Vilniuje parduotuvę IKEA padegė 17-metis ukrainietis, kuris neturėjo darbo. Jam už įvykdytą užduotį buvo žadamas panaudotas BMW automobilis ir 11 tūkst. dolerių. Įtakingas leidinys „The New York Times“ atskleidžia ir daugiau detalių, kaip buvo planuojamas ir įvykdytas sabotažo aktas Vilniuje.
Pasak leidinio, ukrainietis vardu Danilas Bardadimas gavo pasiūlymą užsidirbti praėjusių metų pradžioje, kai nuvyko į Varšuvą, Lenkiją. Teigiama, kad šis darbas, pasiūlytas per šešėlinę grupę, pavertė ukrainietį nesąmoningu Rusijos pėstininku, kuris, kaip teigia Lietuvos tyrėjai, dalyvavo daugialypėje sabotažo išpuolių prieš taikinius visoje Europoje kampanijoje.
Ukrainietis, prokurorų teigimu, pernai balandį kirto Lenkijos sieną su Lietuva. Jis žvalgėsi po galimus taikinius, apsilankė IKEA parduotuvėje Šiauliuose. Po žvalgybinės kelionės į Šiaulius ir Vilnių praėjusių metų balandį ukrainietis grįžo į Varšuvą. Tada jis grįžo į Vilnių ir, prokurorų teigimu, gegužės 8 d. IKEA parduotuvės patalynės skyriuje padėjo padegamąjį įtaisą. Įjungus laikmatį, jis sprogo gegužės 9 d., kurią Rusija švenčia kaip Pergalės dieną.
Po padegimo Vilniuje Lietuvos pareigūnai ukrainietį sulaikė pakeliui į Latviją, kur jis galimai turėjo įvykdyti ir kitą išpuolį. Autobuse, kuriame buvo 17-metis, buvo padegamųjų įtaisų, kurie, tyrėjų nuomone, turėjo būti panaudoti per kitą padegimą Latvijos sostinėje Rygoje.
Žiniasklaidos teigimu, Lietuvos atliktas D. Bardadimo bylos tyrimas atskleidė keistų detalių apie tai, kaip rengiamos ir vykdomos sabotažo operacijos. Teigiama, kad ukrainietis Vilniaus geležinkelių stoties spintelėje paslėpė maišą su sprogmenimis ir 6 mobiliaisiais telefonais, keturiais detonatoriais ir dviem vibratoriais, kurių paskirtis neaiški.
Kodėl ukrainiečiai įsitraukė į sabotažo kampaniją savo šalies aršiausio priešo vardu, neaišku. D. Bardadimas užaugo Chersone, kuriame prieš prasidedant karui gyveno daug gyventojų, palankiai žiūrinčių į Rusiją. Jo motina vis dar ten gyvena.
Lietuvos tyrėjai mano, kad D. Bardadimas ir kiti IKEA išpuolyje dalyvavę asmenys daugiausia buvo motyvuoti pinigais. Pasak prokurorų, D. Bardadimas Lietuvoje turėjo bendrininkų, įskaitant ukrainietį, kuris padėjo įvykdyti IKEA išpuolį ir vėliau buvo suimtas Lenkijoje.
Lietuvos tyrėjų teigimu, daugelį nurodymų, siųstų D. Bardadimui ir kitiems užverbuotiems asmenims, per „Telegram“ perdavė vartotojas, pasivadinęs Warrior2Alpha. Kitas bendravimo kanalas buvo „Zengi“ – Kinijos žinučių siuntimo programėlė.
Ukrainietis paauglys buvo užverbuotas, kaip tyrėjai apibūdina, pogrindiniame Rusijos tinkle, kuriam vadovavo GRU ir kitos Rusijos agentūros, kad skleistų chaosą. Lietuvos prokurorų teigimu, jis bendravo „Zengi“ su nenustatytu vadovu, naudodamasis slapyvardžiu Q, matyt, turėdamas omenyje filmų apie Džeimsą Bondą personažą.
LRT.lt primena, kad šių metų kovą Generalinė prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl 2024 metais gegužės 9 d. Vilniuje įvykdyto prekybos centro IKEA padegimo.
