Tūkstančiams be elektros likusių Berlyno namų ūkių trečiadienį buvo atkurtas jos tiekimas, pranešė pareigūnai.
Daugybė Vokietijos sostinės gyventojų keturias dienas per žiemos šalčius neturėjo elektros po įtariamo kraštutinių kairiųjų išpuolio prieš aukštos įtampos elektros linijas.
Pietvakarių Berlyno rajonuose šeštadienio rytą po gaisro ant tilto, kuriuo aukštos įtampos kabeliai eina per Teltovo kanalą, be elektros liko apie 45 tūkst. namų ūkių ir 2,2 tūkst. įmonių. Incidentas paveikė apie 100 tūkst. žmonių.
Pareigūnai palaipsniui sugebėjo vėl prijungti daugelį namų prie tinklo, tačiau žalai pašalinti prireikė kelių dienų darbo. Antradienį be elektros vis dar buvo apie 25,5 tūkst. namų ūkių ir 1,2 tūkst. įmonių, daugiausia klestinčiame Cėlendorfo rajone.
Tai buvo ilgiausiai trukęs elektros tiekimo sutrikimas mieste nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Berlyno elektros tinklų operatorius informavo, kad trečiadienį visiems likusiems namų ūkiams palaipsniui atkuriamas elektros tiekimas, paskelbė Vokietijos naujienų agentūra DPA.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė vienos kraštutinių kairiųjų pažiūrų grupės raštiškam pareiškimui dėl atsakomybės prisiėmimo, pavadintam „Energijos valdytojams užsukimas“.
Internete paskelbtame grupės „Vulkangruppe“ pareiškime nurodoma, kad įvykdyta sėkminga diversija prieš dujomis kūrenamą elektrinę Berlyno Lichterfeldės rajone, tačiau pabrėžiama, kad tikslas buvo smūgis iškastinio kuro energetikai, o ne elektros tiekimo nutraukimas.
Antradienį Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė perimanti tyrimą, įtardama antikonstitucinį sabotažą, narystę teroristinėje organizacijoje ir padegimą.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra pranešė, kad „Vulkano grupėmis“ pasivadinę dariniai išpuolius prieš infrastruktūrą Berlyne ir aplinkinėje Brandenburgo žemėje vykdo nuo 2011 metų.
2024 metais dėl išpuolio prieš aukštos įtampos linijos, aprūpinančios „Tesla“ gamyklą, atramą buvo nutrūkęs šios gamyklos darbas.
