Ankstyvą rugsėjo 10-osios rytą, kai pulkas rusų dronų įskrido į Baltarusijos oro erdvę ir judėjo vakarų kryptimi Lenkijos sienos link, Baltarusijos karininkas specialia telefono linija paskambino savo kolegai Lenkijoje, kad jį įspėtų.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Tai buvo ne pirmas kartas.
Ir Lenkija nebuvo vienintelė kaimynė, kuriai paskambino baltarusiai. Šiaurės vakaruose su Baltarusija besiribojančios Lietuvos kariuomenės pareigūnai taip pat gavo įspėjimą.
Rusija intensyvina dronų karą prieš Ukrainą, todėl vis daugiau jų skrodžia dangų virš Baltarusijos – tai erzina Minską, turintį nuspręsti, numušti juos, įjungti trikdžius, įspėti kaimynus ar imtis visų šių veiksmų vienu metu. Be to, Minskas turi tai padaryti nesupykdydamas Maskvos, kurios karinės ir saugumo struktūros yra glaudžiai persipynusios su Baltarusijos.
Kaip remdamasis oficialiais pareiškimais, atvirais šaltiniais ir 2025 m. vasarį valdžios institucijų įsakymu likviduotos Baltarusijos stebėjimo grupės „Hajun“ duomenimis apskaičiavo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL), nuo 2024 m. liepos į Baltarusijos oro erdvę buvo įskridę mažiausiai 700 Rusijos dronų.
Kiek jų Baltarusijos kariuomenė numušė ar perėmė, nežinoma; valdžios institucijos ar valstybinė žiniasklaida informavo vos apie keletą incidentų. Tačiau nuo 2024 m. liepos buvo gauta dešimtys nepatvirtintų pranešimų – daugiausia įrašų socialiniuose tinkluose forma – apie Baltarusijos teritorijoje nukritusias dronų nuolaužas.
Tai apima ir ankstų 2024 m. rugpjūčio 29-osios rytą įvykusį incidentą, kai pietinėje Gomelio srityje buvo pakeltas naikintuvas, kuris numušė droną kamikadzę, – tai pirmas žinomas atvejis, kai Minskas sąmoningai perėmė Rusijos bepilotį orlaivį.
Tačiau daugeliu atvejų Baltarusijos pareigūnai nieko nedarė ir niekam nieko nesakė.
Dronų antskrydžiai gali tapti sprogstamuoju elementu neretai įtemptuose Baltarusijos ir Rusijos, kuri savo kur kas mažesnę vakarinę kaimynę naudoja kaip bazę karui su Ukraina ir placdarmą potencialiai NATO grėsmę keliančiai ginkluotei, santykiuose.
„Dronai nuolat nukrypsta nuo kurso, nekontroliuojamai skrenda į Baltarusiją, o užtikrinti, kad jie nekristų ant baltarusių galvų ir stogų, yra Aliaksandro Lukašenkos, o ne Rusijos pareiga, – sakė baltarusių politologas Arciomas Šraibmanas, turėdamas omenyje ilgametį Baltarusijos vadovą. – A. Lukašenka turi teisę būti nepatenkintas, kad tokie dalykai taip dažnai vyksta jo oro erdvėje.“
Nei Lenkijos, nei Lietuvos Krašto apsaugos ministerijų pareigūnai neatsakė į RFE / RL užklausas ir prašymus pateikti komentarą.
Komentuodamas situaciją žurnalistams Lietuvos krašto apsaugos viceministras patvirtino, kad rugsėjo 10 d. Baltarusijos pareigūnai informavo savo kolegas Lietuvoje apie artėjančius dronus.
„Galima pasakyti, kad kontaktas su Baltarusija buvo palaikomas, bet puikiai suprantame, kad Baltarusija nėra mūsų nei partnerė, nei jokiu būdu sąjunginė valstybė, – rugsėjo 17 d. sakė Karolis Aleksa. – Egzistuoja karšta linija ir ta karšta linija, kai yra poreikis, yra palaikomas tas ryšys.“
Lukašenkos švytuoklė
Daugiau nei tris dešimtmečius valdžioje esantis ir praktiškai neturintis konkurentų A. Lukašenka balansuoja tarp savo šalies atvėrimo Vakarams ir pasidavimo glaudesnės integracijos siekiančios Maskvos spaudimui.
Po trumpo atšilimo per pirmąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją – 2020 m. vasarį surengtas Mike`o Pompeo vizitas Minske buvo pirmasis valstybės sekretoriaus vizitas per 26 metus – tų pačių metų rugpjūtį įvykę, kaip manoma, suklastoti prezidento rinkimai ir po jų kilę masiniai protestai privertė A. Lukašenką vėl pasukti Rusijos link.
Žiauriai susidorojęs su kelis mėnesius trukusiais protestais ir įkalinęs tūkstančius žmonių A. Lukašenka vėl tapo pasaulio bendruomenės atstumtuoju.
2022 m. vasarį Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą kiek išgąsdino A. Lukašenką, tačiau jis, bandydamas išsaugoti neutralumą, atsispyrė Rusijos spaudimui siųsti Baltarusijos karius į Ukrainą. Visgi Baltarusijos ligoninės buvo intensyviai naudojamos sužeistiems Rusijos kariams gydyti.
Tačiau Baltarusijos oro erdvę skrodžiantys Rusijos dronai kelia ypatingą pavojų Minskui.
