Kinijos socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbtoje reklamoje rodoma, kaip vyrai palieka savo kasdienius darbus ir vyksta kovoti už Rusiją Ukrainoje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Vaizdo įrašas (rusų kalba su kiniškais subtitrais) baigiasi raginimu imtis veiksmų: „Tu esi vyras. Būk vyras.“ O po to informuojama, kad pasirašius sutartį galima gauti nuo 7 000 iki 21 000 JAV dolerių dydžio premiją ir apie 2 400 JAV dolerių mėnesinį atlygį.
Įrašas peržiūrėtas šimtus tūkstančių kartų, nors tai yra tik viena iš daugelio Kinijoje platinamų internetinių reklamų, kuriomis bandoma pritraukti kovotojus į mūšio lauką Ukrainoje.
Tokio pobūdžio skelbimai atsidūrė dėmesio centre po to, kai balandžio 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad ukrainiečiai paėmė į nelaisvę du rusų gretose kovojusius kinus.
Vėliau jis apkaltino Rusiją vykdant „sistemingą kampaniją“, kurios tikslas – verbuoti Kinijos karius, ir teigė, kad be dviejų sulaikytų vyrų Rusijos pusėje kovoja dar mažiausiai 155 kinai.
Nors liudijimų apie Kinijos piliečius, kovojančius tiek už Ukrainą, tiek už Rusiją, girdisi nuo pat pirmųjų karo dienų, pastarojo meto V. Zelenskio komentarai paskatino atidžiau pažvelgti į tai, kaip Rusija juos verbuoja.
V. Zelenskio pastabos dar kartą patvirtina „Radio Free Europe / Radio Liberty“ skelbtą informaciją apie Ukrainoje kovojančius samdinius iš užsienio, įskaitant neseniai gautus išskirtinius ligoninių įrašus, atskleidžiančius tikrąjį Rusijos karo aukų mastą. Toje duomenų bazėje figūravo ir kinas, kuris „Radio Free Europe / Radio Liberty“ žurnalistams atsiųstose trumposiose žinutėse patvirtino, kad yra rusų gretose kovojęs Kinijos pilietis, tačiau pateikti detalesnės informacijos nepanoro.
Kodėl Kinijos piliečiai kovoja už Rusiją?
Didžiausia paskata yra finansinė. Kinijos socialiniuose tinkluose platinamuose skelbimuose pabrėžiamas darbo užmokestis, viršijantis vidutines mėnesio pajamas už didžiųjų Kinijos miestų ribų, o komentarai po šiais skelbimais liudija, kad daugiausia klausimų kyla dėl apmokėjimo, ir tik po to aiškinamasi, kokio lygio rusų kalbos žinių reikia.
Tačiau nėra jokių požymių, kad šie kariai į Rusiją siunčiami įgyvendinant kokią nors valstybinę Pekino iniciatyvą. Daugelis rekrūtų neturi jokios karinės patirties.
Balandžio 9 d. V. Zelenskio socialinių tinklų kanaluose paskelbtame vaizdo įraše vienas iš nelaisvėn paimtų kinų teigia, kad prieš užsirašydamas į kariuomenę niekada nebuvo dalyvavęs mūšyje ir kad pirmą kartą ginklą į rankas paėmė tik atvykęs į mokymus Rusijoje.
Kiti aiškina užsiregistravę norėdami įgyti kovinės patirties.
Praėjusį mėnesį „YouTube“ paskelbtame interviu kinų žurnalistė Chai Jing kalbėjosi su Kinijos piliečiu, kovojusiu už Rusiją Ukrainos fronte.
Samdinys prisistatė savo šaukiniu ir paaiškino, kaip ir kodėl įstojo į tarnybą. Jis sakė, kad prie Rusijos pajėgų prisijungė 2023 m. pabaigoje, į Rusiją atskridęs su turistine viza. Vyras pasakojo priklausęs „šturmo grupei“, dislokuotai netoli fronto Rytų Ukrainoje, ir pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose jis užfiksuotas kruvinuose mūšiuose dėl Bachmuto.
Kinas taip pat papasakojo apie sunkumus, su kuriais jis ir kiti kariai iš užsienio susiduria Rusijos daliniuose, įskaitant kalbos barjerą ir rasizmą.
Kovotojas teigė tarnavęs Kinijos kariuomenėje ir neslėpė, kad pinigai turėjo įtakos jo sprendimui užsirašyti į Rusijos kariuomenę, tačiau jis taip pat norėjo savo kailiu patirti karą.
Patirtį kovose Ukrainoje jis aprašė savo paskyrose Kinijos socialiniuose tinkluose.
„Supratau, kad vieną dieną galiu čia mirti, todėl nusprendžiau pasidalyti tikrais išgyvenimais, nes Kinijos žmonės jau seniai nėra patyrę karo“, – teigė jis.
Kaip Pekinas reaguoja į Ukrainoje kovojančius kinų samdinius?
Kinija yra artimiausia Rusijos partnerė, Vakarų pareigūnų teigimu, atliekanti svarbų vaidmenį, karo metu teikiant Rusijai ekonominę paramą.
Tačiau Pekinas susilaikė nuo karinės pagalbos siuntimo, o Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė raginanti savo piliečius nesivelti į karą, todėl teiginys, kad daugybė kinų kariauja, yra „visiškai nepagrįstas“.
V. Zelenskis nesakė, kad Kinijos valdžia pritarė samdinių dalyvavimui kare Ukrainoje, tačiau kaltino Pekiną, kad šis užmerkia akis prieš Rusijos vykdomą Kinijos piliečių verbavimą.
Yra tam tikrų požymių, kad Kinijos valdžios institucijos nesiėmė koordinuotų pastangų jiems sustabdyti.
Kinijos internetas griežtai cenzūruojamas, o socialiniai tinklai atidžiai stebimi ir kontroliuojami, tačiau didžioji dalis kovoti rusų gretose raginančių reklaminių klipų (kai kurie jų yra kelių mėnesių senumo) vis dar sklando internete ir jais aktyviai dalijamasi.
