1029-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Europos valstybės diskutuoja dėl galimybių siųsti karių į Ukrainą, jei būtų pasiektos paliaubos, nes išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad nesiųs amerikiečių karių garantuoti saugumo, remdamasi pareigūnais ir diplomatais praneša agentūra „Reuters“.
Diskusijos, kurias skatina Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tebėra ankstyvojoje fazėje, bet jau atskleidė pozicijų skirtumus dėl galimų tikslų ir mandato.
Europos lyderiai nori neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susidaryti įspūdžio, kad jie mano, jog jau atėjo laikas derėtis ir kad jis ir toliau stumsis mūšio lauke. Lyderiai atkakliai tvirtina esantys susitelkę į karinės ir ekonominės pagalbos Ukrainai didinimą bei pabrėžia, kad nemato jokių ženklų, jog V. Putinas yra pasirengęs derėtis.
Tačiau užkulisiuose dalis pareigūnų jau svarsto, kaip Europos šalys galėtų suteikti saugumo garantijų Ukrainai, tarp jų ir siunčiant dešimtis tūkstančių karių į Ukrainos teritoriją. Tokios pajėgos keltų tiesioginės konfrontacijos riziką tarp Rusijos ir nustekentų Europos karinių pajėgų, kurių atsargas išsėmė parama Ukrainai ir kurios yra įpratusios remtis JAV parama didelėse misijose.
Tačiau D. Trumpas gruodžio 7 d. susitikime su E. Macronu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jau atmetė galimybę, kad paliaubas įgyvendintų JAV kariai, bei pabrėžė, kad šis vaidmuo tektų europiečiams, „Reuters“ sakė du šaltiniai.
„Net jei būtų NATO saugumo garantija, iš kur ateitų postūmis sausuma? Turėtų iš Europos, todėl mūsų armijų vadai jau rengia planus Europos lyderiams svarstyti ateityje“, – sakė aukšto rango Europos pareigūnas.
Anot jo, didžiąją tokių pajėgų dalį galėtų sudaryti Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir JK kariai.
Atgrasymo pajėgas galėtų suformuoti nuo penkių iki aštuonių valstybių koalicija, „Reuters“ sakė su diskusijomis susipažinęs Ukrainos pareigūnas. Svarstomi skirtingi pajėgų dydžiai, dalis analitikų tvirtina, kad galėtų pakakti 40 tūkst. karių. Jie galėtų būti dislokuojami rotaciniu principu, todėl visai schemai reikėtų apie 100 tūkst. karių, teigia Strateginių studijų instituto analitikas Franzas-Stefanas Gady.
Vienas Europos saugumo pareigūnas taip pat patvirtino, kad gali reikėti iki 100 tūkst. karių. Italijos gynybos ministras siūlė tokią misiją kurti Jungtinių Tautų pavaldume, bet kiti pareigūnai tai atmeta, nes tai esą suteiktų Rusijai, kuri yra nuolatinė JT Saugumo tarybos narė, per daug įtakos. Europiečiai veikiausiai būtų priversti įtikinti JAV įsitraukti kokiu nors lygiu, bent jau žvalgyboje, kitoje operacinėje paramoje.
Kol kas joks sutarimas dėl galimo pajėgų dislokavimo nepasiektas, svarstoma, ir kaip reikėtų reaguoti, jei būtų užpulti Europos taikdariai.
INFORMACIJA TRUMPAI
- D. Trumpo specialusis pasiuntinys dėl Ukrainos sausį planuoja kelionę į Kyjivą.
- Žiniasklaida: ES tariasi dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą.
- Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Donecko srityje.
- „Rheinmetall“ gavo užsakymą Ukrainai dėl 20 papildomų pėstininkų kovos mašinų.
- Kursko srityje Šiaurės Korėjos pajėgos prarado kelis šimtus karių.
- Analitikai: Kremliaus propagandistai bando Kirilovo nužudymą pateikti kaip neišprovokuotą teroro aktą.
- Pentagonas: JAV nežinojo apie Ukrainos ketinimus likviduoti Rusijos generolą.
