Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambutis Rusijos vadovui Vladimirui Putinui nereiškia, kad Paryžiaus pozicija karo Ukrainoje ir santykių su Rusija klausimais keičiasi. „Kalbėjimasis tikrai nelygu sutarimui. Tai labiau susiję su noru turėti diplomatinį procesą, kuriame galėtume aiškiai perduoti savo žinutes ir kurti spaudimą visomis priemonėmis“, – išskirtiniame interviu LRT.lt teigia Prancūzijos valstybės ministras Europai Benjaminas Haddadas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Prancūzijos prezidento skambutis Putinui buvo skirtas aptarti Irano branduolinio ginklo grėsmę ir būtinybę užkirsti jam kelią.
- Prancūzija tvirtai remia Ukrainą ir reikalauja, kad Rusija nutrauktų karą, tačiau kalbėjimasis su Rusija nereiškia sutarimo, o yra būdas perduoti žinutes ir daryti spaudimą.
- Nepaisant kai kurių šalių dvejonių, sankcijų Rusijai frontas išlieka vieningas, o ruošiamas 18-asis sankcijų paketas turės skaudžių pasekmių Rusijos energetikos sektoriui.
- Europa turi didinti paramą Ukrainai, įskaitant finansavimą, ginkluotę ir bendradarbiavimą gynybos projektuose, ypač dronų inovacijų srityje.
- Nors Prancūzija remia Ukrainos narystę NATO, būtina dirbti prie saugumo garantijų Ukrainai, kad būtų atgrasoma tolesnė Rusijos agresija.
– Kodėl Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino Putinui? Ar jis ir Prancūzijos politikos elitas grįžta prie idėjos, kad reikia kalbėtis su rusais?
– Ne, Prancūzijos pozicija saugumo klausimais lieka tvirtai tokia pati. Prancūzijos prezidentas skambino visų nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių lyderiams pirmiausia aptarti Irano klausimą – kaip mes galime užkardyti Iranui gauti branduolinius ginklus. Irano branduolinių ginklų gavimas yra grėsmė tarptautiniam saugumui, Izraelio egzistencijai ir Europai. Todėl turime sukurti tvirtą teisinį pagrindą TATENA [Tarptautinės atominės energetikos agentūros] apžiūroms. Po kelių mėnesių veikiausiai bus aktyvuota „snapback“ [tarptautiniame Irano branduoliniame susitarime numatytas mechanizmas, grąžinantis JT sankcijas Iranui], taigi turime svertų prieš Teheraną. Tai pagrindinis klausimas, kurį jis [E. Macronas] norėjo aptarti su Vladimiru Putinu.
Bet jis [E. Macronas] taip pat labai aiškiai pasakė, kad karas Ukrainoje privalo baigtis, kad ukrainiečiai sutiko su paliaubomis, o Rusija ir toliau kas dieną bombarduoja Ukrainą, toliau eskaluoja savo agresijos karą, kelia maksimalistinius reikalavimus, tokius kaip neutralitetas, demilitarizacija. Tai visiškai nepriimtina.
Taigi Prancūzijos prezidento ir prancūzų parama Ukrainai yra tvirta. Prezidentas Macronas turėjo galimybę pasikalbėti ir koordinuoti viską su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu, jis tai daro beveik kasdien. Čia mūsų pozicija labai aiški ir nepasikeitė nė per colį.
Būkime atviri, JAV atnaujino diskusijas su Rusija.
– Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Vakarų šalys ir pirmiausia Europa užėmė poziciją izoliuoti Vladimirą Putiną tarptautinėje arenoje. Ar tokie skambučiai nesiunčia signalo, kad santykiai šyla, grįžtama prie seno „normalumo“?
– Kalbėjimasis tikrai nelygu sutarimui. Tai labiau susiję su noru turėti diplomatinį procesą, kuriame galėtume aiškiai perduoti savo žinutes ir kurti spaudimą visomis priemonėmis, tarp jų ir ekonominėmis per sankcijas, viliuosi, kad netrukus sudarysime 18-ąjį [ES] sankcijų paketą.
