Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Donecko sritis tapo Ukrainos kovos už išlikimą simboliu. Pasak agentūros „Associated Press“ (AP), įvykiai Donecko fronte laikomi kiekvienos pusės sėkmės kare rodikliu. Pažymima, kad per daugiau nei 10 metų trukusius karinius veiksmus šioje teritorijoje Ukraina prarado maždaug 70 proc. regiono kontrolės.
AP publikacijoje „Ukrainos Donecko regionas Rusijos matomas kaip vartai, o ne galutinis karo laimėjimas“ primena, kad iki 2014 m. Donecko sritis, kurioje gyveno daugiau nei 4 mln. žmonių, buvo vienas tankiausiai apgyvendintų Ukrainos regionų ir pagrindinis pramonės, politinis bei ekonominis centras. Tačiau, remiantis praėjusių metų Kyjivo ekonomikos mokyklos ataskaita, po Rusijos plataus masto invazijos regionas patyrė didžiausius finansinius nuostolius šalyje – jam teko beveik pusė iš 14,4 mlrd. dolerių nuostolių, kuriuos patyrė Ukrainos verslas, rašo „Associated Press“.
Aktyviausias 1250 kilometrų ilgio fronto linijos ruožas yra Donecko sritis, kur abi konflikto pusės bando įgyti pranašumą iki žiemos, o tai turėtų sulėtinti karo veiksmų tempą. „Rusija jau kontroliuoja didžiąją dalį Donbaso – taip ji vadina Donecką ir kaimyninį Luhanską, kurį prieš trejus metus neteisėtai aneksavo kartu su dviem pietiniais regionais. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad Kyjivas perduotų likusios teritorijos kontrolę, o analitikų teigimu, tai suteiktų Maskvai nuolatinę atramos vietą, iš kurios ji galėtų grasinti kitoms Ukrainos dalims. <...> Ukraina yra pasiryžusi priešintis bet kokia kaina ir ginti kiekvieną teritorijos centimetrą, kurį vis dar turi“, – rašoma AP publikacijoje.
Ukrainoje Donecko sritis yra ta vieta, kur per dešimtmetį trukusį karą išaugo nauja profesionalių karių karta. Pasak cituojamo „Azov“ kuopos vado, Ukraina galėtų pasiekti sėkmės, jei sutelktų visas savo pajėgas Donbase, tačiau tai neįmanoma, nes V. Putinas ir toliau darys spaudimą kituose frontuose.
Po daugelį metų trukusios kovos dėl regiono kontrolės Ukrainos piliečiai baiminasi, kad regiono žlugimas pasmerks šalį nestabilumui. Nedaugelis fronto linijose esančiųjų taip pat tiki, kad Rusijos ambicijos baigsis Donecke.
Pavelas Jurčukas, 63-iosios brigados vadas, kuris jau daugiau nei 10 metų kovoja Donecko srityje, mano, kad intensyvias kovas regione labiau lemia politika nei karinė logika, nes reljefas labai apsunkina didelio masto puolimą. „Šioje srityje nėra jokių strateginių pranašumų vykdant greitas puolimo operacijas“, – sako karininkas.
Tačiau dėl artumo Rusijai, istorinių ekonominių ryšių ir sovietinio primestos rusų kalbos palikimo V. Putinas šį regioną istoriškai laiko savu. „Kremlius įtikino dalį gyventojų, kad šis regionas yra etniškai rusiškas ir todėl esą turėtų būti „išlaisvintas“, – mano jis.
Atnaujinta 00.50
Rusijai trūkstant pajėgų kare Ukrainoje, leidinys „Forbes“ skelbia, kad netrukus Maskvos pusėje gali kovoti iki 25 tūkstančių kubiečių. Pasak Ukrainos pareigūnų, jei tokia informacija pasitvirtintų, kubiečiai taptų didžiausiu užsienio kontingentu mūšio lauke, pranokstančiu net Šiaurės Korėją. Teigiama, kad kubiečiams žadama mokėti apie du tūkstančius dolerių per mėnesį, o tai yra daug daugiau nei jų atlyginimai tėvynėje. Pranešama, kad tūkstančiai asmenų pasirašė sutartis kovoti fronto linijose, o kiti teigia, kad buvo apgauti dirbti statybvietėse. Nors pati Havana neigia tiesioginį dalyvavimą kare, analitikai pabrėžia, kad tokio masto verbavimas nebūtų įmanomas be valdžios institucijų sutikimo. Jau anksčiau skelbta, kad Kremlius kovoms Ukrainoje verbuoja šiaurės korėjiečius, afrikiečius ir migrantus iš Vidurinės Azijos.
Atnaujinta 00.30
Ukrainos žvalgyba patvirtino, jog Rusija vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivius naudoja žvalgybos ir sabotažo operacijoms Europoje. Apie tai savo naujausiame kreipimesi pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžia, kad tokiems Maskvos veiksmams Vakarų partnerių atsakas turi būti realus. „Mūsų žvalgybos vadovas pranešė, kaip Rusija naudoja savo šešėlinio laivyno tanklaivius ne tik karui finansuoti, bet ir sabotažo bei destabilizavimo operacijoms Europoje. Naujausi atvejai, kai iš tanklaivių buvo paleidžiami dronai, yra vienas iš tokių pavyzdžių. Mes dalijamės šia informacija su partneriais, todėl svarbu, kad jų atsakas Rusijai būtų realus. Mes ir toliau reikalaujame, kad nebūtų dvejojama imantis ryžtingų veiksmų. Maskva turi žinoti, kad nė vienas iš jų destruktyvių veiksmų neliks be atsako.", - sakė V.Zelenskis. Prie Prancūzijos krantų praėjusią savaitę buvo sulaikytas tanklaivis, kuris siejamas su dronų incidentais Skandinavijos šalyse.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Kim Jong Unas pareiškė Putinui, kad Šiaurės Korėjos aljansas su Rusija stiprės.
- „Bild“: Rusija pakeitė dronų smūgių taktiką, Ukrainos oro gynybos koordinatės siunčiamos tiesiai į Maskvą.
- Žiniasklaida: partizanai Rusijoje, Leningrado srityje, nuvertė traukinį, vežantį karinį krovinį.
- Rusija pranešė apie dronų antskrydį vakarų Sibire, už 2000 km nuo fronto linijos.
- Ukrainos dronai antrą kartą per savaitę smogė Rusijos taikiniams Dzeržinske.
- ISW: Rusija Kramatorske pirmąkart panaudojo naujo tipo dronus.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: Russia appears to be accelerating the informational and psychological condition-setting phase — “Phase 0” — of its campaign to prepare for a possible NATO-Russia war in the future. More ⬇️
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) October 7, 2025
European officials continue to report drone sightings in European airspace.
German… pic.twitter.com/PFQlrDIm3z
Apie pirmadienio įvykius galite skaityti čia.