„Yra viena daugiau ar mažiau aiški taisyklė: kol Baltarusija nenaudoja savo kariuomenės šiame kare ir nesuteikia teritorijos akivaizdžiam puolimui prieš Ukrainą ar NATO šalis, ji laikoma neutralia šalimi, – teigia Kyjivo Nacionalinio strateginių studijų instituto analitikas Oleksijus Ižakas. – Ir niekas nelies Baltarusijos.“
Anot buvusio Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje ir Didžiojoje Britanijoje Eitvydo Bajarūno, „A. Lukašenka tikriausiai bando nuslėpti“, kad keli Rusijos dronai sudužo Baltarusijoje, nes nenori, kad Baltarusijos gyventojai išsigąstų ar supyktų ant Rusijos.
Valdžios institucijos taip pat bandė uždrausti socialiniuose tinkluose skelbti pranešimus apie bet kokius Baltarusijos oro erdvėje pastebėtus dronus.
2024 m. spalį šalies pietuose esančiame Kalinkavičų mieste specialusis policijos padalinys kartu su KGB pareigūnais sulaikė moterį, savivaldybės pokalbių svetainėje paskelbusią jos namų stebėjimo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sudūžta dronas. Moteris buvo apkaltinta panikos kėlimu ir dezinformacijos skleidimu.
Kas slopina dronų signalus?
Yra dar viena priežastis, kodėl Baltarusijoje krenta Rusijos dronai: elektroninis karas arba signalo trikdymas.
Neįprastame pareiškime, paskelbtame anglų kalba praėjus vos kelioms valandoms po incidento Lenkijoje, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 dronų, Baltarusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas majoras Pavalas Muravejka sakė, kad kai kurie per Baltarusiją skridę Rusijos dronai nuklydo nuo kurso dėl elektroninių trukdžių. Juos, anot kariškio, numušė Baltarusijos gynybos pajėgos.
P. Muravejka nepatikslino, kam priklausė šie dronai; Ukraina taip pat turi nemenkus dronų pajėgumus ir beveik kasnakt vykdo oro antpuolius prieš taikinius Rusijoje.
Visgi, ekspertų teigimu, mažai tikėtina, kad Ukraina naudoja Baltarusijos oro erdvę, norėdama smogti Rusijos teritorijoje esantiems objektams.
Tačiau, anot E. Bajarūno, elektroninių signalų slopinimas greičiausiai buvo vykdomas iš Ukrainos.
Pasak Rusijos dronų ir raketų skrydžių maršrutus fiksuojančių atvirų šaltinių stebėtojų, operacijas Ukrainoje vykdančios Rusijos karinės pajėgos nuolat naudojasi dalimi pietryčių Baltarusijos teritorijos.
2024 m. liepos 12 d. užfiksuotas pirmasis žinomas incidentas, kai virš Baltarusijos praskrido Rusijos dronas.
A. Lukašenka pirmą kartą viešai apie bepiločio orlaivio avariją užsiminė 2024 m. rugsėjį, praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai vienas dronas nukrito netoli pietinio Babruisko miesto. Perimti šį aparatą buvo pasiųstas naikintuvas Su-30 ir kovinis sraigtasparnis Mi-24.
Tačiau šalies vadovas teigė, kad tai buvo Ukrainos dronas, sudužęs greičiausiai dėl elektroninių trukdžių. Atviri stebėjimo kanalai šią informaciją paneigė.
Stebėjimo duomenys taip pat rodo, kad Rusijos dronai, prieš įskrisdami į Ukrainos oro erdvę, kartais kurį laiką skrieja palei Baltarusijos ir Ukrainos sieną. Tai, Izraelyje gyvenančio gynybos eksperto Davido Gendelmano teigimu, liudija apie Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių bendradarbiavimą.
„Garsiai jie to nesako, bet galbūt vyksta koordinavimas kariniu lygiu, ir todėl šie dronai nėra numušami“, – svarstė D. Gendelmanas.
Anot O. Ižako, Baltarusijos oro gynybos sistemos yra pritaikytos didesniems taikiniams – lėktuvams, raketoms – o ne smulkiems objektams, pavyzdžiui, dronams.
„Baltarusijos oro gynyba yra labai ribota. Nėra lengva numušti dronus“, – sakė jis.
Su tokia pačia problema susiduria ir Lenkija, Lietuva bei visas NATO aljansas. Ukrainos kariuomenės duomenimis, rugsėjo 10 d. Rusija paleido apie 415 dronų. Kai daugiau nei tuzinas jų įskrido į Lenkijos oro erdvę, o Minskas įspėjo Varšuvą, NATO lėktuvai išskubėjo juos perimti.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte`s, perimti bepiločius orlaivius buvo pasiųsti olandų naikintuvai F-35, lenkų naikintuvai F-16 ir italų stebėjimo lėktuvas AWACS, taip pat vokiečių oro gynybos baterija „Patriot“ – brangi ginkluotė, kuria siekiama numušti nebrangius įrenginius.
Rusija, vis dažniau naudojanti Baltarusijos oro erdvę NATO narių – Lenkijos ar Lietuvos – budrumo patikrinimams ar „provokacijoms“, dar labiau didina spaudimą A. Lukašenkos administracijai; pavyzdžiui, jei NATO nuspręstų imti numušinėti artėjančius Rusijos dronus, dar jiems neįskridus į Aljanso oro erdvę.
„Tai naudojama kaip dar vienas būdas daryti įtaką Baltarusijos vadovybei, – sakė O. Ižakas. – Jei jie nebus paklusnūs, [rusai] gali bandyti įtraukti baltarusius į tokius žaidimus su Europos šalimis.“
