Prezidentas Gitanas Nausėda tikina nesąs linkęs kliautis gandais ir kalbomis apie galimą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų patraukimą iš NATO Rytų flango valstybių. Lietuvos vadovas tikina, kad Vilnius yra pasirengęs priimti ir daugiau amerikiečių karių – jeigu tik būtų tokia Vašingtono politinė valia.
„Nenoriu daryti prielaidų remiantis gandais. Pasitikiu oficialiai informacija dėl JAV pajėgų buvimo Europoje. Iki šiol turime vieną tūkstantį JAV karių, stovinčių petys petin kartu su Vokietijos, Norvegijos ir kitomis eFP (NATO priešakinių pajėgų – ELTA) šalimis. Ir esame pasirengę suteikti visas reikiamas sąlygas, jeigu karių skaičius augtų – jeigu bus tokia naujosios JAV administracijos valia“, – po Vilniaus viršūnių susitikimo vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.
Tiesa, pabrėžė prezidentas, Lietuva siekia ir kitų sąjungininkų karių buvimo šalyje – G. Nausėda priminė, jog prieš savaitę sostinės Katedros aikštėje buvo inauguruota Vokietijos brigada.
„Noriu priminti – praėjusią savaitę, šimtas metrų nuo čia, Katedros aikštėje, kancleris Friedrichas Merzas inauguravo vokiečių brigadą. Pilno pajėgumo brigada bus dislokuota Lietuvoje iki 2027 m. Judame į priekį su visa reikiama infrastruktūra vokiečių kariams. Tokios yra mano prielaidos šiuo momentu“, – dėstė jis, klausiamas apie galimą JAV karių atitraukimą ir tai, ko šiuo klausimu galima tikėtis netrukus vyksiančiame Hagos viršūnių susitikime.
„Esame labai suinteresuoti, kad JAV dėmesys Europoje liktų, nes tai yra labai svarbus mūsų kolektyvinio saugumo elementas. Ir tikiuosi, kad Hagos viršūnių susitikimas atneš labai pozityvių naujienų šiuo klausimu“, – pridūrė G. Nausėda.
Signalų dėl karių išvedimo neturi ir kitų šalių lyderiai
Savo ruožtu tiek kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek NATO generalinis sekretorius Markas Rutte tikina neturintys jokių indikacijų dėl galimo JAV karių pasitraukimo iš Rytų Europos.
„Per pastaruosius šešis ar septynis mėnesius turėjau keletą galimybių pasikalbėti su JAV prezidentu Trumpu, su jo komanda, ypač su sekretoriumi Hegsethu, ir neturiu jokios informacijos, kad būtų kažkokių ketinimų sumažinti Jungtinių Valstijų pajėgas Rytiniame flange“, – kalbėjo A. Duda.
Jam vieningai antrino ir NATO vadovas M. Rutte.
„Esu įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje tikrai bus stiprus Jungtinių Valstijų konvencinių pajėgų buvimas Europoje. Jokių abejonių dėl to nėra“, – tvirtino jis.
Vilniuje pasirašytame memorandume įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. BVP
Susitikimas rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
