„Puikūs mielų draugų pokalbiai“ – taip apie Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą atsiliepė Rusijos, Kinijos ir Indijos vadovai. Susitikime dalyvavo 24 valstybių atstovai, skelbę „patyčių“ tarptautiniuose santykiuose pabaigą ir naują pasaulio tvarką. Kinijos vadovas Xi Jinpingas neslepia ambicijos tapti jos lyderiu, bet šalių požiūriai išsiskiria.
ŠBO buvo įkurta dar 2001 m. ir palaipsniui tapo regioninio saugumo forumu, kuriuo naudodamosi Rusija su Kinija institucionalizuoja savo bendradarbiavimą tarptautiniais klausimais. Iš viso blokas šiandien vienija 10 valstybių ir 17 šalių partnerių, šios šalys sudaro apie ketvirtadalį pasaulio BVP ir 40 proc. pasaulio populiacijos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ŠBO akcentuoja suverenumo ir saugumo svarbą, platina Kinijos ir Rusijos naratyvus, siekdama užkirsti kelią „spalvotosioms revoliucijoms“ ir suformuoti „teisingą daugiapolę pasaulio tvarką“.
- Xi Jinpingas naudoja ŠBO kaip platformą savo ambicijoms įgyvendinti, demonstruodamas Kinijos įtaką ir siūlydamas alternatyvius vystymosi modelius.
- ŠBO didina savo įtaką per Kinijos Kelio ir juostos iniciatyvą, investuodama į Azijos ir Afrikos šalis bei planuodama įkurti ŠBO Vystymosi banką.
- Xi Jinpingas siekia lyderiauti kuriant naują tarptautinę tvarką, tačiau ŠBO neturi tvirtos ideologijos, o skirtingos šalys, tokios kaip Indija, turi skirtingus požiūrius į šią tvarką.
ŠBO chartijoje organizacijai pavedama skatinti naują „politinę ir ekonominę tarptautinę tvarką“. Bet tik pastaraisiais metais organizacija ėmė akcentuoti savo ideologinį aspektą – pabrėžti suverenumo ir saugumo svarbą, platinti Kinijos ir Rusijos naratyvus, pavyzdžiui, apie būtinybę užkirsti kelią „spalvotosioms revoliucijoms“, sustabdyti „naująjį Šaltąjį karą“, „suformuoti teisingą daugiapolę pasaulio tvarką“.
Tiandzine, kur vyko ŠBO viršūnių susitikimas, Xi Jinpingas demonstravo savo galimybę suburti platų užsienio lyderių ratą, tarp jų ir kelių Vakarų blokams priklausančių valstybių vadovus.
„Xi Jinpingas vaizdavo ŠBO susitikimą kaip savo atsaką į JAV prezidento Trumpo sukeltą chaosą – stabilumą neužtikrintais laikais, – LRT.lt sakė Taivano Nacionalinio Dong-Hwa universiteto docentė Zsuzsa Anna Ferenczy. – ŠBO yra naudinga platforma ir įrankis Xi [Jinpingui] įgyvendinti savo ambicijas ir viziją, nes jis efektyviai ir strategiškai naudojasi nerimu ir neužtikrintumu, kurį Trumpas sukėlė besivystančiame pasaulyje.“
Realūs rezultatai
Susitikimas ir paradas buvo skirti Kinijos įtakai tarptautinėje arenoje parodyti ir yra dalis Xi Jinpingo vizijos paversti šalį gerbiama ir svarbia tarptautine lydere.
ŠBO savo įtaką didina ekonominiais įrankiais – per Kinijos Kelio ir juostos iniciatyvą investuojant į Azijos ir Afrikos šalis, investicinius projektus atstatant Afganistaną. Šiame susitikime buvo susitarta dėl ŠBO Vystymosi banko įkūrimo, to Xi Jinpingas siekė daugiau nei dešimtmetį. „Tai reikėtų matyti kaip dalį Xi [Jinpingo] pasiūlymo susisaistyti ir kaip alternatyvą Vakarų vystymosi ir valdymo modeliams“, – pabrėžia Z. A. Ferenczy.
