„Žinoma, norėčiau, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi, bet... man atrodo, kad tai dar kurį laiką tęsis“, – pernai gegužę „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė tik vardu Petro prisistatęs Ukrainos karys, kovojantis priešakinėse pozicijose.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
„Paliaubų nebus... Visi požymiai rodo, kad karas tęsis“, – jam antrino tame pačiame dalinyje tarnaujantis Oleksandras ir pridūrė, kad Rusija, panašu, yra pasiryžusi užimti bent jau tą Ukrainos Donecko srities dalį, kurią šiandien vis dar kontroliuoja Kyjivas.
Praėjus aštuoniems mėnesiams vis dar nesutarta, ar nutraukti ugnį, o apie ilgalaikę taiką net nekalbama. Vyksta nuožmios kovos, bet Rusija nesugebėjo užimti visos Donecko srities (o tai vienas pagrindinių tikslų). Analitikai teigia, kad didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų 2026 m. greičiausiai nesibaigs.
„Nėra jokių sąlygų galutiniam konflikto sprendimui“, – RFE / RL sakė Londono Karaliaus koledžo karo studijų katedros vyresnioji lektorė Ruth Deyermond. – Panašu, kad nei Ukraina, nei Rusija nėra pajėgios pasiekti galutinę pergalę mūšio lauke. Nors abi šalys patiria didelį spaudimą, nė viena iš jų greičiausiai nežlugs.“
2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, tikėdamasis, kad Ukraina bus greitai pavergta. Praėjus beveik ketveriems metams Rusijos pajėgos kontroliuoja mažiau Ukrainos teritorijos nei pirmosiomis invazijos savaitėmis.
Pėsčiomis, motociklais, o kai purvas įklampina transporto priemones – net ir raiti, jie lėtai stumiasi į priekį, patiria didelių gyvosios jėgos nuostolių, tačiau Kyjivas vis dar kontroliuoja didelę dalį Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių – trijų iš penkių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva be pagrindo laiko priklausančiais Rusijai.
Remiantis Vakarų žvalgybos duomenimis, abiejose pusėse žuvo arba sužeista daugiau nei 1,5 milijono karių. Nepertraukiamos Rusijos oro atakos visoje Ukrainoje pražudė arba sužeidė dešimtis tūkstančių civilių ir sunaikino šalies energetikos infrastruktūrą.
Pagrindinė kliūtis taikai 2026-aisiais yra Rusija, kuri, pasak R. Deyermond, „atrodo nesuinteresuota nutraukti kovų, nekalbant apie karą“.
Pernai sausį antrąją kadenciją pradėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas į prioritetinę darbotvarkę buvo įtraukęs derybas dėl karo pabaigos. Pastaruosius kelis mėnesius vykusios intensyvios diplomatinės derybos priartino Ukrainą, jos rėmėjus Europoje ir Jungtines Valstijas prie susitarimo dėl taikos plano.
Sunkūs pokalbiai
Tačiau galimybes pasiekti sėkmę temdo abejonės, ar Rusija padarys kokių nors nuolaidų, pavyzdžiui, dėl teritorijos – ypač Donbase, bet ir kitur, – ir dėl savo pozicijos saugumo garantijų Kyjivui klausimu, ypač kai kalbama apie Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje perspektyvą. Dar vienas keblus klausimas – nesutarimai dėl Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės.
Artimiausiomis savaitėmis padėtis turėtų tapti aiškesnė, „nes taikos derybos artėja prie pabaigos. Atrodo, kad JAV, Ukraina ir Europa gali rasti bendrą kalbą, bet Rusija nėra linkusi daryti nuolaidų, – RFE / RL sakė karo ekspertas Markas Cancianas, dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre. – Rusų deklaruojami tikslai visiškai nepriimtini kitoms šalims. Jų nenoras taikytis kyla iš įsitikinimo, kad jie laimi.“
Kai Rusija apkaltino Ukrainą surengus didelio masto dronų ataką prieš vieną iš V. Putino rezidencijų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tiesiogiai pareiškė, kad Maskva „sugriežtins savo derybinę poziciją“. Kyjivas pranešimus apie išpuolį paneigė, o D. Trumpas, iš pradžių pareiškęs, kad tiki apie tai telefonu jam papasakojusiu V. Putinu, vėliau pakartojo Centrinės žvalgybos agentūros išvadą, kad nei į Rusijos prezidentą, nei į jo rezidenciją taikytasi nebuvo.
Gruodžio 19 d. vykusioje spaudos konferencijoje, naujamečiame kreipimesi ir pasisakyme stačiatikių Kalėdų proga V. Putinas leido suprasti, kad Rusija siekia pergalės, o ne taikos. Gruodžio 31 d. ir sausio 7 d. kalbose jis gyrė Rusijos karius, sakė, kad jie vykdo „šventą misiją“, panašią į Jėzaus Kristaus. Apie taiką jis net neužsiminė.
„Pagrindinė V. Putino pozicija išlieka nepakitusi – tęsti karą remiantis operacijomis vietoje ir nurodymais vadams, kurie 2026 m. pasiryžę toliau vykdyti puolamąsias operacijas visose keturiose Ukrainos srityse [kurias, neskaitant Krymo, Rusija pretenduoja užimti] – Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono“, – sakė Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnioji mokslo darbuotoja ir Rusijos kariuomenės ekspertė Dara Massicot.
