Du buvę aukšto rango JAV kariuomenės vadai teigia, kad Europos oro gynybos skydas nėra pasirengęs atremti Rusijos keliamos grėsmės, o JAV karinio jūrų laivyno priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos operatyvinės grupės vadas „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė, kad raketų antpuolio neutralizavimas „visada yra katės ir pelės žaidimas“.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Šie komentarai buvo išsakyti Europos šalims pradėjus įgyvendinti praėjusį mėnesį suderėtą didelio masto persiginklavimo programą, kurioje svarbiausia – priešlėktuvinė gynyba.
„Matote, kas nutiko didžiuosiuose Ukrainos miestuose. Tas pats nutiktų ir kai kuriuose Europos didmiesčiuose“, – RFE / RL sakė buvęs NATO vyriausiasis vadas Europoje Philipas Breedlove`as.
„Jei sėdite ir galvojate, kad esate kažkokiame stebuklingame burbule, kaip televizijos programose, tai taip tikrai nėra“, – pridūrė jis.
Kasdieniai Rusijos vykdomi Ukrainos bombardavimai vaizdžiai parodė, kokia svarbi yra oro gynyba.
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vasarį atliktos analizės duomenimis, nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija kasdien į Ukrainą paleidžia vidutiniškai 24,3 raketų ir bepiločių orlaivių. Iš viso tai yra daugiau nei 25 000.
Dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas, buvo sunaikinta infrastruktūra, nukentėjo daug civilių gyventojų. Rusija naudojo įvairias priemones – nuo bepiločių orlaivių iki modifikuotų sovietinių bombų ir sparnuotųjų raketų. Tačiau yra ir įvairių gynybos formų.
JAV karinio jūrų laivyno 64-osios operatyvinės grupės vadas komodoras Mike`as Dwanas RFE / RL sakė, kad NATO „persidengiantys ugnies laukai“ užtikrina visapusišką priedangą.
M. Dwanas tarnauja Šeštajame laivyne Neapolyje (Italija), tačiau kalbėjo iš JAV priešraketinio komplekso Redzikove, Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje. Jis vadovauja šiai bazei, panašiai bazei Deveselu mieste, Rumunijoje, ir Ispanijoje dislokuotai JAV naikintuvų flotilei.
Balistinėms raketoms naikinti naudojama oro gynybos sistema „Aegis“.
„Tai vyksta viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, daugiau nei 100 kilometrų aukštyje. Visi perėmimai... vyksta kosmose“, – aiškino M. Dwanas.
Praėjusiais metais ši sistema buvo du kartus sėkmingai panaudota prieš Irano vidutinio nuotolio balistines raketas, nukreiptas į Izraelį. „Mes įdiegėme pajėgumus, naikinimo grandinę, kuri labai panaši į tai, ką naudojame čia grėsmėms NATO atremti“, – sakė karininkas.
Sistema paremta jutiklių tinklu, tačiau, pasak Ph. Breedlove`o, tai yra ir jos silpnoji pusė.
„Kurį laiką vyravo klaidingas jausmas, kad mes turime Deveselu, turime Lenkiją, turime dvi puikias amerikiečių bazes, bet, žinote, tie filmai, kuriuose matote valdymo centrus ir atsaką į kiekvieną paleistą raketą, yra fikcija“, – sakė jis.
Tikimybė pataikyti į tikslą
Srityje, kur vyrauja trumpiniai, Ph. Breedlove`as kalbėjo apie tikimybę pataikyti į tikslą (angl. Probability Of Kill, POK). „Ši tikimybė svyruoja nuo 95 proc. vietovėse, kur didelis jutiklių tankis, iki 30 proc. kitose vietovėse. Europai reikia sutankinti tinklą“, – sakė Ph. Breedlove`as, tačiau nepanoro konkrečiai įvardyti, kur.
„Šalys puikiai žino savo situaciją. Mes atsivedėme jas į raketų modeliavimo centrus ir parodėme, kaip tai veikia“, – teigė jis.
Redzikove yra trys paleidimo įrenginiai su aštuoniomis raketomis. Ar šiuos pajėgumus įmanoma nustelbti?
