2022 metais pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akivaizdžiai tikėjosi, kad Rusijos pajėgos per kelias savaites nuvers Vyriausybę ir atkurs Maskvos dominavimą prieš 30 metų nepriklausoma tapusioje šalyje.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
V. Putinas suklydo – jo pradėtas karas tęsiasi jau beveik trejus metus. Sunku įsivaizduoti, kad Rusijos vadovas nebūtų pagalvojęs apie savo apsiskaičiavimą, kai kovotojų vadovaujamos opozicijos pajėgos mažiau nei per dvi savaites nuo puolimo pradžios užėmė Damaską ir nuvertė Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.
Į karą su Ukraina sutelktas Kremliaus dėmesys yra vienas iš veiksnių, lėmusių Sirijos sukilėlių puolimo spartą ir sėkmę. Įsibėgėjus puolimui Rusijos karo lėktuvai suintensyvino atakas prieš sukilėlių kontroliuojamą teritoriją, tačiau, turėdama ribotus karinius pajėgumus Sirijoje ir susitelkusi į Ukrainą, Maskva nedėjo didelių pastangų, kad jį sustabdytų.
Dabar, žlugus B. al Assado režimui, kyla natūralus klausimas: kokį poveikį ši rimta Rusijos nesėkmė Artimuosiuose Rytuose turės jos karui su Ukraina?
Analitikų teigimu, mūšio lauke jis nebus didelis, nors iš dalies viskas priklausys nuo Rusijos pajėgų ir bazių Sirijoje – Chmeimimo aerodromo ir Tartuso karinio jūrų laivyno bazės – likimo.
„Dalinis arba visiškas pasitraukimas atlaisvintų dalį žvalgybos, oro pajėgų ir specialiųjų pajėgų išteklių... Tačiau Rusija Sirijoje tikriausiai turi vos kelis tūkstančius karių“, – elektroniniame laiške „Radio Free Europe / Radio Liberty“ rašė Karnegio tarptautinės taikos fondo karo analitikė, Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji mokslinė bendradarbė Dara Massicot.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka savo „Telegram“ kanale rašė, kad praėjusią vasarą Sirijoje buvo apie 6–7 tūkst. Rusijos kariškių, įskaitant su Rusijos valstybe susijusių privačių karinių bendrovių narius.
„Net jei visi šie kariai grįžtų į Rusiją ir vėliau būtų permesti kovoti su Ukraina, tai iš esmės nepaveiktų padėties fronte, turint omenyje pakankamai didelius kasdienius Rusijos kariuomenės nuostolius puolamosiose operacijose“, – rašė A. Kovalenka.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė patiria didžiulių nuostolių, prieš sausį numatytą išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris, kaip manoma, sieks taikos, inauguraciją bandydama Ukrainos rytiniame Donbaso regione užimti kuo daugiau teritorijos.
Analitikų teigimu, iš Viduržemio jūroje įsikūrusios Tartuso jūrų laivyno bazės išplaukę Rusijos laivai negalės įplaukti į Juodąją jūrą, nes Turkija yra apribojusi galimybę kariniams laivams plaukti Bosforo sąsiauriu.
Karo lėktuvų patraukimas iš Sirijos būtų reikšmingesnis, nes „tai galėtų sustiprinti prieš Ukrainą kovojančią aviacijos grupę, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ Ukrainos tarnybai sakė Kyjive dirbantis karo analitikas Mychailo Samusas. – Būtent aviacijos komponentas gali atlikti neigiamą vaidmenį Ukrainoje.“
Kyjivo konsultacinės bendrovės „Defense Express“ analitikas Ivanas Kyryčevskis nusiteikęs dar ramiau: „Rusijos manipuliavimas savo ištekliais Sirijoje niekaip nepaveiks Ukrainos“, be to, kol kas „negalime teigti, kad rusai palieka [Siriją], ir tuo viskas baigiasi“.
„Rusija būtų pasirengusi daug ką pasiūlyti naujajai koalicijai Sirijoje, kad išsaugotų savo karinį kontingentą šioje šalyje, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ sakė D. Massicot. – Siekdama bent dalinės kompensacijos, Rusija bandys įtvirtinti susitarimus su Libija ir Sudanu.“
Kai kurie ekspertai teigia, kad Sirijoje reputacinį smūgį patyrusi Rusija gali dar aršiau siekti kontroliuoti Ukrainą.