- Kremlius dėl generolo nužudymo apkaltino Ukrainą terorizmu.
ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:
NEW: The Ukrainian Security Service (SBU) killed Russian Nuclear, Biological, Chemical Defense Forces (NBC) Head Lieutenant General Igor Kirillov and his assistant, Major Ilya Polikarpov, in Moscow on December 17. (1/3) pic.twitter.com/gOr5CCgy2v
— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) December 18, 2024
Ukrainos kariškiai pastarąją parą nukovė dar 1 580 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gruodžio 18 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 766 690 kareivių. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 571 tanko (+4), 19 772 šarvuotųjų kovos mašinų (+21), 21 164 artilerijos sistemų (+5), 1 256 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 025 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 20 470 dronų (+64), 2 943 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 31 610 automobilių (+60), 3 652 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Atnaujinta 03.45
Rusijos Rostovo srityje esančioje naftos perdirbimo gamykloje nugriaudėjo sprogimai. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad objektas buvo atakuotas bepiločiais, gamykloje kilo gaisras. Rostovo srities gubernatoriaus teigimu, virš regiono numušti septyni dronai. Vakar čia taip pat buvo atakuota viena didžiausių chemijos gamyklų Rusijoje. Joje gaminamas raketų kuras. Ukrainos pajėgos reguliariai atakuoja Rusijos naftos saugyklas bei ginklų gamyklas.
Atnaujinta 03.15
Jungtinė Karalystė pristatė pustrečio šimto milijonų eurų vertės pagalbos paketą, kurį kitais metais atsiųs į karo niokojamą šalį. Jį sudaro bepiločiai, įvairaus tipo laivai ir oro gynybos sistemos. Apie tai pranešta Kyjive lankantis britų gynybos sekretoriui, kuris pažadėjo kitąmet padidinti paramą. Liepą naujoji leiboristų vyriausybė pažadėjo Ukrainai kasmet iki 2030-ųjų skirti pusketvirto milijardo eurų. Be to, Londonas lapkritį leido Kyjivui į Rusijos teritoriją leisti Jungtinės Karalystės tiekiamas ilgojo nuotolio raketas.
Atnaujinta 02.30
Belgija pranešė šiemet Ukrainai negalėsianti pristatyti anksčiau žadėtų naikintuvų F-16. Pasak belgų žiniasklaidos, pristatymas vėluos, nes trūksta šių orlaivių atsarginių dalių, taip pat - apmokytų ukrainiečių pilotų, be to pačiai Belgijai vėluoja pakaitiniai naikintuvai. Gegužę Belgija sutarė Ukrainai iki šių metų pabaigos nusiųsti 30 naikintuvų F-16, kaip dalį koalicijos sutarties su Danija ir Nyderlandais.
Atnaujinta 01.50
NATO pradėjo koordinuoti karinę pagalbą Ukrainai iš šalių partnerių. "Reuters" teigimu, Generalinis sekretorius Markas Rutte pranešė, kad naujoji Aljanso vadavietė Vysbadene jau veikia. Nuo 2022 metų Jungtinių Valstijų vadovaujamas centras koordinuoja vakarietiškų ginklų tiekimą Ukrainai. Be to, tiekimo koordinavimas buvo aptartas ir „Ramsteino“ formatu. Vasarą buvo nuspręsta karinės pagalbos Ukrainai koordinavimo užduotį perduoti NATO. Priežastis buvo galima Donaldo Trumpo pergalė prezidento rinkimuose, kuri galėjo sumažinti paramą ukrainiečiams.
Atnaujinta 01.20
Išrinktojo prezidento Donaldo Trampo paskirtas specialusis Jungtinių Valstijų pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai teigia, kad abi šalys jau yra pasirengusios deryboms. Interviu „Fox News“ Keitha Kellogas sako tikįs, kad būtent Trumpas sugebės užbaigti karą. Atsargos generolas sako, kad dabar vyksta triuškinantis karas, kai Ukraina ir Rusija patiria didžiulių nuostolių, todėl, anot jo, abi pusės turi būti suinteresuotos derybomis.
Apie antradienio įvykius skaitykite čia.
