Branduolinės galios šou: kaip Putino raketa įkvėpė Trumpą atnaujinti ginklų bandymus

Jungtinių Valstijų – vienos iš didžiausią branduolinį arsenalą turinčių šalių – prezidentas Donaldas Trumpas po daugiau nei 30 metų pertraukos paskelbė atnaujinantis branduolinių ginklų bandymus. Tačiau į svarbiausią klausimą liko neatsakyta – ar jis turėjo omenyje ginklų sistemų bandymus, ar bandomuosius branduolinius sprogimus.

Paskutinį kartą Jungtinėse Valstijose branduolinis sprogstamasis bandymas buvo atliktas 1992 m. požeminėje bazėje Nevados valstijoje.

„Dėl milžiniškos naikinamosios galios labai nenorėjau to daryti, bet neturėjau kito pasirinkimo! Rusija yra antra, o Kinija – tolima trečia, tačiau per penkerius metus ji pasivys“, – prieš susitikimą su Kinijos lyderiu paskelbė Jungtinių Valstijų prezidentas. Jis pažymėjo Karo departamentui pavedęs pradėti branduolinių ginklų bandymus „lygiaverčiais pagrindais“ su šiomis šalimis.

„Kadangi kiti vykdo bandymus, manau, kad būtų tinkama, jei ir mes tai darytume“, – pažymėjo D. Trumpas.

Jungtinių Valstijų vadovas nurodė, kad bandymai bus pradėti nedelsiant. Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) strategijos, technologijų ir ginklų kontrolės vadovo Alexanderio Bollfrasso vertinimu, šalis galėtų pradėti vykdyti branduolinius sprogstamuosius bandymus per 36 mėn., nors politinis pasipriešinimas Nevadoje būtų itin stiprus.

Visgi branduolinių ginklų ekspertas abejoja, ar D. Trumpas turėjo galvoje būtent tokius bandymus.

„Pirmiausia ir svarbiausia – nemanau, kad prezidentas kalba apie branduolinius sprogstamuosius bandymus. Taip yra todėl, kad jis nurodė užduotį Karo departamentui, o ne Energetikos departamentui, kuris būtų atsakingas už kovinių galvučių bandymus“, – LRT.lt komentuoja A. Bollfrassas.

Ekspertas mano, kad šis D. Trumpo sprendimas yra politiškai motyvuotas, ir atkreipia dėmesį, kad nuo 2006 metų, kai sprogstamąjį branduolinį bandymą atliko Šiaurės Korėja, kitos šalys tokių bandymų nevykdė.

„Greičiausiai Trumpas reaguoja į Rusijos „Burevestnik“ bandymą, įvykusį spalio 26 dieną, ir planuoja vykdyti panašius Jungtinių Valstijų tarpžemyninių balistinių raketų skrydžio bandymus“, – vertina A. Bollfrassas.

Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie esą sėkmingą paskutinį sparnuotosios raketos „Burevestnik“ bandymą. Šią žinią pasmerkė D. Trumpas, pareikšdamas, kad Rusijos prezidentui veikiau derėtų užbaigti karą Ukrainoje, o ne atlikti tokius bandymus. Kremlius teigia, kad jų bandymai „nebuvo branduoliniai“.

„Burevestnik“ raketa

Nors pirmą kartą apie šį projektą Rusijos prezidentas pranešė 2018 m., ekspertai vertina, kad jis tęsiasi ilgiau nei dešimtmetį. 2023 m. spalį V. Putinas paskelbė apie esą sėkmingą raketos bandymą, o sekmadienį jis nurodė, kad baigti „lemiami bandymai“.

Kartu su juo buvęs Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas teigė, kad per bandymą raketa esą per maždaug 15 valandų nuskriejo 14 tūkst. kilometrų.

„Ji pademonstravo aukštas galimybes apeiti raketų ir oro gynybos sistemas“, – TASS citavo V. Gerasimovą.

Rusijos prezidentas V. Putinas pažymėjo, kad ši raketa neva turi „neribotą veikimo nuotolį“.

Norvegija patvirtino, kad raketa buvo paleista iš Naujosios Žemės salyno Arkties vandenyne.

„Burevestnik“ yra žemai skrendanti sparnuotoji raketa, kuri ne tik gali nešti branduolinę kovinę galvutę, bet ir yra varoma branduoline energija. NATO suteikė jai kodinį pavadinimą „SSC-X-9 Skyfall“. Jos branduolinis variklis sukurtas taip, kad raketa galėtų skristi daug toliau ir ilgiau nei tradiciniai turboreaktyviniai ar turboventiliatoriniai varikliai, kurių veikimą riboja degalų kiekis.

Dalis Vakarų tyrėjų abejoja, ar tokią raketą apskritai įmanoma sukurti, kadangi branduolinis reaktorius negalėtų būti toks lengvas ir mažas, kad tilptų į raketą su būtinomis vėsinimo ir kontroliavimo sistemomis.

Vis dėlto Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (angl. Royal United Services Institute, RUSI) vyresnysis tyrėjas Sidharthas Kaushalas LRT.lt sako, kad V. Putino teiginiai yra „gana įtikinami“, kadangi branduoline energija varomų sparnuotųjų raketų koncepcija egzistuoja nuo Šaltojo karo laikų, o Rusija jau kurį laiką testuoja tokias galimybes.

