Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais sako, kad klausimas, ar JAV veiksmai Venesueloje nepažeidė tarptautinės teisės, yra sudėtingas, tačiau Lietuva negedi iš šalies išgabento venesueliečių autoritarinio prezidento Nicolas Maduro.
„Sudėtingas klausimas dėl tarptautinės teisės čia, tačiau Venesuelos prezidentas nėra nėra tas, kurio gėdėtume“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė patarėja.
Ji pakartojo poziciją, kad Lietuva nepripažino N. Maduro teisėtai išrinktu Venesuelos prezidentu, režimu nebuvo patenkinta ir venesueliečių tauta.
Pasak patarėjos, dabar svarbu taikiai perduoti valdžią, surengti naujus Venesuelos prezidento rinkimus.
Paklausta, ar nėra taip, kad Lietuva ir ES nedrįsta kritikuoti JAV dėl amerikiečių buvimo pagrindiniais saugumo garantais, A. Skaisgirytė atsakė, kad „bent jau šiandien neįsivaizduojame Europos saugumo be Jungtinių Amerikos Valstijų paramos“.
„Gal kažkada vėliau tai pasieksime tokį lygį savo ginkluočių, kad galėtume jaustis saugūs, bet kartoju, šiai dienai be Jungtinių Valstijų Europos Sąjunga negali jaustis saugi“, – sakė prezidento patarėja.
Ji tvirtino nematanti rizikų, kad JAV veiksmai gali paskatinti nedraugiškus Vakarams režimus elgtis pažeidžiant tarptautinę teisę.
Pasak A. Skaisgirytės, tai jau vyksta.
„Agresyvioms, dažniausiai diktatorinėms valstybėms naudoti kažkokius tai metodus nieks nesutrukdys, tarptautinė teisė joms nesutrukdys“, – teigė ji.
BNS skelbė, kad JAV praėjusią savaitę netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje, sučiupo N. Maduro ir išgabeno jį į Ameriką teisti dėl narkotikų kontrabandos ir terorizmo.
Pirmadienį N. Maduro teisme pareiškė esąs nekaltas.
JAV teigia pereinamuoju laikotarpiu valdysianti Venesuelą. Laikinąja prezidente pirmadienį prisiekė N. Maduro režimo viceprezidentė Delcy Rodriguez.
Skaisgirytė apie Trumpo pretenzijas į Grenlandiją: tai Danijos dalis, čia turi būti padėtas taškas
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog Vašingtonas šiuo klausimu privalo laikytis tarptautinės teisės principų. Be to, pabrėžė ji, Grenlandija neginčytinai ir toliau išlieka Danijos dalimi.
„Galvojame, kad tarptautinė teisė turi būti gerbiama ir Grenlandija šiuo metu, nors ir autonominė, tačiau yra Danijos Karalystės dalis ir čia turėtų būti padėtas taškas“, – „Žinių radijui“ komentavo A. Skaisgirytė.
„Žinoma, amerikiečiai gali investuoti į Grenlandiją, ką ne kartą ir Danijos premjerė yra pasakiusi – kviestų investuoti, kviestų verslą plėtoti ir panašiai. Amerikiečiai gali būti Grenlandijoje ir kai kuriais kitais būdais, turbūt pelningesniais, negu naudojant paprastą karinę jėgą “, – pridūrė ji.
Grenlandija galėtų prisijungti prie ES
Tuo metu vertindama buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio siūlymą, jog Grenlandija vėl galėtų tapti Europos Sąjungos (ES) nare, A. Skaisgirytė tikino, kad toks scenarijus įmanomas. Vis tik, šalies vadovo patarėja abejoja, ar ES būtų pajėgi konflikto atveju salą apginti.
„Grenlandija tikrai galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos. Dabar tai yra išimtis, lyg ir, bet tai priklauso nuo Grenlandijos ir nuo Danijos, pirmiausia, nuo jų norų ir galimybių tą padaryti“, – antradienį teigė šalies vadovo patarėja.
„Ar Europos Sąjunga apgintų nuo ko nors Grenlandiją? Kol kas Europos Sąjunga tokių pajėgumų neturi ir čia mes vėl atsiremiame į JAV buvimą Europoje“, – tęsė ji.
Kaip skelbta, D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.
Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais.
Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare.
Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m.
Lietuva pasisako už kaip įmanoma ilgesnes saugumo garantijas Ukrainai
A. Skaisgirytė sako, kad Lietuva pasisako už kaip įmanoma ilgiau trunkančias saugumo garantijas Ukrainai.
Taip ji kalbėjo prieš antradienį Paryžiuje vyksiantį vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kur dalyvaus ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Pasisakytume už kaip įmanoma ilgesnes saugumo garantijas Ukrainai ir patys esame pasirengę prie to prisidėti labai konkrečiais pajėgumais“, – teigė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, sutarus dėl taikos Ukrainoje, jau ketverius metus besipriešinančios Rusijos invazijai, Lietuva būtų pasirengusi į šalį siųsti apie 150 karių su technika ir ginkluote.
Anot A. Skaisgirytės, diskusijose apie Vakarų saugumo garantijas Ukrainai kalbama mažiausiai apie 15 metų, tačiau Ukraina tikisi ilgesnio, pavyzdžiui, 30 metų laikotarpio.
„Rusijos imperinės ambicijos skaičiuoja šimtmečius (...), tai tikėtis, kad per 15 metų kažkaip esmingai pasikeistų Rusijos projekcija į likusį pasaulį, būtų naivu“, – teigė prezidento patarėja.
