Rytiniame Europos flange esančioms šalims Rusija kelia nuolatinę grėsmę ir jos ruošiasi tam atvejui, jei Maskva vėl nuspręstų išbandyti NATO gynybinį ryžtą, rašo „Financial Times“.
Leidinys publikacijoje apžvelgė NATO rytinio flango pasiruošimą ir išskyrė Baltijos šalis.
„Estija, Latvija ir Lietuva laikomos labiausiai pažeidžiamu regionu galimam Rusijos puolimui. Iš dalies tai susiję su istorija ir neteisėta Sovietų Sąjungos aneksija 1940-aisiais. Tačiau daugiausia dėl jų mažo dydžio ir izoliuotos padėties“, – rašoma publikacijoje.
Pažymima, kad nuo Rusijos sienos iki Baltijos jūros yra tik apie 200 km, todėl suomių taktinis atsitraukimas ir pastiprinimo atgabenimas yra sudėtingas. Taip pat yra 100 km ilgio Suvalkų koridorius, kuris jungia Lietuvą su Lenkija, bet yra įsiterpęs tarp Rusijos Kaliningrado vakaruose ir Baltarusijos rytuose.
„Deja, mes nesame tokie strategiškai gilūs kaip Ukraina, ir tai yra problema“, – aiškina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Taigi kalbame apie tai, kad tam tikrą laikotarpį ginsime savo teritoriją, o paskui tikėsimės, kad ateis pastiprinimas“, – nurodė jis.
Būdamos NATO sudėtyje pastaruosius 20 metų, Baltijos šalys jaučiasi saugesnės. Didėjantį NATO buvimą Baltijos šalyse galima matyti Pabradės poligone, esančiame netoli Rusijos sienos Lietuvoje – leidinys nurodo, kad palydovinėse nuotraukose matyti 2022–2025 m. pastatyti nauji statiniai ir didesnis aktyvumas.
Taip pat pastebima, kad Baltijos šalių ir Lenkijos ėmė didinti išlaidas gynybai ir kitais metais turėtų pasiekti D. Trumpo nustatytą 5 proc. tikslą. JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas neseniai visas keturias šalis pavadino „pavyzdinėmis sąjungininkėmis“.
G. Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi turėti planą A, B ir C, nes kyla klausimų dėl JAV įsipareigojimų Europai. O aukšto rango Baltijos šalių pareigūnas yra atviresnis: „Amerikiečiai išvyksta. Mes visi turime tai suvokti ir su tuo susitaikyti.“
Ankstesniame NATO gynybos plane Baltijos šalims buvo numatyta leisti Rusijai įsiveržti į Baltijos šalis, o vėliau, pasitelkus Vokietijos ir Lenkijos pastiprinimą, jas atremti. Po sugriovimų ir masinių žudynių Ukrainos miestuose, pavyzdžiui, Bučoje ir Mariupolyje, šis planas tapo nepriimtinu.
„Baltijos šalys ir į pietus esanti Lenkija yra užsiėmusios sienų su Rusija ir Baltarusija stiprinimu. Šiuo metu statomą Baltijos gynybos liniją sudaro pasienio tvoros, bunkeriai ir drakono dantys – betoniniai blokai, skirti tankams sustabdyti. <...> Iš [palydovinių] vaizdų taip pat matyti, kad kaimyninė šalis Latvija valo savo sienos su Baltarusija atkarpas“, – rašo leidinys.
Latvija pasiūlė, kad ne tik fizinės gynybos priemonės, bet ir dronų siena galėtų apsaugoti visą NATO sieną su Rusija.
„Parodome, kad daug ką galime padaryti patys“, – sako Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa.
Jos kolega iš Estijos Kristenas Michalas teigia, kad jo šalyje bus apie 600 bunkerių ir saugyklų: „Neturėtume bijoti, turėtume būti pasiruošę.“
Tačiau įsigali ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje dislokuoti daugianacionaliniai batalionai, o Vokietija artimiausiais metais padidins savo buvimą Lietuvoje iki visos brigados, kurią sudarys apie 5 000 karių – maždaug septynis kartus daugiau nei šiuo metu jų yra šalyje. Numatoma, kad nuo pat bet tokio konflikto pradžios jame dalyvautų ir užsienio šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kanados – kariai.
Kiekviena Baltijos šalis taip pat didina savo karinius pajėgumus: Lietuva nori iki 2030 m. turėti 17 500 karių nacionalinę diviziją; Estijoje karo metu tarnauja apie 43 000 karių; Latvija vėl įvedė šaukimą į kariuomenę. Visos trys šalys taip pat kartu rengia bendrus masinės evakuacijos planus.
Pažymima, kad reljefas taip pat atliks svarbų vaidmenį platesniame Baltijos regione. Estijos sieną su Rusija sudaro upė, ketvirtas pagal dydį ežeras Europoje ir pelkės pietryčiuose. Latvijoje ir Lietuvoje taip pat yra pelkių, nors siena yra atviresnė.
„Mes žinome savo stipriąsias puses... Turime labiau pasitikėti savimi“, – sako Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