Bet būkime atviri, JAV atnaujino diskusijas su Rusija. Vyksta diplomatiniai procesai tarp ukrainiečių ir rusų. Europiečiams svarbu būti prie [derybų] stalo ir tęsti savo paramą teisingai ir ilgalaikei taikai Ukrainai ir visai Europai. Tai dalis mūsų pokalbio su Vladimiru Putinu. Ukrainos saugumas yra Europos saugumas. Europiečiai turi būti prie stalo ir šią žinią perduoti aiškiai.
– Prancūzijos ir kitų šalių lyderiai grasina Maskvai naujomis sankcijomis, jei jie nepradės prasmingų derybų dėl paliaubų ir taikos. Tačiau kai kurie Europos lyderiai jau pareiškė, kad blokuos naujas sankcijas ar nepratęs senųjų. Ar tai nesignalizuoja susiskaldymo, sankcijų frontas tebėra vieningas?
– Taip, jis nepakeičiamas. Neseniai priėmėme 17-ąjį sankcijų paketą, neseniai atnaujinome visus paketus. Judame pirmyn, esame paskutiniuose 18-ojo paketo etapuose, jis turės skaudžių padarinių Rusijos energetikos sektoriui, kuris tebetiekia išteklius agresijos karui, nes sumažins naftos kainos lubas, įves totalinį perdirbtų naftos produktų embargą, sankcijas šešėliniam laivynui. Viliuosi, kad pasieksime konsensusą, nors tebėra šalių, pavyzdžiui, Slovakija, kuri derasi dėl „REPowerEU“ paketo.
Tuo pačiu metu, kaip puikiai žinote, JAV Senate svarstomas sankcijų paketas, parengtas respublikono Lindsey Grahamo. Jį remia per 80 senatorių, taigi, tiek respublikonai, tiek demokratai. Jo efektas būtų labai stiprus, nes įvestų sankcijas šalims, padedančioms Rusijai apeiti sankcijas. Dirbame kartu su amerikiečiais, mūsų užsienio reikalų ministras reguliariai kalbasi su Lindsey Grahamu. Manau, kad turime žengti pirmyn su šiais sankcijų paketais, kad iš tiesų priverstume Rusiją sėsti prie derybų stalo ir nuoširdžiai derėtis, ko dabar jie nedaro.
– Buvo pranešta, kad JAV stabdo karinę pagalbą Ukrainai. Ar Europa sugebėtų pasitempti ir užpildyti amerikiečių paliktą ertmę, ypač matant, kad ir Prancūzija nėra karinių donorų sąrašo viršuje?
– Mes esame vieni didžiausių įvairių medžiagų ir įrangos, kurios veikia labai efektyviai, tiekėjų, turiu omenyje oro gynybą arba haubicas „Caesar“. Taip pat ir finansinę paramą ES instrumentams, kurie remia Ukrainą. Žinoma, tai kolektyvinės pastangos su kitomis Europos šalimis.
Turime tai tęsti ir spartinti. Pateiksiu du pavyzdžius. Pirmasis – turime G7 [Didžiojo septyneto] paskolą, kurią finansuoja pajamos iš įšaldyto Rusijos turto. Tai 50 mlrd. eurų paskola, bet dar ne visa ji buvo perduota Ukrainai, turėtume pagreitinti jos skirstymą. Tai buvo aptariama Europos Taryboje ketvirtadienį, turime žengti pirmyn ir padėti Ukrainai finansuoti jos ginkluotę ir patenkinti jos ekonominius poreikius.
Antra, ką tik baigėme derybas dėl SAFE instrumento. Tai 150 mlrd. eurų Europos Komisijos paskola šalims narėms, skirta bendradarbiauti gynybos projektuose. Ukraina įtraukta į šį instrumentą, todėl tai yra iš tiesų puiki galimybė Europos gynybos kompanijoms megzti partnerystes su Ukrainos gynybos pramone, ypač dronų inovacijų srityje, ir kurti bendrus projektus, jungiančius mūsų gynybos pramones.
Turime judėti pirmyn įgyvendindami tuos instrumentus, kaip ir pristatydami ginkluotę [Ukrainai]. Pastarąjį kartą prezidentui Zelenskiui lankantis Paryžiuje mes paskelbėme apie naują ginklų siuntą už 2 mlrd. eurų. Šiedu instrumentai, ypač SAFE, taps galimybe didinti mūsų gynybos pramonės apsukas kartu su Ukraina ir tęsti paramą.
