Danijos gynybos vadovybė patvirtino, kad šalies ginkluotosios pajėgos kovotų su JAV kariuomene, jei ši įsiveržtų į Grenlandijos salą, rašo „Euractiv“.
Kaip praneša Danijos žiniasklaida „Berlingske“, Danijos gynybos vadavietės ir Gynybos ministerijos patvirtinimu, kariuomenė turi nuolat galiojančius įsakymus priešintis bet kokiam ginkluotam bandymui užimti Grenlandiją – įskaitant ir JAV – pagal dar Šaltojo karo laikų karališkąjį dekretą, kuris tebėra galiojantis.
Kopenhaga dabar patvirtina, kad Danijos kariai yra įpareigoti kovoti, o tai lemtų tiesioginius karinius veiksmus tarp NATO karinių sąjungininkų.
1952 m. direktyva, skirta užtikrinti, kad Danijos kariuomenė daugiau niekada nebūtų užklupta netikėtai, kaip tai įvyko, kai Antrojo pasaulinio karo metu nacistinė Vokietija užėmė šalį, nurodo Danijos pajėgoms nedelsiant pradėti kovą, jei nacionalinė teritorija ar užsienyje esantys Danijos kariai būtų užpulti, net ir be oficialaus karo paskelbimo.
Įsakyme teigiama, kad daliniai „turi nedelsdami stoti į kovą nelaukdami įsakymų“ ir privalo tęsti pasipriešinimą, siekdami laimėti laiko platesnei mobilizacijai.
Įstatyme taip pat nurodoma, kad Danijos kariai neturi vykdyti įsakymų, gautų iš „institucijų, kurios buvo paimtos į nelaisvę arba kitaip priešo neutralizuotos“.
JAV viceprezidentas J. D. Vance`as ketvirtadienį paragino Europą rimtai vertinti prezidentą Donaldą Trumpą dėl Grenlandijos, Vašingtonui užsiminus apie jos pirkimą iš Danijos ir net karinius veiksmus šiai teritorijai perimti.
„Manau, mano patarimas Europos lyderiams ir visiems kitiems būtų rimtai vertinti Jungtinių Valstijų prezidentą“, – sakė J. D. Vance`as per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, kai jo buvo paklausta apie Grenlandiją.
D. Trumpas kartoja, kad siekia perimti Grenlandijos – Danijos autonominės teritorijos – kontrolę.
Baltieji rūmai trečiadienį pranešė, kad prezidentas su savo komanda aptarinėja galimą Grenlandijos pirkimą iš Danijos, pirmenybę teikdami diplomatijai, bet neatsisakydami karinių veiksmų galimybės.