Anksčiau tokį siūlymą blokavo Rusija, norėjusi, kad finansavimo projektai Centrinės Azijos šalims keliautų per Maskvos kontroliuojamus įrankius. Bet augant Rusijos priklausomybei nuo Pekino, Kremlius veikiausiai buvo priverstas nusileisti. Neaišku, ir kokiomis sąlygomis Rusija su Kinija pasirašė memorandumą dėl „Sibiro galia 2“ dujotiekio projekto ir dar tris susitarimus energetikos sektoriuje. Šis projektas buvo įstrigęs dėl Pekino nenoro finansuoti dujotiekio statybas, reikalavimų tiekti dujas maža kaina.
Tai rodo, kad, nepaisant V. Putino žodžių apie „precedento neturintį“ santykių su Kinija lygį, Rusija šiuose santykiuose vis dažniau vaidina mažesniojo partnerio vaidmenį.
„Xi siekia sukurti kinocentristinį pasaulį, kur net jo artimiausi draugai yra jo jaunesnieji partneriai. Putinas ir Kim Jong Unas yra puikūs pavyzdžiai – abiejų išlikimas priklauso nuo Kinijos, todėl Xi Jinpingas gali naudoti ŠBO savo tikslams“, – sako Z. A. Ferenczy.
Viršūnių susitikimą Tiandzine Xi Jinpingas panaudojo dvišalių santykių stiprinimui, surengęs 15 susitikimų su kitų valstybių lyderiais. „Nors ŠBO yra daugiašalis formatas, Xi [Jinpingas] renkasi veikti dvišaliais formatais net tokioje organizacijoje, kur pats dominuoja ir tampa jos lyderiu. (...) Daugelį dalyvavusių besivystančių šalių vienija nepasitenkinimas dabartine Vakarų vadovaujama globalia tvarka“, – pabrėžia Z. A. Ferenczy.
Nauja pasaulio tvarka
Rugsėjo 1 d. Xi Jinpingas paskelbė naują Globalaus valdymo iniciatyvą, neleidžiančią abejoti, kad Pekinas siekia lyderiauti kuriant naują tarptautinę tvarką. Tai ketvirtoji iš Xi Jinpingo globalių iniciatyvų šalia Globalios vystymosi iniciatyvos, Globalios saugumo iniciatyvos ir Globalios civilizacijos iniciatyvos.
Jokiais konkrečiais planais Xi Jinpingas nepasidalijo, bet tai rodo, kad jis nori tapti naujosios tvarkos vėliavnešiu ir lyderiu. V. Putinas ir Xi Jinpingas jau kelerius metus kalba apie poreikį sukurti naują „teisingesnę“ tarptautinę sistemą ir skelbia, kad pasaulis jau daugiapolis. Tačiau skirtingoms šalims tai reiškia skirtingus dalykus.
„Xi ir Putinas leidžia suprasti, kad naujajame daugiapoliame pasaulyje jie gali sukurti naują pasaulinę tvarką, kuri juos saugotų nuo, jų požiūriu, Vakarų įtakos ir kišimosi“, – sako ekspertė. Tuo tarpu Europos Sąjunga teigia, kad tik bendradarbiavimas globalioje arenoje gali padėti spręsti globalias problemas.
Tačiau ŠBO neturi jokios tvirtos ideologijos ar vertybių, kurios šalis laikytų kartu. Tai buvo akivaizdu ir susitikimuose su Indijos premjeru Narendra Modi, kuris taip pat deklaruoja ambiciją būti globaliųjų Pietų lyderiu.
„Kol Xi su Putino parama siekia antivakarietiško daugiapolio pasaulio, Modi aiškiai atsiribojo nuo antivakarietiškos retorikos, investuoja į stipresnius ryšius su demokratinėmis šalimis, kartu pabrėždamas Indijos „nevakarietišką“ identitetą“, – sako Z. A. Ferenczy.
Vakarų šalys tradiciškai laikė Indiją atsvara Kinijai, bet D. Trumpo įvesti tarifai dėl rusiškos naftos pirkimo supykdė Naująjį Delį. ES vis dar bando išlaikyti ryšius su Indija, tačiau koks bendradarbiavimo sprendimas bus rastas tarp JAV ir Indijos, tebėra neaišku. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savaitgalį jau pareiškė, kad Indija yra prarasta Kinijai ir Rusijai, tačiau N. Modi atsisakė vaizdo ryšiu dalyvauti BRICS lyderių pokalbyje pirmadienį, kuriame pasisakys Xi Jinpingas ir V. Putinas.