„V. Putinas vis dar reiškia pretenzijas į Donbasą ir Novorosiją“, – pridūrė ji ir atkreipė dėmesį į Rusijos lyderio pavartotą ginčytiną terminą, primenantį apie imperinės Rusijos viešpatavimą rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyse.
Žinoma, V. Putinas garsėja griežtais pareiškimais ir nesibodi viešai gąsdinti, taip siekia paslėpti pragmatiškesnį ar subtilesnį požiūrį.
Tačiau augant vidaus ir išorės spaudimui „ir Rusija, ir Ukraina ieško būdų, kaip užbaigti karą palankiausiomis sąlygomis, o ne tęsti jį dar daugelį metų“, – RFE / RL sakė „Crisis Group“ vyresnysis Rusijos analitikas Olegas Ignatovas.
Lūžio taškas
„Tai pagrindinė 2025-ųjų pamoka. Abiejų pusių atstovai supranta, kad pernelyg ilgai tęsiant plataus masto karą kyla pavojus destabilizuoti padėtį ir sutrikdyti šalių vystymąsi daugeliui metų į priekį“, – teigė jis. Tačiau kol kas, pasak analitiko, „abi pusės mano, kad karo tęsimas galėtų pagerinti jų derybines pozicijas 2026-aisiais“.
Abi šalys turi silpnų vietų, įskaitant ir didelę Ukrainos problemą – su gyvąja jėga susijusius iššūkius, ginklų tiekimą, ekonominius apribojimus ir kitus veiksnius.
Kada karas baigsis, neaišku, bet „galiu pasakyti, kad 2026 m. spaudimas Rusijos vidaus karinei mašinai bus didesnis nei bet kada anksčiau per pastaruosius ketverius metus“, – RFE / RL sakė JAV užsienio politikos tyrimų instituto mokslinis bendradarbis ir Rusijos regioninių bei biudžetinių klausimų ekspertas Andrasas Tothas-Czifra.
„Nepaisydama išretėjusių gretų ir finansinių sunkumų, Ukraina greičiausiai kovos tol, kol iš tikrųjų išseks ginklų, karių arba ir vienų, ir kitų atsargos. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad Rusija žlugs dėl didėjančių ekonominių problemų ir gyvosios jėgos nuostolių, – sakė „Crisis Group“ Europos ir Centrinės Azijos programos direktorė Olga Oliker. – Iš esmės, nors abi pusės šiais metais gali pasiekti lūžio tašką, tik žvelgiant atgal bus galima suprasti, kur tiksliai tie lūžio taškai buvo.“
Plataus masto karas gali „tęstis penktus metus su nedideliais teritoriniais laimėjimais, dideliais nuostoliais ir nuolatiniais raketų bei dronų smūgiais visoje Ukrainoje ir svarbiausiems taikiniams Rusijoje“, – svarstė ji.
Nors yra plataus konflikto tęsimo alternatyvų, „vargu ar karas Ukrainoje baigsis tvariu taikos susitarimu 2026-aisiais“, – teigė O. Oliker. Viena galimybių, pasak jos, yra „ D. Trumpo administracijos spaudimas Kyjivui priimti daugumą, jei ne visas, Rusijos sąlygas, o tai reikštų faktinį pasidavimą“.
Tai greičiausiai sukeltų įtampą ir padidintų politinį nestabilumą Ukrainoje bei sustiprintų nuogąstavimus dėl Rusijos ketinimų kitose Europos šalyse, o „Maskva taip pat elgtųsi nervingai, bet kartu siektų įtvirtinti savo laimėjimus, – aiškino ekspertė. – Nė viena iš šių aplinkybių nebūtų panaši į taiką ir galėtų išprovokuoti dar įnirtingesnius konfliktus.“
R. Deyermond manymu, karas greičiausiai nesibaigs 2026 m., bet „jei bus sutarta nutraukti ugnį, jis gali tapti laikinai įšaldytu konfliktu“.
Tačiau „net ir sustabdžius aktyvią karo fazę, kaip ir kitų įšaldytų konfliktų atveju, jo nebus įmanoma išspręsti derybomis, nes abi šalys mano, kad jų pagrindiniams interesams gresia pavojus“, – sakė ji.
„Ukrainai... Rusijos okupacija ir imperialistinis siekis kontroliuoti šalį (priversti ją grįžti į kolonijinius santykius, panaikinančius Ukrainos nepriklausomybę ir nacionalinę tapatybę) yra egzistencinė grėsmė, – aiškino R. Deyermond. – V. Putino administracija šiandien taip susieta su karu ir projektu pavergti Ukrainą, kad galimybės pasitraukti iš okupuotų teritorijų ar atsisakyti reikalavimų dėl Ukrainos ateities ir krypties atrodo neįmanomos, kol Rusijoje nebus naujo prezidento.“
Jos teigimu, „panašu, kad 2026 m. Kremliuje pokyčių tikimybė nėra didelė, 2026 m. gruodžio pabaigoje turbūt klausime savęs, ar karas gali baigtis 2027-aisiais“.
