Rusija demonstruoja Europai nesiruošianti nutraukti karo ir yra pasirengusi toliau eskaluoti situaciją. Taip pastaruosius incidentus vertina užsienio politikos ekspertai. Jie išskiria incidentą, kai aukšto rango Vakarų pareigūnai susidūrė su GPS trikdžiaiis, o į Europos Sąjungos delegacijos Kyjive pastatą skriejo raketos. ES delegacijoje Ukrainoje dirbantis lietuvis sako, kad jeigu raketų smūgiai būtų vykę dieną, daugybė ES darbuotojų būtų žuvę.
Dviejų Rusijos raketų smūgiai vienas po kito į ES delegacijos Ukrainoje pastatą.
„Tai yra plieno gabaliukas, 2x2 cm, kurių radom visose sienose ir languose mūsų pastate“, – sako ES delegacijos Ukrainoje vadovo pavaduotojas Gediminas Navickas.
Pasak jo, jei tai būtų buvusi diena, žūčių nebūtų išvengta.
„Viskas kabojo ore, kai mes radome iš ryto. Kodėl tas įvyko, nes, kaip rusai dažnai daro, tos raketos būna su kasetiniais sprogmenimis, kurių tikslas sukelti kaip įmanoma didesnę žalą“, – kalbėjo G. Navickas.
Nors per ataką ES darbuotojai nenukentėjo, sužeistas gretimame pastate, kur įsikūrusi Britų taryba, buvęs sargas. Pačiame Kyjive žuvo kelios dešimtys žmonių, 4 iš jų – vaikai.
„Faktas, kad dalis signalų Europos Sąjungai buvo, ir mes viduje vertiname šitą rugpjūčio 28 dienos išpuolį taip pat kaip ir signalą“, – sakė G. Navickas.
Pastaruoju metu stebima ir daugiau incidentų, siejamų su Kremliumi. Iš Lietuvos į Bulgariją skridęs Europos Komisijos pirmininkės lėktuvas negalėjo tūpti, kai, įtariama, Rusija trikdė GPS ryšį, Vokietijos kariuomenės vadas taip pat pripažino – jo lėktuvas bent du kartus susidūrė su trikdžiais.
„Taip, mes išleidžiame daugiau pinigų gynybai, bet dar nepasiekėme to kritinio lygio, kuris įtikintų tokį žmogų kaip Putinas, kad jis turi sustabdyti karą Ukrainoje“, – kalbėjo „Friends of Europe“ ekspertas Jamie Shea.
Daugiau nei 40 metų NATO dirbęs J. Shea sako, kad Rusijos lyderis jaučia, kad padėtis jam palanki, tai leidžia Kremliui toliau provokuoti Vakarus.
„Jis nori, kad mes matytume, koks jis pasitikintis savimi ir, kaip sakytų Trumpas, turi visas kortas savo rankose. Antra, jis nori parodyti, kokie mes esame pažeidžiami, o Rusija, tarsi pianistas, gali groti visais skirtingais klavišais, juodais ir baltais, ir sugalvoti naujų būdų, kaip mus įbauginti“, – sakė J. Shea.
Anot analitinės platformos „UAinFocus“ įkūrėjo Maksymo Beznosiuko, per pastarąjį dešimtmetį Kremlius ištobulino technikas, kaip įbauginti Vakarus.
„Dabar jis derina įvairias koordinuotas sabotažo, destrukcijos, kibernetinių atakų, dezinformacijos kampanijas, siekdamas susilpninti demokratines institucijas Europoje, pakenkti visuomenės pasitikėjimui, suskaldyti euroatlantinę ramybę ir, žinoma, taip pakenkti paramai Ukrainai“, – kalbėjo analitinės platformos „UAinFocus“ įkūrėjas.
Tačiau tai esą ir pačių vakarų kaltė.
„Europa turėtų laikyti šias operacijas tiesioginiu taikiniu demokratijai ir ekonominiam stabilumui, ir vadinti dalykus tikraisiais vardais, Kremlius taiko daugiasluoksnę strategiją, siekdama pakenkti Europai bei NATO“, – pabrėžia M. Beznosiukas.
Bet tai, pasak J. Shea, sunkus uždavinys susiskaldžiusiai Europai.
„Kai buvau NATO atstovas spaudai, žmonės manęs klausdavo: „Jamie, kas yra didžiausias NATO ginklas?“ Atsakydavau, kad politinė vienybė. <...> Deja, šiuo metu tos vienybės trūksta. Matome, kaip Slovakijos premjeras susitinka su Putinu, dalyvauja kariniame parade, kartu su Vengrija blokuoja per 6 milijardų eurų paramą ginklams Ukrainai, o prezidentas Trumpas kasdien keičia poziciją“, – vardijo J. Shea.
Būtent tai leidžia laimėti Kremliui laiko – Vladimiras Putinas tiki, kad Vakarai taip ir nesiims realių veiksmų jį sustabdyti. Ekspertai atkreipia dėmesį – artėjančios „Zapad“ pratybos gali tapti puikia terpe panašioms, prieš Vakarus nukreiptoms provokacijoms rengti.
