Penktadienį Vokietijos Bundestagas pagaliau be didelių trikdžių ratifikavo rezoliuciją dėl dvišalio susitarimo dislokuoti vokiečių karių brigadą Lietuvoje. Parlamentas priėmė ir karių darbo sąlygas gerinančius įstatymus, kurie turėtų padidinti ir tarnavimo Lietuvoje patrauklumą.
Paskutines darbo dienas prieš vasario 23 d. įvyksiančius pirmalaikius rinkimus skaičiuojantys parlamentarai penktadienį brigadai svarbius klausimus svarstė pirmu darbotvarkės klausimu.
Rezoliucija dėl „2024 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“ buvo priimta tiek valdančiųjų, tiek opozicijos balsais. Už ją balsavo socialdemokratai SPD, konservatoriai CDU-CSU, žalieji „Grüne“ ir liberalai FDP. Prieš pasisakė kraštutiniai kairieji „Die Linke“ ir naujasis Sahros Wagenknecht aljansas BSW, o radikalūs dešinieji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susilaikė.
Balsuojant dėl vadinamojo naudų kariams įstatymo, kuris bus taikomas ir už Lietuvos ribų, AfD netgi palaikė įstatymo pakeitimus.
Vykstant diskusijoms prieš balsavimą daug kartų buvo minimas Lietuvos vardas. Rezoliuciją palaikantys politikai kalbėjo apie Vokietijos prisiimamą atsakomybę ginti rytinį sparną ir mažuosius kaimynus. Konservatorius Florianas Hahnas (CDU-CSU) iš tribūnos taip pat pabrėžė, kad brigada svarbus projektas ir atgrasymo signalas Vladimirui Putinui.
Balsuojant dėl rezoliucijos susilaikiusios AfD frakcijos atstovas Hannesas Gnauckas iš tribūnos kalbėjo, kad abejoja brigados Lietuvoje nauda ir regi netgi žalą pačios Vokietijos gynybai, nes daug resursų iškeliauja už šalies ribų, o „siaubingai nustekentas Bundesveras“ turi daug problemų ir šalies viduje. Kairiųjų „Die Linke“ atstovė Gesine Lötzsch apskritai peikė Vokietijos ginklavimąsi, giedojo pacifistinę giesmę apie tai, kad „karai baigiami ne ginklais, o diplomatija“.
Susitarimas, kurį 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne pasirašė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir tuometinis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, reglamentuoja svarbius Vokietijos ginkluotųjų pajėgų buvimo Lietuvoje aspektus. Jis apima tokias sritis, kaip teisė gyventi šalyje, mokesčių teisė, švietimo sistema, visuomenės sveikatos priežiūra, kelių eismas ir visuomenės saugumas. Be to, jis sukuria paskatas dirbti Lietuvoje, pavyzdžiui, palengvindamas Bundesvero narių partnerių profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir sudarydamas sąlygas steigti vokiškas mokyklas bei vaikų darželius.
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra Vokietijos ir Lietuvos glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje dalis. Tai laikoma atsaku į Rusijos tarptautinę teisę pažeidžiantį karą prieš Ukrainą ir dėl to kilusią grėsmę Europos saugumo tvarkai. Pajėgų perkėlimas vyks palaipsniui, o oficialus brigados įsteigimas planuojamas 2025 m.