„Tai yra visiškai įmanoma, – sakė M. Dwanas. – Čia, Lenkijoje, mes turime iš anksto suplanuotus atsakus, skirtus prioritetinei aprėpčiai, taip pat yra Rumunija ir mūsų naikintuvų sistemos jūroje... Visada vyksta katės ir pelės žaidimas, kiek raketų paleidžiama ir kiek mes galime numušti.“
Tačiau karininkas pabrėžė ir atgrasymo svarbą. Jei „Aegis“ sistema nesugebėtų perimti raketos, ją sudorotų kitas sluoksnis, pavyzdžiui, „Patriot“ baterija.
„Daugiasluoksnė gynyba“ reiškia, kad „bet kuris potencialus priešininkas, prieš pradėdamas ataką, turi pagalvoti ne du, o tris ar net keturis kartus“, – sakė jis.
Rusijos dronų grėsmė
Ph. Breedlove`o teigimu, dar viena sritis, kur NATO yra pažeidžiamas, – gynyba nuo bepiločių orlaivių, nes šioje srityje Rusija šiandien turi daugiau patirties.
„Matome pražūtingą [Ukrainą] atakuojančių dronų kiekį, o Amerikos, tuo labiau Europos, oro gynyba nėra pasirengusi tokiam karui, tokiam skaičiui, – sakė jis. – Priešas prisipumpavęs steroidų.“
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas praėjusį mėnesį kalbėdamas su RFE / RL pateikė panašų vertinimą.
„Žinote, niekada neturėjome pakankamai oro gynybos, kad galėtume padengti viską... Tenka nustatyti prioritetus, ką reikia apsaugoti, – sakė jis. – Nėra tokio dalyko kaip visa dengiantis skydas.“
B. Hodgeso teigimu, NATO kariniai planuotojai paims „tipinės dienos“ duomenis apie Rusijos atakas Ukrainoje, „pritaikys juos, pavyzdžiui, Bremerhafeno, Gdansko ar Klaipėdos uostams ir išsiaiškins, ar turime pakankamai oro ir priešraketinės gynybos. Nesu tikras, ar turime.“
2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą Vokietija pasiūlė Europos dangaus skydo iniciatyvą (angl. European Sky Shield Initiative, ESSI). Šia 24 Europos šalis vienijančia iniciatyva siekiama sudaryti sąlygas bendram oro ir priešraketinės gynybos sistemų įsigijimui ir skatinti sąveiką.
Tačiau kai kurios šalys, kaip antai Prancūzija, Ispanija ir Italija, neprisijungė. Prancūzija sistemą kritikavo dėl to, kad būtų naudojamos ne europietiškos sistemos (pavyzdžiui, „Patriot“) ir jų komponentai.
Oro galia
Anot B. Hodgeso, NATO naikintuvai kompensuoja kai kurias Europos silpnąsias vietas.
„Mūsų oro pajėgos yra labai svarbus šio proceso komponentas. Manau, kad auganti mūsų oro galia, ypač kartu su Suomija ir Švedija, suteiks mums pajėgumų, kurių ukrainiečiai šiuo metu neturi, atremti Rusijos oro ir raketų atakas“, – sakė jis.
B. Hodgesas pridūrė, kad oro pajėgos buvo pagrindinis JAV indėlis į oro gynybą. Tačiau tvyrant netikrumui dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti Europos saugumą vykdymo, Senojo žemyno šalims tenka intensyvinti pastangas stiprinant savo gynybą. Taigi, kaip Europai seksis be JAV pagalbos?
„JAV pasitraukimas labiausiai pasijustų oro pajėgų, ankstyvojo perspėjimo, žvalgybos srityse... trūktų JAV ir NATO oro pajėgų vadavietėje Ramšteine“, – svarstė karininkas.
Akivaizdu, kad trūktų ir M. Dwan`o vadovaujamų pajėgų.
ESSI numato naudoti „Arrow-3“ sistemas, taip pat galinčias perimti balistines raketas. Tačiau tam prireiks laiko, be to, šios sistemos Europoje negaminamos – tai yra bendras Izraelio ir JAV produktas.