„Tačiau ši idėja niekada nebuvo įgyvendinta dėl jos neefektyvumo ir, palyginti su balistinėmis raketomis, mažesnio atsparumo techniniams gedimams“, – visgi priduria jis.

Pasak organizacijos „Branduolinės grėsmės iniciatyva“, kuri stebi branduolinius bandymus, iš 13 žinomų 2017–2019 m. įvykdytų raketos bandymų tik du buvo iš dalies sėkmingi. Per bandymą 2019 m. Rusijoje žuvo 5 žmonės.

„Kaip parodė keli nesėkmingi bandymai, tai yra labai sudėtinga ir todėl klaidoms imli branduolinės kovinės galvutės pristatymo priemonė“, – vertina S. Kaushalas.

„Burevestnik“ raketa praminta Mažuoju Skraidančiu Čornobyliu.

Ką galėtų raketa?

Iki šiol Rusijos branduolinės sparnuotosios raketos buvo priklausomos nuo jų paleidimo platformos, tačiau „Burevestnik“ galėtų būti dislokuota bet kur Rusijoje ir pasiekti taikinius visose Jungtinėse Valstijose.

Be to, anot S. Kaushalo, svarbiausias šios raketos privalumas yra tas, kad ji palyginti atspari amerikiečių balistinių raketų gynybos sistemoms „įskaitant bet kokius būsimus jutiklius, kuriais grindžiamas „Auksinis skydas“.

„Kosminiai jutikliai yra veiksmingesni prieš balistines raketas, o ne prieš sparnuotąsias“, – pažymi jis.

„Auksinis skydas“ (angl. Golden Dome) yra D. Trumpo plėtojamas projektas, dėl kurio, anot jo, Jungtinės Valstijos būtų nepažeidžiamos raketų atakų.

Branduolinės ginklų kontrolės ekspertas Jeffrey Lewisas teigia, kad „Burevestnik“ nėra nenugalima.

„Tai yra ikigarsiniu greičiu (~260 m/s) skrendanti sparnuotoji raketa. NATO orlaiviai galėtų ją perimti“, – socialiniame tinkle „X“ pažymi jis.

RUSI vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad Rusijai ši raketa galėtų tapti svarbia korta siekiant nuolaidų derybose su Vašingtonu.

„Kaip pirmojo smūgio pajėgumas, kuris yra šiek tiek destabilizuojantis (nes gali sumažinti JAV ankstyvojo perspėjimo galimybes), jis gali būti laikomas Rusijos derybų svertu būsimose ginklų kontrolės derybose“, – vertina S. Kaushalas.

2026 m. vasario mėnesį tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos nustoja galioti branduolinius ginklus ribojanti sutartis, vadinama Naująja START sutartimi. V. Putinas rugsėjį ją pasiūlė pratęsti dar metams.

Naujoji START sutartis, kurią pasirašė tuometiniai prezidentai Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas, riboja kiekvienos šalies dislokuotų branduolinių galvučių skaičių iki 1 550, o raketų ir bombonešių – iki 700.

„Problema ta, kad „Burevestnik“ yra dar vienas žingsnis ginklavimosi varžybose, kurios nesuteikia pergalės nė vienai pusei“, – pažymėjo J. Lewisas.

Išloštų Kinija

Tikslus kiekvienos šalies turimų kovinių galvučių skaičius laikomas paslaptyje, tačiau Amerikos mokslininkų federacijos duomenimis, Jungtinės Valstijos iš viso turi apie 5 177 kovines galvutes, Rusija – apie 5 459. Manoma, kad Kinija turi apie 600 tokių galvučių.

S. Kaushalas pažymi, kad, nepaisant agresyvesnės branduolinės retorikos iš Jungtinių Valstijų ir Rusijos, branduolinio ginklo panaudojimo per klaidą tikimybė išlieka menka.

„Egzistuoja gerai įtvirtinti kanalai, kuriuos abi pusės naudoja ketinimams patikslinti, jie buvo naudojami net labai įtemptais karo Ukrainoje laikotarpiais (pavyzdžiui, per Rusijos „Orešnik“ smūgį Dniprui), todėl klaidingo apsiskaičiavimo rizika vien dėl šio bandymo yra gana maža“, – teigia RUSI ekspertas.

Tačiau tiek A. Bollfrassas, tiek J. Lewisas sutinka – naujausias D. Trumpo sprendimas plačiau atvers duris kitoms šalims pradėti tokius bandymus.

„Tai gali suteikti kitoms branduolinį ginklą turinčioms valstybėms pasiteisinimą atnaujinti bandymus, o tai galiausiai būtų naudingiau joms nei Jungtinėms Valstijoms, kurios turi ilgą bandymų istoriją ir pažangią kompiuterinių simuliacijų programą, užtikrinančią branduolinių ginklų patikimumą“, – pažymi IISS ekspertas.

„Jei mes lygiuojamės su Rusija, Kinijai tai suteikia laisvę sekti iš paskos. Kinija yra atlikusi mažiausiai bandymų (45; palyginimui: Rusija – 715, o JAV – 1 032), todėl ji gali gauti daugiausia naudos iš naujų duomenų“, – pabrėžia J. Lewisas.