašalinti neefektyvumą ir sudaryti sąlygas inovacijoms bei investicijoms“.
Taip pat minima daugiau nei 25 000 kilometrų kelių rekonstrukcija ir Odesos srities pietvakariuose esančio Čornomorskės uosto modernizavimas.
Energetikos sektoriuje galėtų būti pastatyti šeši nauji branduoliniai reaktoriai Chmelnyckyje ir Rivnėje. Tekste taip pat užsimenama, kad „Jungtinės Valstijos ir galbūt šios šalies bendrovės sieks bendradarbiauti su Ukraina, bendrai investuodamos į Ukrainos dujų infrastruktūros, įskaitant dujotiekius ir saugyklas, atkūrimą, plėtrą, modernizavimą ir eksploatavimą“.