Anot jos, antradienį susitiksiantys apie 30 šalių vadovų turėtų paskelbti deklaraciją apie tai, kaip saugumo garantijos būtų įgyvendinamos.
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas rengiamas Ukrainai ir JAV teigiant, kad jos parengė apie 90 proc. galimo taikos plano.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad bet kokios ateities saugumo garantijos turi apimti užsienio kariuomenės fizinį buvimą Ukrainos teritorijoje, pabrėždamas, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos yra būtinos taikai užtikrinti.
Jo teigimu, bet kokį taikos planą privalo pasirašyti Ukraina, Rusija, Europa ir JAV.
Paryžiuje antradienį laukiama ir Ukrainos prezidento.
BNS rašė, kad JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį, tačiau abi pusės vis nepasiekia susitarimo pagrindiniu teritorijos valdymo po karo klausimu.
Rusija, okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, siekia, kad pagal susitarimą jai būtų perduota visiška rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolė, tačiau Kyjivas yra įspėjęs, kad teritorijos atidavimas tik padrąsins Maskvą. Ukrainos atstovai tvirtino nepasirašysiantys taikos susitarimo, kuriuo Rusija nebus atgrasyta nuo naujos invazijos.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį, pavadinusi ją „specialiąja karine operacija“, kuria siekiama užkirsti kelią NATO plėtrai. Kyjivas šį karo tikslą vadina melu.
Nuo tada Maskva kone kasdien siunčia dronus ir raketas į Ukrainos miestus ir miestelius, o karo veiksmai ištisus miestus pavertė griuvėsiais.
Nausėda šią savaitę su Merzu aptars Vokietijos brigados įsikūrimą
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais pranešė, kad Gitanas Nausėda šią savaitę susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarti Bundesvero brigados įsikūrimo Lietuvoje.
Anot A. Skaisgirytės, susitikimas vyks Bavarijoje, kur G. Nausėda taip pat dalyvaus Bundestago frakcijų debatuose dėl Europos saugumo architektūros.
Patarėja antradienį Žinių radijui sakė, kad prezidento ir kanclerio susitikimo „pagrindinė tema bus saugumas ir gynyba, o konkrečiau – vokiečių brigados atėjimas į Lietuvą“.
BNS rašė, kad Berlynas planuoja brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.
Pasak A. Skaisgirytės, „viskas eina pagal grafiką“.
„Manau, kad 2027 metais (...) turėsime vokiečių brigadą pilnoje sudėtyje“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Pirmadienį Lietuvoje taip pat viešėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis.
A. Skaisgirytės teigimu, dažni susitikimai su vokiečiais nerodo jokių nesklandumų.
„Tai kaip tik rodo, kad santykiai yra labai intensyvūs, natūraliai intensyvūs. Yra daug darbinių dalykų, kuriuos reikia aptarti įvairiais lygiais“, – sakė ji.
Vokietijos brigadai Lietuvoje įsikurti svarbiausios yra Rūdninkų karinio miestelio statybos.
Krašto apsaugos ministerija šių metų pradžioje žada pasirašyti sutartis su rangovais dėl antrojo ir paskutinio miestelio statybų etapo.
Skaisgirytė apie pažeistą kabelį Baltijos jūroje: lietuviai ir latviai palaiko ryšį
Prezidento vyriausioji patarėja teigia, kad Lietuvos ir Latvijos tyrėjai palaiko glaudų kontaktą, kol vyksta tyrimas dėl Baltijos jūroje pažeisto povandeninio optinio kabelio Palanga–Liepoja pažeidimo.
„Latvijos ir Lietuvos institucijų tyrėjai, aišku, ryšį palaiko. Ką dabar sako Latvijos kolegos – ta pradinė versija, kad vienas laivas užkliudė kabelį, neturi pagrindo. Atribucija tam laivui, kuris plaukė su Norvegijos vėliava, nepriskiriama. Tyrimas toliau bus vykdomas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Kaip skelbta anksčiau, „MarineTraffic“ laivų sekimo duomenys rodo, kad sausio 2 d., kai pažeidimas buvo pastebėtas, virš Lietuvą ir Latviją jungiančio kabelio praplaukė keturi laivai, plaukę į Liepojos uostą. Trys iš šių laivų pirmadienio rytą tebebuvo Liepojos uoste.
Pirmoji tyrėjų versija buvo, kad vienas iš šių laivų ir buvo kaltas dėl pažeidimo, specifiškai – Norvegijai priklausantis laivas „Silver Copenhagen“. Tiesa, Latvijos valstybinė policija pirmadienį paskelbė, kad gauta informacija neleidžia daryti minėtos išvados.
Policija neatmeta ir galimybės, kad Baltijos jūroje nutiestas optinis kabelis galėjo būti pažeistas dėl nepalankių oro sąlygų, tačiau tikrąsias kabelio pažeidimo priežastis, anot pareigūnų, komentuoti dar per anksti.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Baltijos jūroje buvo pažeistas privačiai Švedijos telekomunikacijų bendrovei „Arelion“ priklausantis optinis kabelis. Apie incidentą socialiniame tinkle „X“ sekmadienį pranešė Latvijos premjerė Evika Silinia.
Kaimyninės šalies krizių valdymo centro vadovas Arvis Zilė Latvijos televizijai pranešė, kad informacija apie galimą optinio kabelio pažeidimą buvo gauta sausio 3 d. iš Lietuvos Krizių valdymo centro.
Incidentas Latvijos ar Lietuvos ryšių vartotojų nepaveikė.
Praėjusį trečiadienį buvo pažeistas Helsinkį ir Taliną jungiantis telekomunikacijų kabelis.