„B. al Assado žlugimas sukrėtė V. Putiną, todėl jis bus mažiau linkęs būti lankstus Ukrainos atžvilgiu, – socialiniame tinkle „X“ rašė Karnegio Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja. – Karas Ukrainoje jam tam tikra prasme kainavo Siriją ir tai neabejotinai sustiprino jo nenorą eiti į kompromisus.“
Visgi Londono karališkojo koledžo Karo studijų katedros vyresniosios lektorės Ruth Deyermond manymu, vargu ar įvykiai Sirijoje turės įtakos Rusijos pasiryžimui dominuoti Ukrainoje.
„Atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai V. Putino valdymas susijęs su karu Ukrainoje, kiek stipriai jis pasiryžęs pertvarkyti Rusijos ekonomiką ir visuomenę, kiek gyvybių dėl to pasiryžęs paaukoti ir kokią priklausomą nuo kitų valstybių (Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos) jis padarė Rusiją, sunku įsivaizduoti, kad pralaimėjimas Sirijoje ką nors pakeis, nes sunku įsivaizduoti, kad Kremlius pergalę Ukrainoje galėtų vertinti rimčiau, nei vertina šiandien“, – rašė ji elektroniniu paštu „Radio Free Europe / Radio Liberty“ atsiųstame komentare.
D. Massicot mano, kad viskas priklausys nuo to, ar Rusijai pavyks išsaugoti savo kontingentą Sirijoje ir aplinkiniame regione.
„Jei Rusija bus visiškai išstumta iš Sirijos ir neturės galimybių įkurti bazių kitose regiono valstybėse, tai bus rimtas smūgis Rusijos galiai, tikriausiai priversiantis V. Putiną dar griežčiau ir ryžtingiau demonstruoti kontrolę ir „sėkmę“ Ukrainoje“, – rašė ji.
Tuo pat metu Ukrainos apžvalgininkai sako, kad režimo, kuris buvo tapęs Rusijos įtakos užsienyje simboliu, žlugimas gali paskatinti likusį pasaulį laikyti Maskvą silpnesne ir pažeidžiamesne nei po 2015 m. Rusijos karinės intervencijos Sirijoje, padėjusios B. al Assado valdžiai tvirtai laikytis beveik dešimtmetį.
„Mitas, kad Rusija yra didi, nenugalima ir pan. Visa tai tik propaganda. Manau, tai dar kartą aiškiai pamatyta daugelyje sostinių, ir turės įtakos tolesniems įvykiams, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ Ukrainos tarnybai sakė 2007–2009 m. Ukrainos užsienio reikalų ministru buvęs, o šiuo metu Rusijos studijų centrui vadovaujantis Volodymyras Ohryzka. – Manau, tai yra teigiamas dalykas mūsų darbe su Vakarų partneriais. Turime pasinaudoti tuo.“
„Ukraina gali tuo pasinaudoti parodydama, kad branduolinės galios gali pralaimėti. Sovietų Sąjunga pralaimėjo Afganistane, Jungtinės Valstijos iš esmės pralaimėjo Vietname“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ Ukrainos tarnybai aiškino Ukrainos politikos analitikas Oleksandras Chara ir pridūrė, kad tai gali padėti įtikinti Kyjivo šalininkus, „kad mes, ukrainiečiai, galime laimėti, jei jie padės mums reikiamais ginklais ir kitais dalykais“.
„Matėme, kad Vakarai noriai teikia paramą Ukrainai, kai jai pavyksta pasiekti karinių laimėjimų prieš Rusiją. Kremliaus negebėjimas imtis kokių nors rimtų žingsnių ir užkirsti kelią šiam geopolitiniam pažeminimui [Sirijoje], rodo, kaip jie persistengė Ukrainoje, – rašė R. Deyermond. – Tai ir nevykę pastarojo meto V. Putino branduoliniai grasinimai turėtų paskatinti NATO šalis nares remti Ukrainą.“
