JAV nepasirašys Didžiojo septyneto (G7) pareiškimo, smerkiančio Rusijos raketų smūgį Ukrainos Sumų mieste. Naujausiais duomenimis, jo aukomis tapo 36 žmonės, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti. Politologo teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija rodo, kad JAV renkasi pataikauti Kremliui, siekdamos užbaigti karo veiksmus ukrainiečių sąskaita.
Atkartojami Kremliaus naratyvai
LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje politologas Maksimas Milta sako, kad D. Trumpo pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu glaudžiai atkartoja vyraujančius Kremliaus naratyvus.
„Tai yra kardinaliai pasikeitusi mąstysena. Iš esmės galime daryti prielaidą, kad JAV prezidento administracija ir artimiausia aplinka yra tapusios savotiškomis Kremliaus naratyvų spąstų įkaitėmis. Ir jos pasitiki Kremliaus skleidžiamomis melagienomis labiau nei, viena vertus – JAV žvalgybininkų informacija, kita vertus – ta pozicija, kurios JAV laikėsi iki šiol“, – teigia M. Milta.
Anot jo, tiek Rusijos karo nusikaltimai, tiek karo sukeltos implikacijos, tokios kaip 19,5 tūkst. pagrobtų ukrainiečių vaikų ar keli milijonai civilių, likusių laikinai okupuotose teritorijose, yra nustumiami į trečią planą.
„Apskritai šie klausimai net nefigūruoja nei mąstysenoje, nei siekiuose konstruoti savo tolimesnę politinę veiklą. Pirmiausia yra pataikaujama Kremliui, manoma, kad, atkartojant Kremliaus naratyvus, bus lengviau užbaigtas šitas sandoris. Sandorio užbaigimo galimybė yra nuolatos artikuliuojama kaip savotiška JAV pergalė. Ir tas sandoris yra atliekamas ukrainiečių sąskaita, visiškai ignoruojant iš tikro, kieno šis karas yra sukeltas ir kas yra tikrasis nusikaltėlis šitame kare“, – aiškina politologas.
Anot M. Miltos, pasakyti, ar D. Trumpas iš tiesų tiki Kremliaus melagienomis, ar pasirenka palaikyti Rusijos naratyvus siekdamas naudos, gali tik pats JAV prezidentas, tačiau M. Milta teigia, kad JAV mąstysena akivaizdžiai pakitusi.
„Visų šitų signalų visuma indikuoja, kad tai nėra atsitiktinumas, kad tai nėra kažkokio neinformuotumo pasekmė ar kažkoks casus lapsus. Ne. Tai yra akivaizdžiai pakitusi mąstysena. Ir nėra taip, kad D. Trumpas anksčiau nebuvo labai palankus Kremliui savo pasakymais. Bet tokio nuoseklumo ir tokio tęstinumo šituose pareiškimuose per pirmą D. Trumpo kadenciją mes nematėme“, – pažymi pašnekovas.
Anot jo, per pirmąją D. Trumpo kadenciją buvo nemažai signalų, indikavusių teigiamą nusiteikimą Kremliaus ar asmeniškai Vladimiro Putino atžvilgiu, tačiau demonstruoti veiksmai tam tarsi prieštaravo.
„Ir tai liečia ne tik pirmosios D. Trumpo kadencijos politikos veiksmus, siejamus su ginkluotės tiekimu Ukrainai, bet ir tai, kokia buvo JAV elgsena tuometės administracijos karo Sirijoje atžvilgiu. Čia mes matome tiek retorikos, tiek veiksmų atžvilgiu visiškai pakitusią elgseną, kuri, matyt, indikuoja, kad iš tikro V. Putinu yra tikima žymiai labiau negu bet kuo kitu“, – aiškina M. Milta.
Rusija nėra pajėgi plėsti agresijos lauką
Lietuvoje didelį nerimą kelia rugsėjį Baltarusijoje vyksiančios karinės pratybos „Zapad“. Nors valdžia kartoja, kad realaus invazijos pavojaus nėra, Rusijos žvalgybos vadas Sergejus Naryškinas susitikęs su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka atvirai pažėrė grasinimų Baltijos šalims ir Lenkijai.
M. Milta sako, kad, ko gero, sunku būtų rasti nors mėnesį Rusijos politiniame kalendoriuje per paskutinius 25 metus, kai nebuvo vienokiu ar kitokiu pavidalu bandoma grasinti visam likusiam pasauliui.
„Ar tai būtų Baltijos šalys, ar tai būtų Lenkija, ar tai būtų kažkoks abstraktus pasakymas, kurį Rusija dažnai vadina kolektyviniais Vakarais, bet nuolatos yra kam nors grasinama. Šiuo požiūriu tie verbaliniai grasinimai neindikuoja kokios nors kaitos“, – sako M. Milta.
Pašnekovas pažymi, kad konvenciniams veiksmams būtinas konvencinis pasirengimas, o Rusija šiuo metu plėsti agresijos lauką nėra pajėgi.
„Žiūrint į tai, kad Rusijos visa karinė galia yra sukoncentruota tam, kad vykdytų dabartinį agresijos karą prieš Ukrainą, iš tokių tiesiog aritmetinių išskaičiavimų, Rusija nedisponuoja kariniais pajėgumais, kuriais vienu metu būtų įgali vykdyti kelis konvencinius viso masto karo konfliktus“, – teigia M. Milta.
Tačiau ekspertas pažymi, kad pratybos „Zapad“ yra puiki proga stiprinti melagienų kampanijas, plėsti hibridinio karo veiksmus ir žiūrėti, kaip į juos reaguojama.
„Čia jau kyla žymiai didesnių pavojų. Toks ir yra hibridinių grėsmių poveikis, kad jį nuspėti yra žymiai sudėtingiau. Konvenciniai karo veiksmai suponuoja konvencinę parengtį, mes galime matyti karių, karinės technikos judesį. Nekonvencinės grėsmės, hibridinės grėsmės, informacinės atakos nėra taip akivaizdžiai matomos ir jas yra žymiai sunkiau prognozuoti ir stebėti“, – aiškina ekspertas.
Anot M. Miltos, „Zapad“ pratybos agresorėms gali būti proga stebėti, kaip Baltijos šalys, Lenkija, Suomija ar Vokietija su nauja valdžia priešakyje reaguos į bandymus šalis pulti nekonvencinėmis, hibridinėmis priemonėmis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