Tai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje. Nes jei mūšio lauke rytoj būtų sudarytos paliaubos, mums vis tiek reikėtų stiprios ir nepriklausomos Ukrainos kariuomenės, nes tai pirmoji Ukrainos saugumo garantija. Todėl turėsime tęsti paramą Ukrainai, Ukrainos kariuomenei ir ilgalaikėje perspektyvoje – tai geriausias būdas apgini Europos saugumą.
Turime perimti savo saugumą į savo rankas, sumažinti savo priklausomybes ir didinti išlaidas gynybai.
– Neseniai įvyko NATO viršūnių susitikimas Hagoje, sulaukęs kritikos, kad Ukraina nebuvo paminėta komunikate, o ukrainiečiai nedalyvavo jokiuose oficialiuose renginiuose. Ukrainos narystės NATO perspektyvos atrodo miglotos, tai pralaimėjimas visai Europai ir sąjungininkams, siekiantiems Kyjivo prisijungimo prie aljanso?
– Prancūzija parėmė Ukrainos narystę NATO, nes tuo metu mes matėme tai kaip geriausią saugumo garantiją. Akivaizdu, sutarimo dėl to nėra, JAV tam prieštarauja. Taigi esminis klausimas – mes turime dirbti prie saugumo garantijų, kur europiečiai ir amerikiečiai sugebėtų vaidinti tam tikrą vaidmenį ne tik užtikrinant taiką, bet ir atgrasant tolesnę Rusijos agresiją.
Mes nenorime, kad Rusija pasinaudotų kovos veiksmų sustabdymu ar paliaubomis tiesiog atkurti pajėgas, persiginkluoti ir vėl užpulti Ukrainą. Taip jie pasielgė praeityje. Žinome Budapešto memorandumo istoriją, Minsko 1-ojo ir 2-ojo susitarimų istoriją, juos Rusija pažeidė dešimtis kartų dar prieš plataus masto invaziją. Turime padėti to išvengti ir dirbti prie saugumo garantijų Ukrainai.
– Nors NATO sąjungininkai paskelbė įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, Europa jau kaltinama kojų vilkimu, bandymais rasti kūrybingų būdų prie išlaidų gynybai priskirti įvairius infrastruktūros projektus ir pan. Ar sąjungininkai pasitemps ir atliks savo darbo dalį?
– Pirma, sąjungininkų išlaidų gynybai didinimas yra puiki žinia. Per dvi prezidento Macrono kadencijas Prancūzijos gynybos biudžetas padvigubėjo. Matome ir tokių šalių kaip Lietuva stiprią lyderystę gynybos išlaidų srityje.
Svarbu tęsti šias pastangas. Persiginklavimas yra visą kartą apimanti pastanga, nes mes matome ne tik Rusijos grėsmę, bet ir klausimus dėl JAV saugumo garantijų aljanse ilgalaikėje perspektyvoje. Turime perimti savo saugumą į savo rankas, sumažinti savo priklausomybes ir didinti išlaidas gynybai.
Antra, turime geriau koordinuoti, kaip leidžiame pinigus. Turime dirbti tiek NATO, tiek ES formatais stebėdami, kur leidžiame Europos pinigus, kaip galėtume skatinti savo pačių gynybos pramonę, mažinti priklausomybes nuo kitų kibernetikos, dronų, amunicijos, palydovų srityse. Pažiūrėkite, kokį vaidmenį Ukrainoje vaidina „Starlink“ – turime užtikrinti, kad turėtume bendrus Europos pramonės projektus, nes tai geriausias būdas išvengti persidengimų ilgalaikėje perspektyvoje.
– Neseniai Prancūzijos prezidentas iškėlė dalijimosi branduoliniu skėčiu su Europos sąjungininkais idėją. Ar ji dar gali tapti realybe?
– Prezidentas labai aiškiai pasakė – mes pasirengę kalbėtis su savo partneriais, žinoma, ši tema labai jautri ir diskusijos vyksta lyderių lygmeniu. Jau ilgą laiką Prancūzijos prezidentas tvirtina, kad Europa vaidina didelį vaidmenį mūsų gyvybiškai svarbiuose interesuose. Matydami, kaip branduolinis atgrasymas gali prisidėti prie mūsų partnerių saugumo, mes esame pasirengę kalbėti apie tai su sąjungininkais.
